Kaip sumažinti plastiko atliekų kiekį namuose: 30 praktinių sprendimų kasdieniam gyvenimui

Paskelbta EkonaujienosEkologija, Sužinok 0 komentarų

Kodėl plastiko problema yra mūsų visų reikalas

Žinote, kas tikrai įspūdinga? Vidutiniškai vienas žmogus per metus sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko. Dabar padauginkite tai iš šeimos narių skaičiaus – skaičiai tampa tikrai bauginantys! Bet štai ko nenoriu – kad šis straipsnis skambėtų kaip dar vienas moralizuojantis tekstas apie tai, kokie mes blogi. Visai ne! Noriu pasidalinti realiais, veikiančiais sprendimais, kuriuos pats išbandžiau ir kurie tikrai keičia situaciją.

Plastiko problema nėra tik apie tuos baisūs vaizdus iš vandenynų (nors jie tikrai verčia susimąstyti). Tai apie mūsų kasdienybę, mūsų piniginę ir, tiesą sakant, apie mūsų sveikatą. Mikroplastikas jau rastas mūsų kraujyje, plaučiuose, net placentoje. Skamba šiek tiek apokaliptiškai, bet geroji žinia – mes galime keisti situaciją pradėdami nuo savo namų.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Jei norite pradėti kovą su plastiku, virtuvė yra tas fronto linija. Čia susikaupęs didžiausias plastiko kiekis – nuo maisto pakuočių iki įvairių buteliukų ir dėžučių. Bet nebijokite, pakeitimai gali būti netgi malonūs!

Apsipirkimas be plastiko: Pradėkite nuo tekstilinių maišelių. Ne tų fancy ekologiškų už 20 eurų, o paprasčiausių, kuriuos galite pasisiūti patys arba nusipirkti už centus turguje. Turiu jų rinkinį – didelius bulvioms, mažesnius riešutams ir daržovėms. Svarbiausia – nepamirškite jų namuose! Pirmą mėnesį grįždavau iš parduotuvės be jų bent tris kartus per savaitę. Dabar laikau vieną maišelių rinkinį automobilio bagažinėje, kitą – prie durų.

Pirkite produktus iš birių prekių skyriaus. Taip, iš pradžių atrodo keista pilstyti kruopas į savo maišelį, bet greitai tampa įpročiu. Ir žinote kas nuostabu? Dažnai tokie produktai būna net pigesni, nes nemokate už pakuotę. Mano mėgstamiausi birūs produktai: kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, prieskoniai, net skalbimo milteliai kai kuriose parduotuvėse.

Maisto laikymas namuose: Stikliniai indeliai – tai investicija, kuri atsipirks. Nereikia pirkti brangių brendų, puikiai tinka ir paprasčiausi su sandariais dangteliais. Aš savo stiklines surinkau per kelerius metus – kai kurios iš IKEA, kitos – tiesiog nuo konservuotų produktų (agurkai, alyvuočių, uogienės). Gerai nuplauti ir nuėmus etiketes atrodo puikiai.

Vaškiniai maisto įvyniojimo lapai – tai buvo atradimas! Galite juos pasigaminti patys arba nusipirkti. Naudoju jau antrą metus ir jie vis dar puikios būklės. Puikiai tinka sumuštiniams, sūriui, daržovėms. Vienintelis minusas – negalima vynioti žalios mėsos.

Vonios kambarys – antrasis pagal svarbą frontas

Vonios kambaryje plastiko yra VISUR. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės… Bet čia irgi yra tiek daug paprastų sprendimų!

Kietieji produktai – tikras game changer: Kietasis šampūnas ir muilas – pradžioje skeptiškai žiūrėjau, bet dabar nebeįsivaizduoju kitaip. Vienas kietojo šampūno gabalas trunka 2-3 mėnesius, kainuoja apie 8-10 eurų ir nereikia jokios plastiko pakuotės. Plaukai po jo – nuostabūs! Tik reikia įprasti, kad putų bus mažiau (bet tai nereiškia, kad plaunasi blogiau).

Kietasis dezodorantas, kietasis kondicionierius, net kietoji dantų pasta – taip, tokia egzistuoja! Iš pradžių gali atrodyti keista, bet veikia puikiai. Dantų pasta kartais būna miltelių pavidalo – tiesiog pamirškite burbuliukus ir įprastą skonį, bet dantys bus švarūs.

Bambuko revoliucija: Bambuko dantų šepetėliai, bambuko ausų krapštukai, bambuko plaukų šukos – bambuko gaminiai yra puiki alternatyva plastikui. Jie biologiškai skaidūs, tvirti ir atrodo stilingai. Dantų šepetėlį keičiu kas 3 mėnesius, o seną galiu kompostuoti (tik reikia ištraukti šereles).

Skalbykla ir valymas – paslėpti plastiko šaltiniai

Čia plastiko problema yra dviguba – ne tik pakuotės, bet ir mikroplastiko, kuris išsiskiria skalbiant sintetinius audinius. Bet ir čia yra sprendimų!

Skalbimo priemonės: Koncentruoti skalbimo milteliai kartoninėse dėžutėse vietoj skystų buteliuose – pirmasis žingsnis. Dar geriau – skalbimo riešutai arba skalbimo milteliai iš birių prekių skyriaus. Taip, skalbimo riešutai tikrai veikia! Naudoju juos jau pusantrų metų ir drabužiai švarus, malonaus kvapo (galite įpilti kelių lašų eterinių aliejų).

Skalbimo kamuoliukai iš vilnos – sumažina skalbimo laiką, padeda išlaikyti drabužių formą ir sumažina mikroplastiko išsiskyrimą. Naudoju juos kiekvieną kartą ir tikrai jaučiu skirtumą.

Valymo priemonės: Daugumą valymo priemonių galite pasigaminti patys iš paprasčiausių ingredientų – sodos, acto, citrinų rūgšties. Skamba kaip hipių propaganda, bet tai tikrai veikia! Mano universali valymo priemonė: vanduo, actas, keli lašai indų ploviklio ir eterinio aliejaus. Kainuoja centus, veikia puikiai, nėra jokių kenksmingų chemikalų.

Mikropluošto šluostės vietoj vienkartinių – investicija, kuri atsipirks per mėnesį. Turiu jų rinkinį skirtingoms paviršiams ir skalbiu kartu su kitais drabužiais.

Išmanusis apsipirkimas – kaip išvengti plastiko spąstų

Parduotuvės yra pilnos plastiko spąstų. Bet kai žinai, ko ieškoti, viskas tampa lengviau.

Turgūs ir ūkininkų turgeliai: Čia plastiko beveik nėra! Daržovės ir vaisiai be pakuočių, galite atsivežti savo maišelius ar krepšius. Plius – produktai šviežesni ir dažnai pigesni. Aš stengiuosi bent kartą per savaitę apsilankyti turguje.

Stiklinės pakuotės: Kai perkate konservuotus produktus, rinkitės stiklines. Taip, jos sunkesnės ir kartais brangesnės, bet stiklą galite perdirbti be galo kartų, o tuščius indelius – panaudoti namuose.

Popierinės pakuotės: Kai tik įmanoma, rinkitės produktus popierinėse pakuotėse. Dabar vis daugiau gamintojų siūlo tokias alternatyvas – nuo makaronų iki kruopų.

Didesnės pakuotės: Jei jau perkate plastike, rinkitės didesnes pakuotes – mažiau plastiko vienam produkto vienetui. Pavyzdžiui, 5 kg ryžių pakuotė turi mažiau plastiko nei penkios 1 kg pakuotės.

Gyvenimo būdo pakeitimai, kurie sumažina plastiko vartojimą

Kartais plastiko kiekio sumažinimas yra ne tik apie tai, ką perkame, bet ir kaip gyvename.

Geriamasis vanduo: Filtruotas čiaupo vanduo vietoj buteliuose pirkto – vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų. Geras vandens filtras kainuoja apie 30-50 eurų ir trunka pusę metų. Apskaičiavau – sutaupau apie 200 eurų per metus ir išvengiau šimtų plastiko butelių.

Nerūdijančio plieno ar stikliniai buteliai vandeniui – turiu jų kelis: vieną automobiliui, vieną sportui, vieną darbui. Investicija – apie 15-20 eurų už gerą butelį, bet tarnauja metus.

Kava ir arbata: Jei mėgstate kavą iš kavos aparatų su kapsulėmis – tai plastiko katastrofa. Perėjimas prie prancūziško kavos spauduko ar italų kavos viryklės ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir sutaupo pinigų. Plius – kava skanu! Arbatai naudokite biriąją, ne paketėliuose (dauguma jų turi plastiko).

Maisto gaminimas namuose: Kuo daugiau gaminate patys, tuo mažiau perkate gatavų produktų plastiko pakuotėse. Taip, reikia laiko, bet galite gaminti daugiau ir užšaldyti. Mano sekmadienio rutina – paruošti kelias porcijas patiekalų savaitei. Sutaupau laiko, pinigų ir išvengu daugybės plastiko pakuočių.

Vaikų kambarys ir žaislai – kaip auginti ekologišką kartą

Vaikai ir plastikas – tai beveik neišskiriami dalykai šiuolaikiniame pasaulyje. Bet galima kitaip!

Žaislai: Mediniai žaislai, audinio žaislai, antriniai žaislai – puikios alternatyvos plastikiniams. Taip, jie dažnai brangesni, bet tvaresni ir saugesni. Plius – galite juos perduoti kitiems vaikams ar parduoti. Plastikinis žaislas dažnai sulūžta per kelias savaites.

Žaislų mainai su draugais – puiki praktika. Vaikams nauji žaislai, jums – jokių papildomų išlaidų ir plastiko.

Drabužiai: Antriniai drabužiai vaikams – absoliučiai logiškas pasirinkimas. Vaikai auga greitai, drabužiai dažnai lieka beveik nauji. Plius – dauguma vaikų drabužių pakuočių yra plastikinės.

Gimtadieniai ir šventės: Čia plastiko kiekis gali būti milžiniškas – nuo dekoracijų iki dovanų pakuočių. Rinkitės popierines dekoracijas, audinio vėliavėles, kurias galite naudoti daug kartų. Dovanas vynokite į popierių ar audinio maišelius.

Kai plastiko išvengti neįmanoma – kaip elgtis protingai

Būkime realistai – visiškai išvengti plastiko šiuolaikiniame pasaulyje beveik neįmanoma. Bet galime elgtis protingai!

Perdirbimas: Taip, žinau, perdirbimas nėra tobulas sprendimas, bet vis tiek geresnis nei sąvartynas. Svarbu teisingai rūšiuoti – nuplaukite pakuotes, atskirkite skirtingus plastiko tipus. Sužinokite, kokį plastikų priima jūsų vietinė perdirbimo įmonė – ne visi plastikai perdirbami.

Pakartotinis panaudojimas: Kiekvieną plastiko daiktą pagalvokite, kaip galėtumėte panaudoti dar kartą. Plastikinis indelis iš jogurto – puikus vazonėlis daigams. Plastikinis butelis – gali tapti laistymo įrankiu darže. Būkite kūrybiški!

Taisymas vietoj išmetimo: Sulūžo plastikinė dalis? Pabandykite pataisyti! Dabar yra daugybė pamokų YouTube, kaip taisyti įvairius daiktus. Kartais reikia tik klijų ar varžtelio.

Atsakingas pirkimas: Kai jau perkate plastiką, rinkitės kokybiškus, ilgaamžius produktus. Geriau nusipirkti vieną brangesnį, bet tvirtą plastikinį indelį, kuris tarnaus metus, nei kelis pigius, kurie sulūš per mėnesį.

Kelionė į mažiau plastiko – tai maratonas, ne sprintas

Žinote, kas man labiausiai patinka šioje visoje plastiko mažinimo istorijoje? Tai, kad kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Neturite iš karto tapti nuliniu atliekų guru, kuris viską perka tik stikle ir gyvena kaip minimalistų šventasis. Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų ir palaipsniui pridėkite daugiau.

Mano kelionė prasidėjo prieš trejus metus nuo paprasčiausio dalyko – tekstilinių maišelių apsipirkimui. Dabar mano namuose plastiko atliekų sumažėjo maždaug 70%. Taip, vis dar naudoju plastiką, bet daug mažiau. Ir žinote kas nuostabu? Sutaupau pinigų! Skaičiuoju apie 100 eurų per mėnesį – mažiau perkamų produktų pakuotėse, mažiau vienkartinių daiktų, ilgiau tarnaujantys produktai.

Svarbiausias patarimas – nebūkite per griežti sau. Kartais pamiršite maišelius, kartais nusipirksite kažką plastike, nes nebus kitos alternatyvos. Tai normalu! Svarbu bendras trendas, ne tobulumas. Kiekvienas plastikinių butelių, kurio nenupirkote, kiekviena pakuotė, kurios išvengėte – tai jau pergalė.

Ir dar viena mintis – kalbėkite apie tai su draugais, šeima, kaimynais. Ne moralizuodami, o dalijantis patirtimi. „Žiūrėk, išbandžiau tą kietąjį šampūną ir plaukai nuostabūs!” skamba daug geriau nei „Tu turėtum nustoti naudoti plastikinius butelius, nes naikini planetą”. Žmonės keičiasi, kai mato, kad tai įmanoma ir paprasta, ne kai jaučiasi kaltinami.

Plastiko problemos sprendimas prasideda namuose, mūsų kasdienėse rutinose. Ir tai gera žinia, nes reiškia, kad mes visi turime galią keisti situaciją. Kiekvienas sprendimas, kurį priimate šiandien, yra investicija į švaresnę ateitį. Ir kas gali būti geriau nei žinojimas, kad jūsų kasdieniai pasirinkimai daro realų skirtumą?

Kaip savarankiškai diagnozuoti ir sutaisyti dažniausias elektrinio paspirtuko gedimus Kaune: praktinis vadovas su kainų palyginimais

Paskelbta EkonaujienosNT, Sužinok 0 komentarų

Kodėl verta pačiam išmokti taisyti paspirtuką

Elektrinis paspirtukas Kaune tapo tokiu įprastu transporto priemonės pasirinkimu, kad beveik kiekviename rajone pamatysi bent kelis žmones, kuriuos per dieną. Problema ta, kad kai kas nors sulūžta, daugelis iš karto lekia į servisą ir palieka ten nemažą sumą pinigų už dalykus, kuriuos galėtų pataisyti patys per pusvalandį. Servisai Kaune už diagnostiką paprastai ima 10-20 eurų, o už paprasčiausius remonto darbus – nuo 25 eurų. Jei pridėsite dalių kainas, paprasta gedimo šalinimas gali kainuoti 50-100 eurų.

Aš pats prieš porą metų nusipirkau naudotą Xiaomi paspirtuką ir per tą laiką jį taisiau bent penkis kartus. Pirmą kartą buvau nuėjęs į servisą Šančiuose – sumokėjau 65 eurus už tai, kad pakeistų perdegusį saugiklį ir patikrintų laidus. Kai po mėnesio vėl kažkas nutiko, nusprendžiau pats pasigilinti. Pasirodo, dauguma gedimų yra labai paprasti ir juos galima sutaisyti turint vos kelis įrankius ir šiek tiek kantrybės.

Būtiniausias įrankių rinkinys ir kur jį įsigyti Kaune

Prieš pradedant bet kokį remontą, reikia turėti bent minimalų įrankių rinkinį. Nebūtina pirkti brangių profesionalių įrankių – man puikiai tarnauja paprasti, kuriuos nusipirkau „Senukai” ir „Ermitaže”.

Jums tikrai reikės šešiakampių raktų rinkinio (dažniausiai naudojami 4mm, 5mm ir 6mm). Kaina apie 8-12 eurų už normalų rinkinį. Dar būtinas kryžminis atsuktuvas, geriau magnetinis – kainuoja apie 5 eurus. Multimetras yra absoliučiai būtinas dalykas, jei norite diagnozuoti elektrines problemas. Nebrangų, bet veikiantį multimetrą galite rasti „Varle” už 12-18 eurų.

Pravers ir izoliacinė juosta (2 eurai), kabelių žirklės arba paprastos žirklės (5 eurai), WD-40 arba panašus tepalas (7 eurai). Jei planuojate keisti padangas, dar reikės montavimo svirtų – jas galite nusipirkti dviračių parduotuvėje „Varlė” Savanorių prospekte už 10-15 eurų.

Iš viso pradinis įrankių komplektas jums обойдется apie 50-70 eurų, bet tai atsipirks jau po pirmojo savarankiško remonto.

Paspirtukas neįsijungia arba greitai išsikrauna

Tai viena dažniausių problemų, su kuria susiduria paspirtukų savininkai. Pirmiausia reikia suprasti, ar problema baterijos, ar valdymo elektronikos.

Jei paspirtukas visai neįsijungia, pirmiausia patikrinkite, ar tikrai baterija įkrauta. Skamba kvailai, bet man du kartus taip nutiko – maniau, kad įkroviau, o iš tikrųjų kištukas nebuvo iki galo įkištas. Jei įkrovėte, bet vis tiek neveikia, patikrinkite saugiklius. Daugumoje paspirtukų jie yra po dangteliu prie baterijos skyriaus. Xiaomi modeliuose paprastai reikia atidaryti guminį dangtelį apačioje, prie priekinio rato.

Saugiklių tikrinimui naudokite multimetrą. Nustatykite jį į varžos matavimo režimą (Ω simbolis) ir patikrinkite, ar saugiklis praleidžia srovę. Jei rodoma „OL” arba begalybės simbolis, saugiklis perdegęs. Naują saugiklį galite nusipirkti elektronikos parduotuvėje „Lemona” Savanorių prospekte už 1-3 eurus, priklausomai nuo tipo.

Jei saugikliai tvarkingi, bet paspirtukas vis tiek greitai išsikrauna, problema greičiausiai baterijoje. Baterijų keitimas – brangesnis reikalas. Originalios baterijos Xiaomi paspirtukams kainuoja apie 180-250 eurų, o analogai – nuo 120 eurų. Kaune jas galite užsisakyti per „Varle”, „Pigu” arba specializuotose elektronikos parduotuvėse.

Prieš perkant naują bateriją, verta patikrinti, ar problema tikrai joje. Multimetru išmatuokite baterijos įtampą. Pilnai įkrauta 36V baterija turėtų rodyti apie 42V, o 48V baterija – apie 54V. Jei rodoma žymiai mažiau, baterija tikrai problema.

Stabdžių problemos ir jų sprendimas

Stabdžiai – tai saugumo klausimas, todėl jų negalima ignoruoti. Dažniausios problemos: stabdžiai girgžda, neveiksmingai stabdo arba visai neveikia.

Jei stabdžiai girgžda, dažniausiai problema yra purve arba nusidėvėjusiuose stabdžių kaladėlėse. Pirmiausia nuvalykite stabdžių diską ir kaladėles. Naudokite spiritą arba specialų stabdžių valiklį (galite nusipirkti „Autoplius” parduotuvėje už 5-7 eurus). Jokiu būdu nenaudokite WD-40 ar kitų tepalų stabdžiams – tik pabloginsite situaciją.

Jei stabdžiai silpnai veikia, patikrinkite kaladėlių storį. Jei jos plonesnės nei 2-3mm, laikas keisti. Kaladėlių komplektas kainuoja apie 8-15 eurų, priklausomai nuo modelio. Xiaomi paspirtukams jas galite rasti „Varle” arba užsisakyti iš „AliExpress” už 5-8 eurus (teks palaukti 2-3 savaites).

Kaladėlių keitimas nėra sudėtingas. Paprastai reikia išsukti vieną ar du varžtus, ištraukti seną kaladėlę ir įdėti naują. Svarbu teisingai sureguliuoti stabdžius po keitimo. Atsukite reguliavimo varžtą (paprastai yra ant stabdžių rankenos) taip, kad stabdžiai pradėtų veikti, kai rankena paspaudžiama maždaug iki pusės.

Jei turite diskinius stabdžius ir jie neveikia visai, patikrinkite hidraulinę sistemą. Ieškokite nuotėkių – jei matote alyvos pėdsakų, reikės keisti sandarinimus arba visą stabdžių sistemą. Tai jau sudėtingesnis remontas, kurį geriau patikėti specialistams, nebent turite patirties su dviračių hidrauliniais stabdžiais.

Ratų ir padangų gedimų šalinimas

Pradurta ar nusidėvėjusi padanga – klasika. Jei turite oro pripučiamas padangas, pradūrimas neišvengiamas, ypač Kaune, kur gatvės ne visada idealios.

Pirmiausia reikia nustatyti, ar tikrai padanga pradurta. Pripūskite ją ir pasiklausykite, ar girdėti šnypštimas. Jei negirdėti, pamerkite ratą į vandenį (galite naudoti kibiro) ir ieškokite burbuliukų. Kai rasite skylę, pažymėkite ją žymekliu.

Padangos keitimui reikės nuimti ratą. Tai paprastai reiškia išsukti 4-6 varžtus. Tada reikės išmontuoti padangą – čia ir pravers tos montavimo svirtys. Įkiškite svirtį tarp padangos ir ratlankio, atsargiai pakelkite padangos kraštą. Kai viena pusė išmontuota, ištraukite kamerą.

Skylės taisymui naudokite dviračių kamerų remonto rinkinį – kainuoja apie 3-5 eurus bet kurioje dviračių parduotuvėje. Proceso aprašymas paprastai yra ant paties rinkinio. Trumpai: nušveiskite paviršių, užtepkite klijais, priklijuokite lopą, palaukite 5 minutes, pripūskite.

Jei kamera per daug pažeista arba jau daug kartų taisyta, geriau pirkti naują. Kamera Xiaomi tipo paspirtukams kainuoja apie 8-12 eurų. Galite nusipirkti „Varle” arba užsisakyti internetu.

Kai kurie paspirtukai turi pilnas (solid) padangas. Jos nepradūramos, bet nusidėvi ir gali trūkti. Tokių padangų keitimas sudėtingesnis – reikia daug jėgos ir kantrybės. Nauja pilna padanga kainuoja apie 15-25 eurus. Jei neturite patirties, pirmą kartą geriau paprašyti pagalbos arba pažiūrėti kelis YouTube video.

Variklio ir valdymo problemos

Jei paspirtukas įsijungia, bet neveža arba veža trūkčiojančiai, problema greičiausiai variklyje arba valdymo elektronikoje.

Pirmiausia patikrinkite, ar visi laidai teisingai prijungti. Atidarykite dangtelį, kur yra valdymo plokštė (paprastai po deka, prie vairavimo strypo). Ieškokite atsilaisvinusių ar pažeistų laidų. Jei matote pažeistą izoliacijos, apvyniokite izoliacine juosta.

Jei paspirtukas veža trūkčiojančiai, dažnai problema būna variklio jutikliuose (Hall sensoriai). Jų patikrinimas reikalauja multimetro. Atjunkite variklio laidus nuo valdymo plokštės ir išmatuokite kiekvieno jutiklio išėjimo įtampą, lėtai sukant ratą. Turėtumėte matyti kintančią įtampą nuo 0 iki 5V. Jei vienas iš jutiklių nerodo jokių pokyčių, jis sugedęs.

Jutiklių keitimas nėra paprastas – reikia išardyti variklį. Jei neturite patirties su elektros varikliais, geriau kreiptis į servisą. Kaune yra keli specializuoti paspirtukų servisai: „E-mobility servisas” Savanorių prospekte, „Paspirtukų klinika” Jonavos gatvėje. Variklio remonto kaina paprastai prasideda nuo 40-60 eurų, priklausomai nuo gedimo.

Valdymo plokštės gedimas – rimtesnė problema. Jei įtariate, kad problema čia, pirmiausia patikrinkite, ar nėra matomo pažeidimo – perdegusių komponentų, ištirpusių dalių. Jei matote tokių požymių, plokštė greičiausiai sugedusi.

Nauja valdymo plokštė Xiaomi paspirtukams kainuoja apie 60-100 eurų už analogą ir 120-180 eurų už originalią. Keitimas nesudėtingas – reikia atjungti senus laidus ir prijungti naujus. Svarbu fotografuoti arba žymėtis, kuris laidas kur buvo prijungtas, kad vėliau nesusipainioti.

Ekrano ir valdymo problemos

Ekranas neveikia, mygtukai nereaguoja arba rodo keistas klaidas – tokios problemos dažnai atrodo baisesnės, nei yra iš tikrųjų.

Jei ekranas visai neveikia, bet paspirtukas važiuoja, problema greičiausiai pačiame ekrane arba jo prijungime. Patikrinkite kabelį, kuris jungia ekraną su valdymo plokšte. Jis paprastai eina per vairavimo strypą. Kartais šis kabelis gali būti pažeistas arba prastas kontaktas.

Atjunkite ir vėl prijunkite ekrano kabelį. Patikrinkite, ar kontaktai švarūs – jei reikia, nuvalykite spiritu. Jei tai nepadeda, problema greičiausiai pačiame ekrane. Naujas ekranas kainuoja apie 25-45 eurų, priklausomai nuo modelio.

Jei ekranas rodo klaidų kodus, užsirašykite kodą ir paieškokite internete, ką jis reiškia. Dauguma gamintojų turi klaidų kodų sąrašus. Pavyzdžiui, Xiaomi paspirtukuose:
– Error 10: baterijos komunikacijos problema
– Error 14: variklio komunikacijos problema
– Error 21: valdymo plokštės problema

Kai kurios klaidos gali būti išspręstos paprasčiausiai perkrovus sistemą – išjunkite paspirtuką, palaukite 5 minutes, vėl įjunkite.

Jei mygtukai nereaguoja, problema gali būti mechaninė. Kartais po lietaus ar sniego po mygtukais susirenka drėgmė. Atidarykite valdymo bloką ir leiskite jam išdžiūti. Galite naudoti feno šaltą orą, bet ne karštą – galite pažeisti elektroniką.

Preventyvinė priežiūra ir kaip išvengti gedimų

Daug geriau gedimų išvengti, nei juos taisyti. Reguliari priežiūra pratęs jūsų paspirtuko gyvenimą ir sutaupys pinigų.

Kas savaitę patikrinkite varžtų įtempimą. Nuo vibracijos jie natūraliai atsilaisvina. Ypač svarbu tikrinti vairo strypo ir ratų tvirtinimo varžtus. Užtrunka 5 minutes, bet gali išgelbėti nuo rimtų problemų.

Kas mėnesį išvalykite paspirtuką. Purvas ir dulkės kaupiasi visur, ypač aplink ratų ašis ir stabdžius. Naudokite drėgną skudurą ir šepetį. Jei reikia, panaudokite šiek tiek WD-40 ašims (bet ne stabdžiams!).

Tikrinkite padangų slėgį kas dvi savaites. Teisingas slėgis paprastai nurodytas ant pačios padangos – dažniausiai 3-3.5 bar. Per žemas slėgis didina nusidėvėjimą ir mažina nuvažiuojamą atstumą.

Bateriją saugokite teisingai. Niekada nelaikykite jos visiškai išsikrovusios – tai trumpina jos gyvenimą. Optimalus įkrovimo lygis laikymui – apie 50-70%. Jei žiemą nenaudojate paspirtuko, laikykite jį kambario temperatūroje ir kas mėnesį pakraukite iki 60%.

Vengkite važiavimo per gilias balas ir per stiprų lietų. Nors dauguma paspirtukų turi tam tikrą apsaugą nuo vandens (IP54 arba IP55), tai nereiškia, kad jie visiškai vandeniui atsparūs. Vanduo gali patekti į valdymo elektroniką ir sukelti trumpąjį jungimą.

Žiemą būkite ypač atsargūs. Šaltis mažina baterijos efektyvumą – galite pastebėti, kad nuvažiuojamas atstumas sumažėja 30-50%. Tai normalu. Taip pat žiūrėkite, kad ant paspirtuko nesusikauptų ledas ir sniegas – jie gali patekti į elektroniką.

Kada vis dėlto verta kreiptis į servisą

Nors daug dalykų galite sutaisyti patys, yra situacijų, kai geriau pasikliauti profesionalais.

Jei problema susijusi su sudėtingu variklio remontu arba elektronikos plokštės taisymu, o jūs neturite patirties su elektronika, geriau kreiptis į servisą. Bandydami patys, galite padaryti dar daugiau žalos, ir galiausiai remontas обойдется brangiau.

Garantinis remontas – jei jūsų paspirtukas dar garantijoje, bet koks savarankiškas remontas gali ją panaikinti. Patikrinkite garantijos sąlygas prieš ardydami paspirtuką.

Rimti konstrukciniai pažeidimai – jei rėmas įtrūkęs arba sulenktas, reikia profesionalaus įvertinimo. Tokios problemos gali būti pavojingos saugumui, ir čia ne vieta eksperimentams.

Kaune veikia keli patikimi servisai. „E-mobility servisas” Savanorių pr. 242 specializuojasi įvairių elektrinių transporto priemonių remontu. Diagnostika kainuoja 15 eurų, o paprastas remontas – nuo 30 eurų. „Paspirtukų klinika” Jonavos g. 62 dirba tik su paspirtukais, turi gerą reputaciją. Jų kainos panašios – diagnostika 12 eurų, remontas nuo 25 eurų.

Yra ir mobilių meistru, kurie atvažiuoja į namus. Tai patogu, bet paprastai kainuoja 10-15 eurų brangiau už darbą. Tokių paslaugų galite rasti „Facebook” grupėse, skirtose elektriniams paspirtukams Kaune.

Prieš nešdami į servisą, verta paskambinti ir aprašyti problemą. Kartais meistrai gali pasakyti, ar tai kažkas, ką galite pataisyti patys, ir sutaupysite laiko bei pinigų. Dauguma servisų yra draugiški ir neprieštarauja duoti tokių patarimų telefonu.

Dar vienas patarimas – jei perkate brangias dalis (bateriją, valdymo plokštę), kartais verta mokėti už montavimą servise. Jie dažnai duoda garantiją savo darbui, ir jei kažkas nutiks, nereikės ginčytis, kas kaltas. Montavimo paslauga paprastai kainuoja 15-25 eurus, bet ramybė verta tų pinigų.

Elektrinio paspirtuko priežiūra ir remontas nėra raketų mokslas. Didžioji dalis gedimų yra paprasti ir lengvai išsprendžiami turint bazinių įrankių ir šiek tiek noro išmokti. Investavus 50-70 eurų į įrankius, per metus galite sutaupyti 200-300 eurų, kuriuos kitaip būtumėte išleidę servisams. Be to, yra tam tikras pasitenkinimas, kai pats sugebi sutaisyti savo transporto priemonę ir žinai, kaip ji veikia. Pradėkite nuo paprastų dalykų – varžtų patikrinimo, valymo, padangų priežiūros. Pamažu įgysite pasitikėjimo ir galėsite imtis sudėtingesnių remontų.

Kaip savarankiškai diagnozuoti dažniausias televizorių gedimus Kaune: praktinis vadovas su specialistų patarimais

Paskelbta EkonaujienosNT, Sužinok 0 komentarų

Kodėl verta pačiam išsiaiškinti, kas nutiko televizoriui

Kai staiga nutrūksta mėgstamos laidos žiūrėjimas ar vakarinė filmų maratonas, pirmoji mintis dažnai būna – skambinti meistrams. Tačiau ne visada reikia skubėti išleisti pinigus už specialisto iškvietimą į namus. Nemažą dalį televizorių problemų galima identifikuoti savarankiškai, o kai kurias net išspręsti be profesionalios pagalbos.

Kauniečiai, kaip ir daugelio kitų miestų gyventojai, dažnai susiduria su panašiomis televizorių problemomis. Supratimas, kas iš tikrųjų nutiko jūsų įrenginiui, padeda ne tik sutaupyti laiką ir pinigus, bet ir priimti informuotą sprendimą – ar verta taisyti, ar gal laikas pagalvoti apie naują televizorių. Be to, kai paskambinsite į remonto centrą jau žinodami, kokia gali būti problema, specialistai galės tiksliau įvertinti situaciją ir pasiūlyti adekvatų sprendimą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais būdais, kaip atpažinti dažniausias televizorių bėdas, ką galite patikrinti patys ir kada tikrai reikia kreiptis į profesionalus. Nereikės jokių specialių įrankių – tik šiek tiek kantrybės ir dėmesingumo.

Kai televizorius visai neįsijungia – nuo paprasčiausių dalykų iki rimtesnių

Pradėkime nuo klasikos – televizorius neduoda jokių gyvybės ženklų. Jokių šviesos diodų, jokio garso, ekranas juodas kaip naktis. Prieš pradedant galvoti apie gedimus, patikrinkite akivaizdžius dalykus, kurie kartais atrodo per paprasti, kad juos pastebėtume.

Pirmiausia įsitikinkite, kad elektros lizdas veikia. Skamba juokingai, bet dažnai problema būna būtent čia – ypač jei neseniai darėte remontą ar kas nors galėjo išjungti automatinį jungiklį. Įkiškite į tą patį lizdą telefoną su įkrovikliu ar kitą prietaisą. Jei lizdas veikia, žiūrėkite toliau.

Maitinimo laidas ir jo jungtys – tai antra vieta, kurią verta apžiūrėti. Patikrinkite, ar laidas tvirtai įkištas ir į televizorių, ir į lizdą. Kartais gyvūnai ar vaikai gali šiek tiek pajudinti laidą, ir kontaktas tampa nestabilus. Apžiūrėkite patį laidą – ar nėra matomų pažeidimų, įlinkimų ar nudegusių vietų. Jei turite galimybę, pabandykite kitą maitinimo laidą (daugelis televizorių naudoja standartinį C13 tipo laidą, kurį galite turėti nuo kompiuterio ar kitos technikos).

Pultelis – dar viena dažna „problema”, kuri iš tikrųjų problema nėra. Pabandykite įjungti televizorių mygtuku ant paties įrenginio. Jei veikia – reikalas pultelyje. Pakeiskite baterijas ir pabandykite dar kartą. Patarimas: telefono kamera gali padėti patikrinti, ar pultelis veikia – nukreipkite jį į kamerą ir spaudinėkite mygtukus. Jei pultelis veikia, kameroje matysite infraraudonųjų spindulių mirksėjimą.

Jei visa tai patikrinote ir televizorius vis tiek neįsijungia, problema gali būti viduje. Dažniausios priežastys – maitinimo blokas arba pagrindinė plokštė. Čia jau reikės specialisto pagalbos. Kauniškiai servisai paprastai už diagnostiką ima 15-25 eurus, bet jei nuspręsite taisyti pas juos, ši suma dažnai įskaitoma į remonto kainą.

Vaizdas yra, bet kažkas ne taip – ekrano problemų atpažinimas

Dabar pereikime prie situacijų, kai televizorius įsijungia, bet vaizdas kelia nerimą. Ekrano problemos gali būti labai įvairios, ir ne visada jos reiškia, kad reikės brangaus remonto.

Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane – tai viena dažniausių problemų, su kuria susiduria televizorių savininkai. Jei matote vieną ar kelias linijas, kurios nekinta net keičiant kanalus ar šaltinius, problema greičiausiai ekrano panelyje arba vaizdo plokštėje. Pabandykite švelniai paspausti ekraną šalia linijos – jei ji laikinai išnyksta ar pasikeičia, tai gali būti kontakto problema, kurią kartais galima išspręsti. Tačiau dažniausiai tokios linijos reiškia, kad ekrano panelis pažeistas, o tai – viena brangiausių remonto procedūrų. Kartais pigiau nusipirkti naują televizorių nei keisti ekraną.

Spalvų problemos – jei ekranas rodo tik vieną spalvą arba spalvos visiškai iškraipytos, pirmiausia patikrinkite HDMI ar kitus jungiamųjų laidų kontaktus. Atsijunkite ir vėl prijunkite visus laidus. Jei naudojate išorinį įrenginį (priedėlį, žaidimų konsolę), pabandykite jį prijungti prie kito televizoriaus ar monitoriaus – taip suprasite, ar problema televizoriuje, ar išoriniame įrenginyje. Taip pat patikrinkite televizoriaus nustatymus – kartais atsitiktinai pakeisti spalvų parametrai gali sukurti įspūdį, kad kažkas sugedo.

Tamsus ekranas, bet vaizdas matomas – jei ekranas labai tamsus, bet atidžiai įsižiūrėjus matote, kad vaizdas vis tiek yra, problema greičiausiai su apšvietimu (backlight). Pabandykite padidinti ryškumą nustatymuose. Jei tai nepadeda, pašviesk į ekraną žibintuvėliu – jei matote vaizdą ten, kur šviečiate, tai tikrai apšvietimo problema. LED apšvietimo juostų keitimas nėra pigus, bet paprastai pigesnis nei viso ekrano keitimas.

Ekrane matomi pikseliai ar taškai – keli negyvi pikseliai (maži taškeliai, kurie visada švyti viena spalva arba išvis neveikia) yra gana įprastas reiškinys ir nepriklauso nuo gedimų. Daugelis gamintojų net garantiniu atveju nepripažįsta tai defektu, jei tokių pikselių yra mažiau nei 5-10. Tačiau jei pastebite, kad negyvų pikselių skaičius didėja, tai gali būti ekrano senėjimo požymis.

Garso problemos – kai ausys lieka tuščios

Televizorius rodo puikų vaizdą, bet garso nėra arba jis keistas? Tai viena iš problemų, kurią dažniausiai galima išspręsti patiems, nes priežastis būna nustatymuose, o ne gedime.

Pirmiausia patikrinkite, ar garsas nėra paprasčiausiai išjungtas arba sumažintas iki nulio. Taip, tai skamba akivaizdžiai, bet būtent tai – dažniausia priežastis, kodėl žmonės skambina į servisus dėl garso. Pažiūrėkite, ar ekrane nerodomas išjungto garso simbolis (dažniausiai perbrauktas garsiakalbis).

Jei naudojate išorinę garso sistemą ar soundbar’ą, įsitikinkite, kad televizoriaus garso išvestis nustatyta teisingai. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi kelis garso išvesties režimus – vidinis garsiakalbis, HDMI ARC, optinis išėjimas, Bluetooth. Patikrinkite nustatymuose, kur nukreiptas garsas. Kartais po programinės įrangos atnaujinimo šie nustatymai gali pasikeisti.

HDMI ARC (Audio Return Channel) funkcija dažnai sukelia painiavos. Jei garso sistema prijungta per HDMI ARC, įsitikinkite, kad naudojate tinkamą HDMI lizdą televizoriuje (paprastai jis pažymėtas „ARC” arba „eARC”) ir kad funkcija įjungta nustatymuose. Taip pat patikrinkite, ar HDMI laidas palaiko ARC funkciją – ne visi HDMI laidai vienodi.

Jei garsas yra, bet keistas – traška, šniokščia ar atsilieka nuo vaizdo – tai gali būti kelių dalykų pasekmė. Garsas, kuris atsilieka nuo vaizdo, dažniausiai yra programinės įrangos ar nustatymų problema. Kai kurie televizoriai turi „garso uždelsimo” nustatymą, kuris padeda sinchronizuoti garsą su vaizdu, kai naudojate išorinę garso sistemą. Trakšėjimas ar šniokštimas gali reikšti blogus laidų kontaktus arba trukdžius iš kitų elektros prietaisų.

Jei televizoriaus vidiniai garsiakalbiai visai neveikia, nors nustatymai teisingi, problema gali būti pačiuose garsiakalbių komponentuose arba garso plokštėje. Tai jau reikalauja specialisto įsikišimo, nors tokios problemos pasitaiko retai.

Interneto ryšio ir išmaniųjų funkcijų klaidos

Šiuolaikiniai Smart TV televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su ekranu, todėl ir problemos būna panašios į tas, su kuriomis susiduriame naudodami kompiuterius ar išmaniuosius telefonus.

Televizorius neprisijungia prie WiFi – viena dažniausių problemų. Pirmiausia patikrinkite, ar kiti įrenginiai namuose prisijungia prie to paties WiFi tinklo. Jei ne – problema jūsų interneto teikėjo pusėje arba maršrutizatoriuje. Jei kiti įrenginiai veikia gerai, pabandykite šiuos žingsnius: išjunkite televizorių iš elektros lizdo 30 sekundžių, perkraukite WiFi maršrutizatorių, patikrinkite, ar teisingai įvedate slaptažodį (didžiosios ir mažosios raidės skiriasi!).

Kai kurie televizoriai blogai veikia su 5GHz WiFi dažniu – pabandykite prisijungti prie 2.4GHz tinklo. Taip pat įsitikinkite, kad televizorius nėra per toli nuo maršrutizatoriaus – storose sienose esantys Kauno daugiabučiai kartais turi šią problemą. Jei įmanoma, prijunkite televizorių interneto laidu – tai visada patikimesnis variantas nei WiFi.

Programėlės neveikia arba lūžinėja – Netflix, YouTube ar kitos programėlės užstringa, nepaleidžia turinio arba išmeta klaidų pranešimus? Dažniausiai tai sprendžiama paprastais veiksmais. Pirmiausia pabandykite uždaryti programėlę ir paleisti iš naujo. Jei tai nepadeda, išvalykite programėlės podėlį (cache) – ši funkcija paprastai randama televizoriaus nustatymuose, programėlių valdymo skiltyje.

Jei problema išlieka, pašalinkite programėlę ir įdiekite iš naujo. Taip pat patikrinkite, ar yra programinės įrangos atnaujinimų jūsų televizoriui – senesni programinės įrangos variantai kartais nebesuderinami su naujausiais programėlių atnaujinimais.

Televizorius lėtai veikia – meniu atsidaro po kelių sekundžių, kanalų perjungimas užtrunka, programėlės kraunasi amžinybę. Tai dažna problema senesnių Smart TV modelių. Kaip ir kompiuteryje, televizoriaus atmintis gali užsipildyti. Pabandykite išvalyti visų programėlių podėlius, ištrinkite nenaudojamas programėles, perkraukite televizorių. Kartais padeda gamyklinių nustatymų atkūrimas, bet atminkite – prarasite visus savo nustatymus ir turėsite viską konfigūruoti iš naujo.

Kai reikia profesionalios pagalbos – ką turėtumėte žinoti apie servisus Kaune

Yra situacijų, kai savarankiška diagnostika parodo, kad be specialisto neišsiversite. Kaip pasirinkti tinkamą servisą Kaune ir ko tikėtis iš profesionalaus remonto?

Pirmiausia, jei jūsų televizorius vis dar garantinis, neskubėkite jį ardyti ar nešti į bet kokį servisą. Kreipkitės į oficialų gamintojo atstovą ar parduotuvę, kurioje pirkote. Garantinis remontas turėtų būti nemokamas (išskyrus galbūt transportavimo išlaidas). Kaune yra keletas oficialių įvairių prekių ženklų servisų centrų.

Jei garantija baigėsi, turite daugiau pasirinkimų. Kaune veikia tiek specializuoti televizorių remonto centrai, tiek universalūs elektronikos remonto servisai. Specializuoti centrai paprastai turi daugiau patirties su konkrečiais modeliais ir geresnę prieigą prie originalių dalių, bet gali būti brangesni.

Prieš vežant televizorių į servisą, paskambinkite ir aprašykite problemą. Geras specialistas jau telefonu galės preliminariai įvertinti, kas galėtų būti negerai, ir pasakyti apytikslę remonto kainą. Jei jums sako „reikia atvežti, tada pamatysime” ir atsisako duoti bent apytikslę kainų skalę – tai ne geriausias ženklas.

Klauskite apie diagnostikos kainą – ji paprastai svyruoja nuo 15 iki 30 eurų. Sužinokite, ar ši suma bus įskaičiuota į remonto kainą, jei nuspręsite taisyti. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek laiko užtruks remontas – kai kurios dalys gali būti užsakomos iš užsienio, ir tai gali užtrukti savaites.

Būtinai klauskite apie garantiją atliktam remontui. Solidūs servisai duoda bent 3-6 mėnesių garantiją pakeistoms dalims ir darbui. Jei jums sako, kad jokios garantijos nėra – geriau ieškokite kito serviso.

Svarbus klausimas – kada remontas neverta? Jei televizoriui daugiau nei 7-8 metai ir remonto kaina viršija 30-40% naujo panašaus televizoriaus kainos, dažniausiai ekonomiškai naudingiau pirkti naują. Ypač tai aktualu, jei problema susijusi su ekrano keitimu – tai dažniausiai kainuoja 60-80% naujo televizoriaus kainos.

Prevencinės priemonės – kaip išvengti gedimų ateityje

Geriau užkirsti kelią problemoms nei vėliau jas spręsti. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir išvengti daugelio dažnų gedimų.

Tinkamas vėdinimas – televizoriai šyla, ypač šiuolaikiniai 4K modeliai su galingais procesoriais. Įsitikinkite, kad aplink televizorių yra pakankamai vietos orui cirkuliuoti. Jei televizorius įmontuotas į spintelę, palikite bent 10 cm tarpą iš visų pusių. Niekada neuždenginėkite ventiliacijos angų televizoriaus gale. Perkaitimas – viena dažniausių priežasčių, kodėl elektronika genda anksčiau laiko.

Apsauga nuo įtampos šuolių – Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, kartais pasitaiko elektros tinklo įtampos svyravimų, ypač audros metu. Investuokite į gerą įtampos šuolių apsaugą arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį). Tai kainuoja 30-100 eurų, bet gali išgelbėti kelis šimtus eurų vertės televizorių. Audros metu, jei išeinate iš namų ilgesniam laikui, geriausia išjungti televizorių iš elektros lizdo.

Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai – Smart TV televizoriai reguliariai gauna programinės įrangos atnaujinimus, kurie ne tik prideda naujas funkcijas, bet ir taiso saugumo spragas bei klaidų. Įjunkite automatinius atnaujinimus arba bent kartą per kelis mėnesius patikrinkite, ar yra naujų versijų.

Švarus ekranas – dulkės ir purvas ne tik gadina vaizdą, bet ir gali kauptis ventiliacijos anguose, trukdydami vėdinimui. Valykite ekraną specialia mikropluošto šluoste – niekada nenaudokite įprastų valymo priemonių, kurios gali pažeisti ekrano dangą. Jei reikia drėgmės, naudokite tik specialias ekranams skirtas priemones arba distiliuotą vandenį.

Atsargus elgesys – skamba akivaizdžiai, bet daugelis televizorių sugenda dėl mechaninių pažeidimų. Nestatykite ant televizoriaus jokių daiktų, būkite atsargūs valydami šalia jo, įsitikinkite, kad televizorius tvirtai pritvirtintas prie sienos ar stovi ant stabilaus paviršiaus. Jei namuose yra mažų vaikų, apsvarstykite galimybę pritvirtinti televizorių prie sienos – kas metai pasaulyje žūsta vaikai, ant kurių užvirsta nepritvirtinti televizoriai.

Kada problema nėra problema – įprasti reiškiniai, kurių nereikia bijoti

Baigiant šį vadovą, verta paminėti kelis dalykus, kurie gali pasirodyti kaip problemos, bet iš tikrųjų yra visiškai normalūs reiškiniai. Tai padės išvengti nereikalingo nerimo ir bereikalingių skambučių į servisus.

Lengvas ekrano šildymas – šiuolaikiniai televizoriai, ypač OLED ir QLED modeliai, veikdami šyla. Jei ekranas šiltas liečiant (bet ne karštas) – tai normalu. Tik jei pajuntumėte, kad televizorius tampa labai karštas arba jaučiate degėsių kvapą, tuomet reikėtų susirūpinti.

Vaizdas „įsidega” ekrane – jei ilgai žiūrėjote tą patį vaizdą (pavyzdžiui, žaidėte žaidimą su statiniu meniu) ir pastebėjote, kad jo šešėlis lieka ekrane perjungus kanalą, tai vadinama „image retention”. Tai laikinas reiškinys, kuris paprastai išnyksta per kelias minutes ar valandas. Tai skiriasi nuo „burn-in” – nuolatinio vaizdo įsidegimo, kuris būdingas OLED televizoriams ir yra negrįžtamas. Norėdami išvengti šios problemos, nenaudokite maksimalaus ryškumo, įjunkite ekrano apsaugos funkcijas, jei televizorius jas turi.

Garsai iš televizoriaus korpuso – lengvas traškėjimas įjungus ar išjungus televizorių yra normalus reiškinys – tai plastikas plečiasi ir traukiasi keičiantis temperatūrai. Tačiau jei girdite nuolatinį ūžesį, cypimą ar kitus garsus, kai televizorius veikia, tai gali reikšti problemą su maitinimo bloku ar ventiliatoriumi.

Šviečiantis LED indikatorius budėjimo režime – daugelis žmonių nerimauja dėl nuolat šviečiančio raudono ar balto LED televizoriuje, kai jis išjungtas. Tai normalu – televizorius yra budėjimo režime ir laukia komandos iš pultelio. Jei norite, kad televizorius visiškai nesuvartotų elektros, išjunkite jį iš lizdo, bet tuomet negalėsite jo įjungti pulteliu.

Ekrano atnaujinimo dažnis ir judesio suliejimas – kai kurie žmonės, ypač įpratę prie kino, jaučia, kad vaizdas televizoriuje atrodo „per sklandus” ar „netikras”. Tai dėl funkcijų, tokių kaip „motion smoothing” ar „soap opera effect”. Tai nėra gedimas – tiesiog išjunkite šias funkcijas nustatymuose, jei jums nepatinka toks vaizdas.

Ką išsinešti iš viso šio teksto – praktinė išmintis televizorių priežiūrai

Televizorių diagnostika namuose nėra raketų mokslas, bet reikalauja sistemingo požiūrio ir kantrybės. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriate, turi paprastas priežastis – atjungti laidai, neteisingi nustatymai, programinės įrangos klaidos. Prieš skambindami į servisą, skirkite 15-20 minučių patikrinti akivaizdžius dalykus: laidus, nustatymus, pultelio baterijas.

Kai problema sudėtingesnė, jūsų atlikta preliminari diagnostika vis tiek bus naudinga. Žinosite, ką jau tikrinote, galėsite tiksliau aprašyti problemą specialistui, o tai padės greičiau ir tiksliau nustatyti gedimą. Be to, suprasite, ar siūlomas remonto variantas yra logiškas ir pagrįstas.

Atminkite, kad ne visas remontas yra ekonomiškai naudingas. Kartais geriau investuoti į naują televizorių nei remontą senojo, ypač jei jis jau tarnavęs ilgus metus. Šiuolaikiniai televizoriai ne tik pigesni nei prieš kelerius metus, bet ir turi daug daugiau funkcijų bei geresnę vaizdo kokybę.

Kaune turite pakankamai pasirinkimų tiek perkant naują televizorių, tiek ieškant kokybišką remonto paslaugą. Nesiskubinkite, palyginkite kainas, paskaitykite atsiliepimus apie servisus. Geras specialistas visada paaiškis, kas negerai, kiek kainuos remontas ir duos garantiją savo darbui.

Ir pats svarbiausias patarimas – rūpinkitės savo televizoriumi kasdien: užtikrinkite gerą vėdinimą, apsaugokite nuo įtampos šuolių, reguliariai atnaujinkite programinę įrangą ir elkitės atsargiai. Prevencija visada pigesnė ir paprastesnė nei remontas. Televizorius, apie kurį tinkamai rūpinamasi, gali tarnauti 10-15 metų be jokių rimtesnių problemų.

Kaip sumažinti plastiko atliekų kiekį namuose: 15 praktinių sprendimų kasdieniam gyvenimui

Paskelbta EkonaujienosEkologija, Sužinok 0 komentarų

Kodėl verta susimąstyti apie plastiką namuose

Kiekvieną dieną nė nepastebėdami naudojame dešimtis plastiko daiktų – nuo dantų šepetėlio iki maisto pakuočių. Statistika šokiruoja: vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 200 kilogramų plastiko, iš kurio tik mažą dalį pavyksta perdirbti. Likusi dalis keliauja į sąvartynus, deginimo įrenginius arba, blogiausiu atveju, į gamtą ir vandenynus.

Bet štai kas įdomu – dauguma žmonių nori keisti situaciją, tik nežino nuo ko pradėti. Kai pradedate domėtis šia tema, atrodo, kad plastikas yra visur ir jo išvengti neįmanoma. Iš tiesų taip nėra. Nereikia iškart tapti nulinių atliekų aktyvistais ir gyventi kaip viduramžiais. Užtenka pradėti nuo kelių paprastų žingsnių, kurie pamažu taps įpročiais.

Virtuvė – pagrindinė plastiko karo zona

Jei norite pradėti kovą su plastiku, virtuvė yra tas kambarys, kur galite pasiekti didžiausių rezultatų. Čia susikaupęs didžiausias plastiko koncentratas – nuo maisto pakuočių iki įvairių indų ir priemonių.

Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių. Taip, žinau, apie tai kalba visi, bet kiek kartų esate užmiršę audeklinius maišelius namuose? Štai patarimas: laikykite juos ne namuose, o automobilyje arba krepšyje, kurį nešiojatės kasdien. Taip jie visada bus po ranka. Dar geriau – turėkite atsarginį maišelį krepšyje, nes niekada nežinai, kada užsuksi į parduotuvę.

Stikliniai ir nerūdijančio plieno indai – tai investicija, kuri atsipirks labai greitai. Vietoj plastikinių konteinerių maistui laikyti, įsigykite stiklinius. Jie tvarūs, nesugeria kvapų, juos galima plauti indaplovėje ir naudoti mikrobangų krosnelėje. Taip, jie sunkesni ir gali sudužti, bet jei elgsitės atsargiai, tarnaus dešimtmečius.

Dar viena virtuvės problema – maisto plėvelė ir aliuminio folija. Šiuolaikinė alternatyva – vaškuoti audiniai. Juos galima pasigaminti patiems arba nusipirkti. Šie audiniai puikiai apvynioja sumuštinį, uždengią dubenį ar lėkštę, o po naudojimo juos tiesiog nuplaunate šaltu vandeniu. Vienas toks audinys gali pakeisti šimtus metrų plastikinės plėvelės.

Vonios kambarys slepia daugiau plastiko nei manote

Vonios kambaryje plastikas įsismelkęs į kiekvieną kampelį, bet dažnai jo net nepastebime. Šampūnų, dušo gelių, kreminių buteliukai, dantų šepetėliai, skutimosi įrankiai – visa tai paprastai pagaminta iš plastiko.

Pradėkite nuo kieto muilo vietoj skystojo. Tai ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau. Vienas kieto muilo gabalas gali pakeisti 2-3 skysto muilo butelius. Dabar rinkoje galite rasti kietą šampūną, kondicionierių, net kūno losjoną. Iš pradžių gali atrodyti neįprasta, bet priprantama labai greitai.

Bambuko dantų šepetėlis – paprasta ir efektyvi alternatyva. Kainuoja panašiai kaip įprastas, bet yra biologiškai skaidus. Kai jis nusidėvi, galite tiesiog nulaužti šereles (jas reikia išmesti į mišrias atliekas) ir rankenėlę įmesti į kompostą. Jei turite sodą, bambuko rankenėlės komposte suyra per kelias savaites.

Dar vienas paprastas sprendimas – audekliniai rankšluosčiai vietoj vienkartinių servetėlių. Taip, reikės dažniau skalbti, bet jei pagalvosite, kiek pinigų sutaupysite per metus, suprasite, kad verta. Be to, kokybiški audiniai yra malonesni odai ir efektyvesni.

Apsipirkimas be plastiko – misija įmanoma

Parduotuvėse plastikas tiesiog puola iš visų pusių. Beveik kiekvienas produktas supakuotas į plastiko pakuotę, dažnai net kelias. Bet galima rasti būdų, kaip to išvengti.

Rinkitės produktus be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vaisiai ir daržovės dažnai parduodami ir be plastiko maišelių. Taip, kai kurie parduotuvių darbuotojai gali keistai pažiūrėti, kai dėsite pomidorus tiesiai į krepšį, bet tai jūsų teisė. Namuose vis tiek viską plausite.

Jei jūsų mieste yra atliekų neturinčios parduotuvės (zero waste shops), tikrai užsukite. Ten galite atsivežti savo indus ir pirkti produktus pagal poreikį – nuo kruopų iki valymo priemonių. Iš pradžių gali atrodyti brangiau, bet iš tikrųjų mokate tik už produktą, o ne už pakuotę ir marketingą.

Turgūs ir ūkininkų turgavietės – puiki vieta apsipirkti be plastiko. Čia produktai dažnai parduodami be jokių pakuočių arba popieriniuose maišeliuose. Be to, palaikote vietos ūkininkus ir gaunate šviežesnius produktus. Atsivežkite savo maišelius ir dėžes – niekas nesipriešins.

Gėrimai – paslėpta plastiko problema

Vandens buteliai, gazuotų gėrimų tara, kavos puodeliai su dangteliais – visa tai sudaro didžiulę plastiko atliekų dalį. O sprendimas yra toks paprastas.

Daugiakartinis gertuvės – tai pirmasis dalykas, kurį turėtų įsigyti kiekvienas. Nerūdijančio plieno, stiklinė ar net kokybiška plastikinė (taip, kartais plastikas gali būti sprendimas, jei jis ilgaamžis) – pasirinkimas platus. Gertuvė su savimi turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip telefono pasiėmimas.

Jei mėgstate kavą kelyje, įsigykite savo termo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo indą. Per metus galite sutaupyti šimtus vienkartinių puodelių. Ir ne, popieriniai puodeliai nėra geras sprendimas – jų vidus paprastai padengtas plastiko sluoksniu, todėl jų perdirbti beveik neįmanoma.

Namų vanduo iš čiaupo su filtru gali pakeisti dešimtis plastikinių butelių per savaitę. Taip, filtrai kainuoja, bet jei suskaičiuosite, kiek išleidžiate perkamam vandeniui, suprasite, kad atsipirks per kelis mėnesius. Be to, nebeturėsite tempti sunkių vandens dėžių iš parduotuvės.

Valymas ir buitis be cheminių plastiko butelių

Valymo priemonės – tai dar viena sritis, kur plastikas viešpatauja. Bet galima rasti alternatyvų, kurios ne tik ekologiškesnės, bet ir sveikesnės jums ir jūsų šeimai.

Universalios natūralios valymo priemonės gali pakeisti daugybę specializuotų produktų. Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali išvalyti beveik viską jūsų namuose. Internete rasite dešimtis receptų, kaip pasigaminti valymo priemones patiems. Tai pigiau, saugiau ir be plastiko pakuočių.

Jei nenorite gaminti pačių, ieškokite koncentruotų valymo priemonių arba tokių, kurios parduodamos papildymo pakuotėse. Kai kurios įmonės siūlo sistemą, kai perkate vieną butelį su purškikliu, o vėliau perkate tik koncentratą, kurį praskiedžiate vandeniu. Vienas butelis gali tarnauti metus ar net ilgiau.

Mikropluošto šluostės gali pakeisti daugybę vienkartinių servetėlių ir net sumažinti valymo priemonių poreikį. Jos puikiai valo net su vandeniu, be jokių chemikalų. Taip, reikės skalbti, bet jos tarnaus ilgai ir sutaupys daug pinigų.

Vaikų daiktai ir žaislai – kaip išvengti plastiko lavinos

Jei turite vaikų, žinote, kaip greitai namai gali užsipildyti plastikiniais žaislais. Kiekvienas gimtadienis, šventės, net paprastas apsilankymas parduotuvėje gali baigtis nauju plastikiniu daiktu.

Rinkitės kokybiškus medinius ar audininius žaislus. Taip, jie dažnai brangesni, bet tvarūs ir saugesni. Be to, jie atrodo gražiau ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei ryškūs plastikiniai žaislai su daugybe funkcijų.

Antrinės rinkos – puikus būdas įsigyti vaikams reikalingų daiktų be naujo plastiko pirkimo. Vaikai greitai auga, todėl drabužiai ir žaislai dažnai būna beveik nenaudoti. Skelbimai, mainų grupės, turgūs – galimybių daug.

Jei perkate naujus daiktus, rinkitės ilgaamžius ir universalius. Vietoj dešimties pigių plastikinių žaislų geriau vienas kokybiškas, kuris tarnaus ilgai ir galbūt net pereis jaunesniems vaikams ar bus perduotas kitiems.

Kaip įpratinti šeimą ir išlaikyti motyvaciją

Vienas dalykas – nuspręsti keisti įpročius, visai kitas – tai įgyvendinti ir įtraukti visą šeimą. Čia keletas patarimų, kaip tai padaryti sklandžiai.

Pirma, neskubėkite viską keisti iš karto. Jei bandysite per savaitę atsisakyti viso plastiko, greičiausiai greitai pavargsite ir grįšite prie senų įpročių. Geriau keisti po vieną dalyką per mėnesį. Šį mėnesį – daugiakartiniai maišeliai, kitą – kietas muilas, dar kitą – stikliniai indai. Taip pakeitimai taps natūralūs ir išliks.

Įtraukite šeimos narius į procesą. Jei vaikai mato, kad tai svarbu tėvams, jie taip pat pradės domėtis. Galite kartu žiūrėti dokumentinius filmus apie plastiko problemą, kartu eiti į zero waste parduotuvę, leisti vaikams pasirinkti savo daugiakartinę gertuvę. Kai žmonės jaučiasi proceso dalimi, o ne tik gauna nurodymus, jie labiau įsitraukia.

Nekaltinkite savęs dėl klaidų. Kartais užmirsite maišelį, kartais nusipirksite kažką plastikoje, nes nebuvo kitos išeities. Tai normalu. Svarbu bendras rezultatas, o ne tobulumas. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą 50%, tai jau didžiulis laimėjimas.

Sekite savo pažangą. Kai kurie žmonės fotografuoja savo plastiko atliekas prieš pradedant keisti įpročius ir po kelių mėnesių. Vizualus skirtumas gali būti labai motyvuojantis. Arba tiesiog pastebėkite, kaip retai dabar išnešate šiukšles – tai taip pat geras rodiklis.

Kelionė į mažiau plastiko gyvenimą tęsiasi

Pradėjus keisti įpročius, greitai pastebėsite, kad tai tampa ne našta, o įdomia kelione. Atrasime naujų parduotuvių, produktų, sprendimų. Galbūt net susipažinsite su bendraminčiais, kurie taip pat stengiasi gyventi tvariau.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo. Kiekviena šeima, kiekvienas žmogus turi skirtingas galimybes ir prioritetus. Kas vienam paprasta, kitam gali būti sudėtinga. Ir tai visiškai normalu. Nesiekite tobulo nulinių atliekų gyvenimo – siekite geresnio gyvenimo nei vakar.

Kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Kai atsisakote vienkartinio plastiko, jūs ne tik sumažinate atliekų kiekį – jūs siunčiate signalą gamintojams, kad vartotojai nori pokyčių. Kuo daugiau žmonių renkasi tvaresnę alternatyvą, tuo daugiau įmonių pradeda siūlyti tokius produktus. Jūsų pasirinkimai turi įtaką ne tik jūsų šeimos atliekų krepšeliui, bet ir platesnei rinkai.

Pradėkite nuo vieno dalyko šiandien. Galbūt tai bus daugiakartinis maišelis, galbūt gertuvė, o gal kietas muilas. Nesvarbu nuo ko pradėsite – svarbu, kad pradėsite. Po mėnesio grįžkite prie šio straipsnio ir pasirinkite dar vieną dalyką. Po metų nustebsite, kaip daug pasikeitė jūsų namuose ir kaip mažai plastiko dabar naudojate. Ir kas svarbiausia – tai nebus jums našta, o natūrali gyvenimo dalis.

Kaip sumažinti plastiko atliekas namuose: 30 dienų iššūkis ekologiškam gyvenimui

Paskelbta EkonaujienosEkologija, Sužinok 0 komentarų

Kodėl verta imtis šio iššūkio jau šiandien

Žinot ką? Kiekvieną kartą, kai išmetu plastikinį maišelį ar jogurto indelį, jaučiuosi lyg prisidėčiau prie kažko didesnio ir ne itin gero. Ir tikriausiai jūs jaučiate panašiai! Plastiko problema tapo tokia akivaizdi, kad net nebegalime jos ignoruoti – jis plaukioja vandenynuose, užteršia dirvožemį, o mikroplastiko dalelės jau randamos net mūsų kraujyje. Skamba bauginančiai, tiesa?

Bet štai kas nuostabu – mes galime tai keisti! Ne rytoj, ne po savaitės, o būtent dabar. Ir nebūtina tapti radikaliu ekologu ar gyventi miške be elektros. Pakanka pradėti nuo mažų žingsnių savo namuose. Per 30 dienų galite radikaliai pakeisti savo santykį su plastiku ir pastebėti, kaip jūsų šiukšlių kiekis sumažėja beveik perpus. Aš pats išbandžiau – ir rezultatai mane pribloškė!

Šis iššūkis nėra apie tobulumą. Jis apie pažangą, apie sąmoningus sprendimus ir apie tai, kaip maži kasdieniai pokyčiai gali tapti didele permaina. Per šį mėnesį sužinosite, kiek plastiko iš tiesų naudojate (pasiruoškite nustebti!), atrasite puikias alternatyvas ir, kas svarbiausia, pajusite, kad jūsų veiksmai tikrai turi reikšmės.

Pirmoji savaitė: stebėjimas ir suvokimas

Pirmąją savaitę siūlau nieko drastiškai nekeisti – tiesiog stebėkite. Taip, teisingai girdėjote! Prieš pradedant kovoti su priešu, reikia jį pažinti. Paimkite didelę dėžę ar maišą ir per septynias dienas sudėkite į jį visą plastiką, kurį paprastai išmestumėte. Visą – nuo maisto pakuočių iki kosmetikos buteliukų.

Kai po savaitės pažiūrėsite į tą krūvą, tikriausiai pajusite šoką. Aš tikrai pajutau! Mano šeima per savaitę susirinko beveik 50 litrų maišą plastiko atliekų. Tai buvo akių atvėrimas. Bet žinot kas? Tai puiku! Nes dabar žinome, nuo ko pradėti.

Užsirašykite, kokie plastiko daiktai pasikartoja dažniausiai. Galbūt tai vandens buteliai? Ar maisto pakuotės? O gal vienkartiniai maišeliai? Šis sąrašas taps jūsų veiksmų planu. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kurie daiktai buvo naudojami tik kelias sekundes ar minutes (pvz., maišeliai, šiaudeliai), bet gamtoje išliks šimtmečius.

Dar vienas svarbus žingsnis šią savaitę – išsiaiškinkite, kokios perdirbimo galimybės yra jūsų mieste. Ne visas plastikas perdirbamas vienodai, ir žinojimas, kas tikrai bus perdirbta, padės priimti geresnius sprendimus ateityje.

Antroji savaitė: virtuvės revoliucija

Virtuvė – tai plastiko karalystė daugelyje namų. Bet ji taip pat yra vieta, kur galima padaryti didžiausią poveikį! Pradėkime nuo akivaizdžiausių dalykų.

Pirma, atsisveikinkite su plastikiniais maišeliais. Įsigykite kelis daugiakartinio naudojimo medvilninius ar tinklinius maišelius ir laikykite juos prie durų arba krepšyje. Aš pirmąsias dvi savaites vis pamiršdavau juos namuose, tai prisiklijavau ant durų lipduką su užrašu „MAIŠELIAI!”. Juokingai atrodė, bet veikė!

Dabar pereikime prie maisto laikymo. Plastikinė maistui skirta plėvelė? Ją galima pakeisti vaškuotais įvyniojamaisiais audiniais – jie puikiai veikia, gali būti naudojami dešimtis kartų ir atrodo stilingai. Plastikiniai konteineriai? Palaipsniui keiskite juos stikliniais ar nerūdijančio plieno atitvirtais. Nebūtina visko pirkti iš karto – keiskite pamažu, kai seni susidėvi.

Štai dar keletas konkrečių patarimų virtuvei:

  • Pirkite produktus su minimaliomis pakuotėmis – rinkitės turgų ar parduotuves, kuriose galima pirkti be pakuočių
  • Gaminkit patys! Jogurtas, duona, užkandžiai – visa tai galima pasigaminti namuose be plastiko pakuočių
  • Naudokite stiklinius butelius vandeniui – filtruokite vandenį namuose, vietoj pirkti plastikinėse pakuotėse
  • Pakeiskite plastikines šiukšlių maišus biologiškai skaidžiais arba naudokite laikraščius mažesnėms šiukšlėms

Vienas mano mėgstamiausių atradimų buvo silikoniniai maišeliai užkandžiams. Taip, techniškai tai irgi plastikas, bet jie tarnauja metų metus ir pakeičia šimtus vienkartinių maišelių. Tai puikus kompromisas!

Trečioji savaitė: vonios kambarys ir asmeninė higiena

Vonios kambarys – tai antra didžiausia plastiko koncentracijos vieta namuose. Bet čia pokyčiai gali būti net smagūs, nes dabar rinkoje tiek daug šaunių ekologiškų alternatyvų!

Pradėkime nuo šampūno ir kondicionieriaus. Kietieji šampūnai ir kondicionieriai – tai absoliučiai genialus išradimas! Vienas kietasis šampūnas atitinka 2-3 plastikinius butelius, jis užtrunka ilgiau, lengviau keliauti su juo, ir plaukai atrodo puikiai. Pirmą kartą naudojant gali reikėti prisitaikymo laikotarpio (apie savaitę), bet paskui nebenorėsite grįžti prie skystųjų.

Dantų šepetėliai? Bambuko šepetėliai yra fantastinė alternatyva. Jie veikia lygiai taip pat gerai, bet po naudojimo galite juos kompostuoti (tik pirmiau ištraukite šereles). Dantų pasta? Ieškokite stikliniuose indeliuose arba išbandykite dantų pastos tabletes – jos šaunios kelionėms ir namuose!

Štai dar keletas paprastų pakeitimų:

  • Vietoj skystojo muilo – kietasis (dar geriau, jei be pakuotės ar popierinėje)
  • Daugiakartiniai kosmetiniai diskeliai vietoj vienkartinių vatinių
  • Skutimosi peiliukai su keičiamais metaliniais ašmenimis vietoj vienkartinių plastikinių
  • Menstruacinės taurelės ar daugkartiniai audiniai įklotai vietoj vienkartinių
  • Kietasis dezodorantas ar dezodorantas popierinėje pakuotėje

Kosmetika – čia reikia būti atidiems. Daugelis kremų, losjonų ir kitų produktų turi mikroplastiko dalelių. Skaitykite sudėtį ir ieškokite natūralių alternatyvų. Aš atradau, kad kokosų aliejus puikiai tinka kaip drėkinamasis kremas, makiažo valiklis ir plaukų kaukė. Vienas produktas – daugybė panaudojimų, jokio plastiko!

Ketvirtoji savaitė: įpročių įtvirtinimas ir plėtra

Dabar, kai jau turite tvirtą pagrindą virtuvėje ir vonioje, laikas pažvelgti į kitas namų sritis ir įtvirtinti naujus įpročius, kad jie taptų natūralia jūsų gyvenimo dalimi.

Drabužių priežiūra – čia slepiasi nemažai plastiko. Skalbimo milteliai dažnai parduodami plastikiniuose induose, o skalbimo metu sintetiniai audiniai išskiria mikroplastiko daleles. Sprendimas? Pereikite prie ekologiškų skalbimo priemonių (dabar jos parduodamos kartoninėse dėžėse ar koncentruotos formoje), naudokite specialius maišelius, kurie sugauna mikroplastiko daleles, ir rinkitės natūralius audinius.

Valymo priemonės – dar viena sritis, kur galima daug sutaupyti plastiko. Daugelį valymo priemonių galite pasigaminti patys iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinos. Skamba keistai? Bet veikia nuostabiai! O jei nenorite gamintis patys, ieškokite koncentruotų priemonių, kurias skiedziate namuose ir naudojate daugiakartiniuose purškikliuose.

Štai kaip atrodo mano valymo arsenalo transformacija:

  • Universalus valiklis: vanduo + actas + eterinis aliejus (mėtos ar citrinų kvapui)
  • Indų ploviklis: perkamas koncentruotas ir pilamas į seną stiklinį butelį
  • Tualeto valiklis: soda + actas (dar ir vamzdžius valo!)
  • Grindų valiklis: šiltas vanduo + lašas ekologiško muilo

Biuras ar darbo zona namuose – irgi verta dėmesio. Rašikliai, žymekliai, lipnūs lapeliai – visa tai dažnai plastikinė. Ieškokite ekologiškų biuro reikmenų alternatyvų arba bent jau rinkitės kokybiškas, ilgaamžes priemones, kurias galima papildyti.

Apsipirkimas be plastiko: strategija ir gudrybės

Dabar, kai jūsų namai jau transformuojasi, laikas pakeisti apsipirkimo įpročius. Čia slypi didžiausias iššūkis, nes mūsų maisto sistema tiesiog perpildyta plastiko. Bet yra būdų!

Pirmiausia, planuokite. Rimtai, tai svarbiausia! Kai einate į parduotuvę su sąrašu ir tuščiu skrandžiu, greičiausiai grįšite su krūva nereikalingų daiktų plastikiniuose maišeliuose. Pavalgydintas ir pasiruošęs pirkėjas priima daug geresnius sprendimus.

Ieškokite parduotuvių, kuriose galima pirkti be pakuočių. Tokių vis daugėja! Atsineškite savo stiklainiukus, maišelius ar konteinerius ir pildykite juos kruopomis, riešutais, prieskoniais. Taip ne tik išvengsite plastiko, bet ir sutaupysite pinigų, nes mokate tik už produktą, ne už pakuotę.

Turgūs – tai tikras lobis tiems, kas nori gyventi be plastiko! Vaisiai, daržovės, duona, sūriai – visa tai galite įsigyti be jokių pakuočių. Atsineškite savo maišelius ir mėgaukitės apsipirkimu. Be to, produktai dažnai šviežesni ir skanesni nei prekybos centruose.

Keletas praktinių patarimų apsipirkimui:

  • Pirmenybę teikite stiklui, metalui, kartono pakuotėms
  • Pirkite didesnes pakuotes – mažiau pakuotės vienam produkto vienetui
  • Rinkitės vietinius gamintojus – dažnai jie naudoja mažiau pakuočių
  • Nebijokite paprašyti mėsininko ar žuvininko supakuoti produktus į jūsų atsineštą konteinerį
  • Išmokite sakyti „ne” – atsisakykite nereikalingų maišelių, šakučių, servetėlių

Vienas mano mėgstamiausių atradimų – pieno automatai! Atsineši stiklinį butelį, užsipili šviežio pieno ir grįžti namo. Jokio plastiko, jokių konservantų, tik švieži produktai. Tikrinkite, gal jūsų mieste tokių irgi yra!

Kai susiduriate su iššūkiais ir kliūtimis

Būkime sąžiningi – ne viskas bus lengva. Bus momentų, kai norėsite viską mesti ir grįžti prie senų įpročių. Tai normalu! Aš pats keletą kartų beveik pasiduodavau.

Viena didžiausių kliūčių – kaina. Taip, kai kurios ekologiškos alternatyvos iš pradžių atrodo brangesnės. Bet pažiūrėkite ilgalaikėje perspektyvoje! Daugiakartinis vandens butelis gali kainuoti 15 eurų, bet jis pakeis šimtus plastikinių butelių. Kietasis šampūnas kainuoja 8-12 eurų, bet tarnauja 3-4 mėnesius. Skaičiuokite ne vieneto kainą, o kainą per laiką.

Kitas iššūkis – patogumas. Plastikas tapo toks populiarus būtent dėl patogumo. Bet ar tikrai taip nepatogu atsineši savo maišelį? Ar taip sunku turėti daugiakartinį vandens butelį? Iš tiesų, po kelių savaičių tai tampa automatišku – net nebepastebi.

Šeimos nariai ar draugai gali nesuprati jūsų pasirinkimų. Galbūt juos erzins jūsų nauji įpročiai arba jie juoksis iš jūsų. Nesileiskite! Geriausias būdas įtikinti kitus – savo pavyzdžiu. Kai jie pamatys, kaip tai veikia ir kad jūs nesate tapę keistuoliu, galbūt ir patys prisijungs.

Kartais tiesiog nebus ekologiškos alternatyvos. Ir tai irgi gerai! Šis iššūkis nėra apie tobulumą. Jei kartais turite nusipirkti kažką plastikiniame indelyje – nieko baisaus. Svarbu bendras jūsų poveikis, o ne atskiri atvejai. Darykite, ką galite, su tuo, ką turite, ten, kur esate.

Už namų ribų: ekologiškas gyvenimas kasdienybėje

Jūsų 30 dienų iššūkis neturėtų baigtis namų slenkstyje! Ekologiškas gyvenimas – tai gyvenimo būdas, kuris keliauja su jumis visur.

Darbe ar mokykloje – atsineškite savo pietų dėžutę ir daugiakartinį gertuvę. Atsisakykite vienkartinių puodelių kavai (daugelyje kavinių net duoda nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį!). Jei organizuojate renginius, rinkitės daugiakartinį indus arba bent jau biologiškai skaidžias alternatyvas.

Kelionėse – čia plastiko spąstai tyko kiekviename kampe. Bet su nedideliu pasirengiu galite jų išvengti. Mano kelionių rinkinys: daugiakartinis vandens butelis su filtru, kietasis šampūnas ir muilo gabalėlis, bambuko įrankiai valgiui, medvilninis maišelis užkandžiams. Visa tai telpa nedideliame krepšelyje ir leidžia keliauti beveik be plastiko.

Kavinėse ir restoranuose nebijokite prašyti be šiaudelio, be plastikinio įrankio, be vienkartinio indo. Daugelis vietų džiaugsis, kad jiems nereikės to naudoti. O jei užsisakote maistą į namus, prašykite be vienkartinių įrankių ir servetėlių – juk namuose turite savo!

Dovanų įpakavimas – dar viena sritis, kur galime būti kūrybiški. Vietoj blizgančio plastikinio popieriaus naudokite laikraščius, audinio likučius, dėžes, kurias gavėjas galės pakartotinai naudoti. Dovanokite patirtis vietoj daiktų. Arba dovanokite ekologiškus produktus, kurie padės gavėjui sumažinti plastiko naudojimą!

Jūsų mėnesio rezultatai ir tolimesnė kelionė

Na, štai ir praėjo 30 dienų! Laikas dar kartą pažvelgti į savo šiukšlių dėžę ir palyginti su tuo, ką matėte pirmąją savaitę. Skirtumas turėtų būti akivaizdus – mažiau plastiko, daugiau perdirbamų medžiagų, o galbūt net mažesnė šiukšlių dėžė!

Bet svarbiausia – kaip jūs jaučiatės? Aš lažinuosi, kad jaučiatės įgalinti. Jaučiate, kad jūsų veiksmai turi reikšmę. Ir tai tiesa! Jei kiekvienas žmogus sumažintų savo plastiko naudojimą bent perpus, tai būtų milžiniška permainos mūsų planetai.

Dabar, kai turite 30 dienų patirties, laikas pagalvoti apie ateitį. Kokie įpročiai įsitvirtino natūraliai? Kurie dar reikalauja pastangų? Kur dar galite tobulėti? Galbūt norite išbandyti kompostavimą? Arba pradėti auginti dalį maisto patys? Galimybės begalinės!

Nepamirškit šventėti savo pergalių – net mažų! Kiekvieną kartą, kai atsisakote plastikinio maišelio, kiekvieną kartą, kai renkates daugiakartinį produktą, kiekvieną kartą, kai įkvepiate kitus savo pavyzdžiu – tai pergalė. Ir visos šios mažos pergalės sudaro didelę permainą.

Šis 30 dienų iššūkis – tai tik pradžia. Ekologiškas gyvenimas nėra tikslas, kurį pasiekus galima sustoti. Tai kelionė, kuri tęsiasi visą gyvenimą. Bus dienų, kai viską darysite puikiai, ir bus dienų, kai suklupsite. Ir tai visiškai normalu! Svarbu ne tobulumas, o nuolatinė pažanga ir sąmoningi sprendimai.

Dabar, kai žinote, kaip tai veikia, pasidalinkite savo patirtimi su kitais. Papasakokite draugams, šeimai, kolegoms apie savo iššūkį. Galbūt jūsų pavyzdys įkvėps juos pradėti savo kelionę. O galbūt galėtumėte kartu priimti kitą iššūkį – mažiau atliekų, mažiau vartojimo, daugiau sąmoningumo.

Plastiko problema gali atrodyti didžiulė ir neįveikiama, bet kiekvienas iš mūsų gali daryti skirtumą. Jūs jau įrodėte sau, kad tai įmanoma. Per 30 dienų pakeitėte savo įpročius, sumažinote savo pėdsaką ir tapote dalimi sprendimo. Tai neįtikėtina! Tęskite šį puikų darbą, būkite kantrūs sau ir džiaukitės kiekvienu žingsniu šioje kelionėje link švarios, sveikos planetos. Jūs galite tai padaryti – jau įrodėte!

Kaip sutaupyti iki 70% spausdinimo išlaidų: profesionalus kasečių pildymo vadovas Kauno verslui ir namų vartotojams

Paskelbta EkonaujienosNT, Sužinok 0 komentarų

Kodėl kasečių pildymas tampa vis aktualesniu sprendimu

Spausdinimo išlaidos nėra tai, apie ką dažnai galvojame perkant naują spausdintuvą. Tačiau realybė tokia, kad pats įrenginys – tai tik ledkalnio viršūnė. Tikrosios išlaidos atsiskleidžia vėliau, kai tenka keisti kasetes. Ir čia prasideda įdomiausia dalis: originali kasetė gali kainuoti nuo 30 iki 100 eurų, o kai kuriems profesionaliems spausdintuvams – dar daugiau. Jei spausdinate intensyviai, per metus šios išlaidos gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų.

Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, vis daugiau verslų ir privačių asmenų pradeda suvokti, kad kasečių pildymas – ne tik ekonomiškas, bet ir ekologiškas sprendimas. Vietoj to, kad išmestumėte tuščią kasetę ir pirktumėte naują, galite ją papildyti už 30-70% mažesnę kainą. Tai reiškia, kad vidutiniškai perkant 10 kasetių per metus, galite sutaupyti nuo 200 iki 500 eurų. Smulkiam verslui ar šeimai, kuri aktyviai spausdina, tai jau yra reikšminga suma.

Bet čia ne tik apie pinigus. Kiekviena nepanaudota kasetė – tai plastikas, metalas ir cheminės medžiagos, kurios baigia sąvartyne. Viena kasetė gali skilti iki 1000 metų. Pildydami kasetes, ne tik taupome, bet ir prisidedame prie aplinkos tausojimo. Tai ypač aktualu verslo įmonėms, kurios stengiasi įgyvendinti darnaus verslo principus.

Kokias kasetes galima pildyti ir kada tai verta daryti

Ne visos kasetės yra vienodai tinkamos pildymui, ir tai svarbu suprasti iš anksto. Lazerinių spausdintuvų tonerių kasetės paprastai yra patikimesnės ir gali būti pildymos 3-5 kartus, o kai kuriais atvejais ir daugiau. Rašalinių spausdintuvų kasetės yra jautresnės – jas galima pildyti vidutiniškai 2-4 kartus, priklausomai nuo modelio ir naudojimo intensyvumo.

Lazerinės kasetės turi mechanines dalis – magnetinį cilindrą, valymo ašmenis, įkrovimo volelius. Šios dalys dėvisi, todėl po kelių pildymų gali tekti keisti atskirus komponentus. Tačiau net ir keičiant šias dalis, bendros išlaidos vis tiek lieka gerokai mažesnės nei perkant naują originalią kasetę. Rašalinės kasetės paprastesnės konstrukcijos, bet jų spausdinimo galvutės gali užsikimšti, jei naudojamas prastos kokybės rašalas arba kasetė ilgai nenaudojama.

Kaune veikiantys kasečių pildymo specialistai paprastai iš karto įvertina, ar jūsų kasetę verta pildyti. Jei magnetinis cilindras labai nudėvėtas arba spausdinimo galvutė sugadinta, pildymas gali būti neefektyvus. Tokiais atvejais geriau rinktis atnaujintą kasetę, kurioje pakeistos visos dėvimosi dalys. Tai vis tiek pigiau nei originali, bet užtikrina geresnę kokybę nei paprastas pildymas.

Dar vienas aspektas – gamintojų apribojimai. Kai kurie spausdintuvų gamintojai naudoja lustus su skaitikliais, kurie blokuoja kasetę po tam tikro puslapių skaičiaus. Tokiais atvejais reikia ne tik pildyti kasetę, bet ir pakeisti arba perprogramuoti lustą. Profesionalūs pildytojai Kaune turi įrangą ir žinių, kaip tai padaryti, tačiau tai šiek tiek padidina paslaugos kainą.

Kokybės klausimas: ar pildytos kasetės spausdina taip pat gerai

Tai, ko daugelis bijo labiausiai – ar nepraras spaudos kokybė? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių: naudojamo rašalo ar tonerio kokybės, kasetes pildančio specialisto patirties ir pačios kasetės būklės. Jei visos šios sąlygos tinkamos, skirtumas tarp originalios ir profesionaliai pildytos kasetės yra minimalus arba jo visai nėra.

Aukštos kokybės toneriai ir rašalai yra pagaminti pagal panašias specifikacijas kaip ir originalūs. Jie turi atitikti tam tikrus standartus – spalvų tikslumą, džiūvimo greitį, atsparumą šviesai ir drėgmei. Kaune dirbantys rimti pildytojai naudoja patikrintus tiekėjus ir gali pateikti sertifikatus apie naudojamų medžiagų kokybę. Pigūs, neaiškios kilmės rašalai ar toneriai gali sukelti problemų – nuo blankaus spaudinio iki spausdintuvo sugadinimo.

Praktikoje pastebėjau, kad tekstinių dokumentų spausdinimui pildytos kasetės veikia puikiai. Skirtumas gali būti pastebimas tik spausdinant aukštos kokybės nuotraukas ar dizaino projektus, kur spalvų tikslumas yra kritinis. Tokiais atvejais verta investuoti į originalias kasetes arba bent jau į premium klasės atnaujintas kasetes su aukščiausios kokybės rašalais.

Dar vienas svarbus momentas – pirmieji puslapiai po pildymo gali būti šiek tiek blankesni, kol rašalas ar toneris tolygiai pasiskirstys. Tai normalu ir nereikia iš karto manyti, kad kažkas ne taip. Paprastai po 5-10 puslapių spaudos kokybė stabilizuojasi. Jei problemos išlieka, reikia kreiptis į pildytoją – rimtos įmonės suteikia garantiją savo darbui.

Kur Kaune pildyti kasetes ir kaip išsirinkti patikimą paslaugų teikėją

Kaune kasečių pildymo paslaugas siūlo gana daug įmonių – nuo didelių ofiso technikos centrų iki mažų specializuotų dirbtuvių. Kainos gali skirtis gana reikšmingai, bet pigiausia ne visada reiškia geriausią. Renkantis paslaugų teikėją, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus.

Pirma, patirtis ir reputacija. Įmonės, kurios dirba šioje srityje ilgiau nei 5 metus, paprastai turi sukaupusios žinių apie įvairių modelių ypatumus. Jie žino, kokios kasetės linkusios tekėti, kuriose greičiau dėvisi cilindras, kaip išvengti dažniausių problemų. Atsiliepimai internete, rekomendacijos iš pažįstamų – tai geras būdas įvertinti paslaugų kokybę.

Antra, garantijos. Patikimas pildytojas visada suteiks bent jau 30 dienų garantiją savo darbui. Tai reiškia, kad jei kasetė pradės tekėti, spaudos kokybė bus prasta arba kils kitų problemų, jie nemokamai viską sutvarko arba grąžina pinigus. Jei įmonė vengia kalbėti apie garantijas, tai blogas ženklas.

Trečia, skaidrumas dėl naudojamų medžiagų. Profesionalūs pildytojai gali pasakyti, kokio gamintojo rašalą ar tonerį naudoja, ar tai europietiška, ar azietiška produkcija. Jie neturi ko slėpti ir mielai paaiškina, kodėl naudoja būtent tokias medžiagas. Jei pardavėjas miglotai kalba apie „aukštos kokybės” produktus, bet negali pateikti konkrečių detalių, geriau ieškoti kitur.

Dar vienas patarimas – pasiteiraukite, ar jie atlieka visišką kasečių apžiūrą prieš pildymą. Rimti specialistai visada patikrina cilindro būklę, valymo ašmenis, sandarinimo elementus. Jei kažkas nusidėvėjęs, jie turėtų apie tai informuoti ir pasiūlyti sprendimą. Paprastas rašalo ar tonerio įpylimas be jokios diagnostikos – tai ne profesionalus darbas.

Kaip prižiūrėti pildytas kasetes ir pratęsti jų tarnavimo laiką

Net ir geriausia pildyta kasetė neveiks tinkamai, jei jos nepriziūrėsite. Yra keletas paprastų, bet svarbių dalykų, kurie padės išvengti problemų ir užtikrinti, kad kasetė tarnautų kuo ilgiau.

Pirmas ir svarbiausias dalykas – reguliarus naudojimas. Rašalinių spausdintuvų kasetės ypač kenčia nuo ilgų prastovų. Jei nespausdinate bent kartą per savaitę, rašalas gali pradėti džiūti spausdinimo galvutėse. Tai veda prie užsikimšimų, kuriuos kartais nebeįmanoma išvalyti. Jei žinote, kad kurį laiką nespausdinsite, geriau išimkite kasetes ir laikykite jas sandariai uždarytame plastikiniame maišelyje.

Lazerinių spausdintuvų tonerių kasetės mažiau jautrios, bet ir jos turi savo ypatumų. Tonerį sudaro smulkus miltelių mišinys, kuris gali susikaupti netolygiai, jei kasetė ilgai nejudinama. Prieš įdedant kasetę į spausdintuvą, ją naudinga keliskart švelniai pasiūbuoti iš šono į šoną – tai padeda toneriui tolygiai pasiskirstyti. Tik nekreipkite per daug, nes tonerį gali išsibarstyti.

Aplinkos sąlygos taip pat svarbios. Kasetės neturėtų būti laikomos labai šiltose ar šaltose vietose, tiesioginėje saulės šviesoje ar labai drėgnose patalpose. Ideali temperatūra – 15-25 laipsniai. Jei kasetė buvo laikoma šaltai, prieš naudojimą jai reikia duoti laiko prisitaikyti prie kambario temperatūros – bent valandą.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – spausdintuvo valymas. Tonerių milteliai ir rašalo likučiai kaupiasi spausdintuvo viduje, ant volelių ir kitų mechaninių dalių. Kartą per kelis mėnesius verta atidaryti spausdintuvą ir švelniai nuvalyti matomus nešvarumus minkštu, nesismelkiančiu audiniu. Tai padeda išvengti dėmių ant popierių ir pratęsia ne tik kasečių, bet ir paties spausdintuvo tarnavimo laiką.

Verslo sprendimai: kaip optimizuoti spausdinimo procesus įmonėje

Jei namuose spausdinimo išlaidos yra valdoma, tai įmonėse, kur kasdien spausdinami šimtai ar net tūkstančiai puslapių, situacija visiškai kitokia. Čia kasečių pildymas tampa ne tik taupymo, bet ir strateginio planavimo klausimu.

Pirmas žingsnis – išanalizuoti, kiek ir ką spausdinate. Daugelis įmonių nė nežino tikslių skaičių. Šiuolaikiniai spausdintuvai turi skaitiklius, kurie rodo, kiek puslapių atspausdinta. Surinkę šiuos duomenis už kelis mėnesius, galite apskaičiuoti vidutines mėnesines išlaidas kasetėms. Tada palyginkite, kiek kainuotų naudoti originalias kasetes, pildytas kasetes ir, pavyzdžiui, nuomos modelį (kai mokate už puslapį, o viską kita tvarko paslaugų teikėjas).

Daugeliui vidutinio dydžio įmonių kasečių pildymas išlieka ekonomiškiausias variantas. Tačiau čia svarbu organizuoti procesą efektyviai. Verta turėti bent vieną atsarginę kasetę kiekvienai spalvai, kad darbuotojai nereikėtų laukti, kol bus pripildyta tuščia. Kai kasetė išsenka, iš karto ją atiduodate pildyti, o į spausdintuvą įdedate atsarginę. Taip užtikrinate nepertraukiamą darbą.

Kai kurios Kauno įmonės, teikiančios kasečių pildymo paslaugas, siūlo verslo klientams specialias sąlygas – greitesnį aptarnavimą, kasetės pristatymą ir paėmimą iš įmonės, nuolaidas už didesnį kiekį. Jei jūsų įmonė naudoja 10 ar daugiau kasetių per mėnesį, tikrai verta derėtis dėl tokių sąlygų. Kai kurie paslaugų teikėjai net siūlo apmokėjimo modelį, kai mokate fiksuotą mėnesinį mokestį, o jie rūpinasi visomis kasetėmis – pildo, keičia dėvimosi dalis, teikia garantiją.

Dar viena svarbi strategija – darbuotojų švietimas. Dažnai spausdinamos nereikalingos kopijos, naudojamas per didelis raiškumas dokumentams, kuriems to nereikia, spausdinamos spalvotos versijos, kai užtektų nespalvotų. Paprastos taisyklės ir priminimai gali sumažinti spausdinimo kiekį 20-30%, o tai reiškia atitinkamą išlaidų mažinimą.

Aplinkosauginis aspektas: kaip spausdinimas veikia gamtą

Kalbant apie kasečių pildymą, ekologinis aspektas nėra tik marketingo triukas – tai reali ir svarbi tema. Spausdintuvų kasetės yra sudėtingas produktas, kurio gamyba reikalauja daug išteklių ir energijos.

Viena originali lazerinė kasetė vidutiniškai sveria apie 1 kilogramą. Jos gamybai sunaudojama apie 3 litrai naftos, 4 kilogramai aliuminio rūdos ir daugybė kitų medžiagų. Gamybos procesas išskiria apie 4,5 kilogramo CO2. Jei kasetę išmetate po vieno naudojimo, visi šie ištekliai tiesiog prapuola. O jei ją pripildote 3-4 kartus, šių išteklių suvartojimas sumažėja tris-keturis kartus.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, galioja griežtos taisyklės dėl elektroninių atliekų tvarkymo. Kasetės priskiriamos prie tokių atliekų ir negali būti išmetamos su buitinėmis šiukšlėmis. Jos turi būti priduodamos į specialius surinkimo punktus. Tačiau realybė tokia, kad didelė dalis kasetių vis tiek baigia sąvartynuose, kur jos skyla šimtmečius ir išskiria kenksmingus chemikalus į dirvožemį ir gruntinį vandenį.

Kaune veikia kelios įmonės, kurios ne tik pildo kasetes, bet ir priima senus, nebetinkamus pildymui korpusus. Jie juos išmontuoja, atskiras medžiagas perduoda perdirbimui. Tai uždaras ciklas, kuris maksimaliai sumažina poveikį aplinkai. Renkantis kasečių pildymo paslaugą, verta pasiteirauti, ar jie dalyvauja tokiose programose.

Įmonėms, kurios siekia sertifikatų ar įgyvendina aplinkosaugos politiką (pvz., ISO 14001), kasečių pildymas gali būti svarbi dalis bendros strategijos. Tai konkreti, išmatuojama veikla, kuri mažina atliekų kiekį ir išteklių suvartojimą. Kai kurios įmonės net įtraukia šiuos duomenis į savo darnumo ataskaitas – kiek kasetių perpildyta, kiek plastikinių atliekų išvengta, kiek sumažintos CO2 emisijos.

Ką daryti, kai kažkas ne taip: problemos ir jų sprendimai

Net ir naudojant profesionaliai pildytas kasetes, kartais gali kilti problemų. Svarbu žinoti, kaip jas atpažinti ir ką daryti, kad nesugadintumėte nei kasetes, nei spausdintuvo.

Dažniausia problema – blankus spaudas. Jei tekstas ar vaizdai yra šviesūs, neryškūs, priežasčių gali būti kelios. Lazerinėse kasetėse tai dažnai reiškia, kad tonerį baigiasi arba jis netolygiai pasiskirstęs. Išimkite kasetę, keliskart ją pasiūbuokite ir įdėkite atgal. Jei tai nepadeda, galbūt tonerį tikrai baigėsi greičiau nei tikėtasi – taip gali nutikti, jei spausdinate daug juodų plotų (grafikos, nuotraukas). Rašalinėse kasetėse blankus spaudas dažnai reiškia, kad spausdinimo galvutės pradeda užsikimšti. Paleiskite spausdintuvo valymo ciklą – ši funkcija yra beveik visų spausdintuvų nustatymuose.

Dėmės ant popieriaus – kita dažna bėda. Jei matote juodus taškus ar dryžius, lazerinėse kasetėse tai paprastai reiškia, kad magnetinis cilindras nešvarus arba pažeistas. Galite pabandyti švelniai nuvalyti cilindrą specialiu audiniu (niekada nenaudokite šiurkščių medžiagų!), bet jei tai nepadeda, reikės keisti cilindrą arba visą kasetę. Rašalinėse kasetėse dėmės dažnai atsiranda, kai rašalas išteka – patikrinkite, ar kasetė teisingai įdėta ir ar nėra matomų rašalo pėdsakų.

Spausdintuvas neranda kasetės arba rodo klaidą – tai dažniausiai susiję su lustais. Kai kurie gamintojai programuoja lustus taip, kad jie „bendrauja” su spausdintuvu ir praneša apie rašalo ar tonerio lygį. Pildant kasetę, kartais reikia pakeisti arba perprogramuoti lustą. Jei po pildymo spausdintuvas rodo, kad kasetė tuščia, nors ji ką tik pripildyta, tai lusto problema. Kreipkitės į pildytoją – jie turėtų tai išspręsti.

Jei kasetė pradeda tekėti, nedelsiant ją išimkite. Ištekėjęs rašalas ar tonerį gali sugadinti spausdintuvą, o valymas gali kainuoti brangiau nei nauja kasetė. Tekėjimas paprastai reiškia, kad pažeisti sandarinimo elementai arba kasetė buvo perpildyta. Tai profesionalaus pildytojo klaida, ir jie turėtų atsakyti už žalą.

Pinigai, kokybė ir ramybė: kaip rasti savo balansą

Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar kasečių pildymas tikrai verta – atsakymas daugumai žmonių ir verslų bus teigiamas, bet su tam tikromis išlygomis. Tai ne universalus sprendimas, tinkantis absoliučiai visiems ir visoms situacijoms, bet daugeliu atvejų tai protingiausias pasirinkimas.

Skaičiai kalba patys už save. Vidutiniškai pildyta kasetė kainuoja 30-70% pigiau nei originali. Tai reiškia, kad jei per metus naudojate 10 kasetių, sutaupote 200-500 eurų. Verslui, kuris naudoja 50 kasetių per metus, tai gali būti 1000-2500 eurų ekonomija. Šiuos pinigus galima investuoti į kitas sritis, mokėti darbuotojams, pagerinti įrangą.

Kokybės klausimas išsprendžiamas pasirinkus patikimą paslaugų teikėją ir aukštos kokybės medžiagas. Taip, egzistuoja rizika, bet ji minimali, jei darote namų darbus ir renkantis nesivaduojate tik kaina. Garantijos, rekomendacijos, skaidrumas – tai ženklai, kurie padeda atskirti profesionalus nuo pigių alternatyvų.

Ekologinis aspektas šiandien jau nebe papildomas privalumas, o būtinybė. Kiekviena perpildyta kasetė – tai mažiau atliekų, mažiau suvartotų išteklių, mažesnis pėdsakas planetoje. Jei jums tai svarbu (o turėtų būti), kasečių pildymas yra konkretus, praktiškas būdas prisidėti.

Galiausiai, tai ramybės klausimas. Žinojimas, kad valdote išlaidas, kad nesimėtate į aplinką nereikalingų atliekų, kad palaikote vietinį verslą Kaune – visa tai sukuria gerą jausmą. O tai, kaip bebūtų keista, irgi turi vertę. Galbūt ne pinigais išmatuojamą, bet tikrą.

Kaip sutaupyti iki 70% dulkių siurblio remonto išlaidų Vilniuje: profesionalių meisterių patarimai ir dažniausios gedimų priežastys

Paskelbta EkonaujienosSužinok 0 komentarų

Kodėl dulkių siurbliai sugenda dažniau nei tikimės?

Kiekvienas Vilniaus gyventojas žino, kad dulkių siurblys namuose – tai ne prabanga, o būtinybė. Ypač rudenį ir žiemą, kai į butą nuolat atneša purvo ir drėgmės. Bet štai problema – šie prietaisai genda daug dažniau nei norėtume. Ir ne, tai ne todėl, kad gamintojai tyčia daro nekokybišką produkciją (nors kartais taip ir atrodo!).

Pagrindinė problema slypi mūsų pačių naudojimo įpročiuose. Per dešimt metų dirbdamas su buitine technika esu matęs viską – nuo dulkių siurblių, kuriuose rasta pusė kilogramo plaukų, iki tokių, kurie niekada nebuvo išvalyti per trejus metus naudojimo. Ir žinote ką? Dauguma gedimų būtų buvę visiškai išvengiami su elementaria priežiūra.

Dulkių siurbliai paprastai sugenda dėl užsikimšusių filtrų, perkaitusių variklių, sugedusių guolių ar mechaniškai pažeistų žarnų. Bet štai įdomybė – net 60% visų gedimų galima išspręsti namuose, be jokių specialių įrankių ar žinių. Likę 40% tikrai reikalauja profesionalų įsikišimo, bet net ir čia galima sutaupyti didžiulę sumą pinigų, jei žinai kaip.

Trys dalykai, kuriuos privalai patikrinti prieš skambindamas meistrams

Pirmiausia – filtrai! Tai skamba taip akivaizdžiai, bet jūs net neįsivaizduojate, kiek kartų žmonės mokėjo 30-50 eurų už tai, kad meistras atvažiavo, išėmė filtrą, išvalė jį ir įdėjo atgal. Tai ne juokas. Jei jūsų dulkių siurblys prarado siurbimo galią, pirmiausia patikrinkite visus filtrus – ir prieš variklį, ir po jo, ir HEPA filtrą, jei toks yra.

Antra – žiūrėkite, ar šepetys laisvai sukasi. Ypač jei namuose yra ilgaplaukių žmonių ar augintinių. Plaukai apsivynioja aplink šepetį taip stipriai, kad varikliukas tiesiog negali jo sukti. Rezultatas? Variklis perkaista, gali sudegti. O tai jau rimtas remontas už 80-150 eurų. Tuo tarpu išvalyti šepetį galima per 5 minutes su žirklėmis ar peiliu.

Trečia – žarna ir jungtys. Patikrinkite, ar nėra plyšių, ar visos jungtys sandariai sujungtos. Kartais dulkių siurblys „nebetraukia” tiesiog todėl, kad kažkur yra oro nutekėjimas. Ir žmonės varo techniką į servisą, nors problema išsprendžiama izoliacine juosta ar nauja žarna už 10 eurų.

Kada tikrai verta kreiptis į profesionalus ir kaip išsirinkti gerą meistrą

Gerai, dabar apie rimtesnius dalykus. Jei dulkių siurblys visiškai neįsijungia, skleidžia keistus garsus, dega plastiko kvapas ar matote kibirkštis – čia jau ne juokai. Reikia specialisto. Bet kaip Vilniuje rasti gerą meistrą, kuris neapiplėš?

Pirma taisyklė – vengti didelių servisų centrų prekybos centruose. Jie turi didžiules nuomas, daug darbuotojų, ir visa tai atsispindi kainoje. Geriausia ieškoti privačių meisterių, kurie dirba iš namų ar mažų dirbtuvių. Jie paprastai ima 30-50% mažiau už tą patį darbą.

Antra taisyklė – visada klauskite kainos iš anksto. Normalus meistras gali bent apytiksliai pasakyti, kiek kainuos diagnostika ir dažniausi remontai. Jei žmogus vengia kalbėti apie kainas telefonu – tai raudonas signalas. Gali būti, kad vėliau bandys primesti nereikalingų paslaugų.

Trečia taisyklė – skaitykite atsiliepimus, bet su protu. Vienas ar du blogi atsiliepimai – normalu, visi kartais suklysta. Bet jei matote sistemingą vaizdą, kad žmonės skundžiasi ta pačia problema – bėkite tolyn. Ir dar patarimas: geriausi meistrai dažnai neturi gražių svetainių ar profesionalių nuotraukų. Jie turi gerus atsiliepimus ir užsakymų eilę.

Dažniausios gedimų priežastys ir jų prevencija

Pakalbėkime konkrečiai apie tai, kas dažniausiai genda ir kodėl. Pirmoje vietoje – variklis. Ir beveik visada jis sugenda dėl perkaitimo. O perkaista todėl, kad užsikimšę filtrai ar žarna, ir variklis dirba su didele apkrova. Sprendimas? Valykite filtrus kas 2-3 savaites, jei naudojate intensyviai. Jei retai – bent kartą per mėnesį.

Antra populiariausia problema – guoliai. Jie dyla natūraliai nuo laiko, bet procesą labai pagreitina dulkės, kurios patenka į vidų. Ypač jei siurbiate statybines dulkes ar smulkų smėlį. Čia patarimas toks – jei darote remontą ar siurbiate kažką labai dulkėto, naudokite papildomą filtrą arba senesnį dulkių siurblį, jei turite. Geresnį tausokite įprastam valymui.

Trečia vieta – elektronika ir jungikliai. Ypač mėgstama problema pigesnių kinų gamintojų dulkių siurbliams. Jungiklis tiesiog susidėvi nuo dažno naudojimo. Čia prevencija sunki, bet bent jau galite švelniai elgtis su mygtukais – nespauskite jų kaip į paskutinį kartą.

Kaip sutaupyti pinigų remonto metu: konkretūs skaičiai ir pavyzdžiai

Dabar prie skanumynų – apie pinigus! Tarkime, jūsų dulkių siurblio variklis sudegė. Oficialiame servise Vilniuje jums pasakys, kad naujas variklis kainuoja 80-120 eurų, plius darbas 30-40 eurų. Iš viso – apie 120-160 eurų. Bet štai ką gali padaryti protingas žmogus:

Pirma, ieškoti variklio internetu. Aliexpress ar panašiose svetainėse tas pats variklis gali kainuoti 30-50 eurų. Taip, reikės palaukti 2-3 savaites, bet jei neturi skubos – kodėl ne? Antra, rasti privatų meistrą, kuris sutiks įdėti jūsų nupirktą dalį. Darbas kainuos apie 20-30 eurų. Iš viso – 50-80 eurų vietoj 120-160. Tai jau sutaupote 40-80 eurų!

Kitas pavyzdys – HEPA filtras. Oficialiame servise ar parduotuvėje originalus filtras gali kainuoti 20-35 eurus. Bet yra universalūs filtrai, kuriuos galima nusipjauti pagal reikiamą dydį – jie kainuoja 5-10 eurų už didelį lapą, iš kurio galite pasidaryti 3-4 filtrus. Ar jie tokie pat kokybiški? Galbūt ne 100%, bet 90% tikrai taip. Ir jei keičiate filtrą kas kelis mėnesius, per metus sutaupysite gražią sumą.

Dar vienas triukas – žiūrėti, ar verta apskritai remontuoti. Jei turite 50 eurų vertės dulkių siurblį, o remontas kainuotų 80 eurų – gal protingiau nusipirkti naują? Bet jei turite gerą 200-300 eurų vertės prietaisą, tai net 100 eurų remontas yra visiškai pagrįstas.

Ką daryti su garantija ir kaip ja naudotis protingai

Garantija – tai tema, kuri daugeliui sukelia galvos skausmą. Pirmas dalykas, kurį turite žinoti: jei dulkių siurblys dar garantijoje, NIEKADA nebandykite jo remontuoti patys ar pas privačius meistrus. Prarasite garantiją akimirksniu. Net jei tik atsuksite varžtus pažiūrėti, kas viduje.

Bet štai ką galite daryti – kruopščiai dokumentuokite problemą. Filmuokite video, darykite nuotraukas, rašykite, kada ir kaip problema atsirado. Garantinis remontas kartais gali užtrukti savaites ar net mėnesius, ir jei po remonto problema kartojasi, turėsite įrodymų, kad tai ne jūsų kaltė.

Dar vienas svarbus momentas – garantija netaikoma, jei gedimas įvyko dėl netinkamo naudojimo. Ir žinokite, kad servisai labai mėgsta kaltinti vartotoją. „Matome, kad filtras nebuvo valomas” – ir štai jau garantija negalioja. Todėl valykite tuos filtrus reguliariai! Ir jei galite, darykite nuotraukas, kaip prižiūrite techniką. Skamba keistai, bet gali praversti.

Dar patarimas – perskaitykite garantijos sąlygas. Ne tą lapelį, kurį pardavėjas davė, o tikras sąlygas gamintojo svetainėje. Kartais ten rašoma visai kas kita nei jums pasakojo parduotuvėje. Ir žinokite savo teises – Lietuvoje yra vartotojų apsaugos įstatymai, kurie jus saugo net po garantijos pabaigos, jei gaminys sugedo dėl gamyklinių defektų.

Modernūs dulkių siurbliai ir jų specifiniai iššūkiai

Robotai dulkių siurbliai – tai atskira pasaka. Jie genda kitaip nei įprasti dulkių siurbliai, ir remonto specifika visiškai skiriasi. Dažniausia problema – akumuliatoriai. Po 2-3 metų intensyvaus naudojimo jie tiesiog nebepalaiko įkrovos. Naujas akumuliatorius gali kainuoti 40-80 eurų, bet jei turite bent minimalius įgūdžius su elektronika, galite nusipirkti elementus ir pakeisti pats už 20-30 eurų.

Antra problema su robotais – jutikliai ir navigacija. Jie užsiteršia, ir robotas pradeda važinėti kaip girtas. Sprendimas paprastas – reguliariai valykite visus jutiklius švariu skudurėliu. Ypač tuos, kurie apačioje – jie renka visas dulkes ir purvo daleles.

Belaidžiai dulkių siurbliai taip pat turi savo specifikos. Pagrindinė problema – baterijos. Jos brangios, ir jų keitimas dažnai kainuoja pusę naujo dulkių siurblio kainos. Čia patarimas toks – rūpinkitės baterija nuo pirmos dienos. Nekraukite jos, kol ji visiškai išsikrauna. Nelaikykite visą laiką įkrautą. Idealus variantas – laikyti įkrovą 40-80% ribose, jei planuojate nenaudoti ilgą laiką.

Kaip išspausti maksimumą iš savo dulkių siurblio ir vengti remontų ateityje

Žinote, kas įdomiausia? Daugelis žmonių perka brangius dulkių siurblius, bet naudoja juos visiškai neteisingai. Ir tada stebiasi, kodėl jie greitai genda. Štai keletas aukso vertės patarimų, kurie pratęs jūsų dulkių siurblio gyvenimą bent dvigubai.

Pirma – niekada nesiurbkite vandens ar drėgnų dalykų įprastu dulkių siurbliu. Net jei atrodo, kad tai tik šiek tiek drėgmės. Vanduo patenka į variklį, ir po kelių tokių epizodų turite sugedusį prietaisą. Jei reikia siurbti drėgną – pirkite specialų dulkių siurblį tam.

Antra – tuštinkite maišelį ar konteinerį reguliariai. Ne kada jis pilnas, o kada jis pusiau pilnas. Kai dulkių siurblys dirba su pilnu konteineriu, variklis dirba su dviguba apkrova. Tai kaip važiuoti automobiliu su įjungtu rankinio stabdžio – teoriškai gali, bet varikliui tikrai nepatiks.

Trečia – leiskite dulkių siurbliui atvėsti. Jei siurbiate didelį plotą, darykite pertraukas kas 20-30 minučių. Ypač vasarą, kai karšta. Variklis perkaista, ir tai trumpina jo gyvenimą. Geriau siurbti du kartus po 20 minučių su pertrauka, nei vieną kartą 40 minučių be sustojimo.

Ketvirta – saugokite laidą. Tai gal atrodo smulkmena, bet pažeistas laidas – tai ir saugos problema, ir remonto išlaidos. Netraukite dulkių siurblio už laido, netampykite jo per kampus, ir tikrai nevažinėkite per jį šepečiu. Matau tai nuolat – žmonės tiesiog nevažinėja per savo laidą, ir tada stebiasi, kodėl jis plyšo.

Paskutiniai žodžiai tiems, kurie nori išmintingai tvarkyti savo techniką

Žiūrėkite, esmė paprasta – dulkių siurblys yra įrankis, ne stebuklas. Jis reikalauja priežiūros, kaip ir bet kas kita. Bet gera žinia ta, kad ši priežiūra nėra nei sunki, nei brangi. Penkios minutės kas savaitę filtrų valymui gali sutaupyti šimtus eurų remonto išlaidų per kelerius metus.

Ir dar vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti – nebijokite mokytis. Youtube pilnas video, kaip išardyti ir suremontuoti beveik bet kokį dulkių siurblį. Taip, pirmą kartą bus baisu, bet antrą kartą jau bus lengviau. Ir jei sugadinsite – na, jis ir taip jau buvo sugedęs, ne? Bent išmoksite kažko naujo.

Vilniuje turime puikių meisterių, kurie tikrai gali padėti, kai reikia. Bet 70% sutaupymas, apie kurį kalbėjome straipsnio pradžioje, nėra fantazija. Tai visiškai realu, jei žinai, ką darai. Pirkite dalis internetu, kai įmanoma. Darykite paprastus remontus patys. Ir svarbiausia – prižiūrėkite techniką reguliariai, kad remontų apskritai nereikėtų.

Galiausiai, atminkite – kartais geriausia investicija yra į kokybišką naują prietaisą, o ne į seno remontą. Bet jei turite gerą dulkių siurblį, kuris tiesiog reikalauja nedidelio remonto – dabar žinote, kaip tai padaryti protingai ir sutaupyti pinigų. Sėkmės su jūsų dulkių siurbliu, ir tegu jis tarnauja dar daug metų!

Kaip sumažinti plastiko atliekas namuose: 30 praktinių sprendimų kasdieniam gyvenimui

Paskelbta EkonaujienosEkologija, Sužinok 0 komentarų

Kodėl plastiko problema tapo tokia aktuali?

Žinot, kas labiausiai pribloškė mane praėjusią savaitę? Skaičiau tyrimą, kuris teigė, kad vidutiniškai kiekvienas iš mūsų per savaitę suvalgo apie 5 gramus mikroplastiko – tai maždaug vienos kreditinės kortelės svoris! Šokiruojanti statistika, ar ne? Bet dar labiau pribloškė tai, kad didelė dalis šio plastiko patenka į mūsų organizmą tiesiog iš kasdienių daiktų, kuriuos naudojame namuose.

Plastiko problema nėra tik apie tuos vaizdelius su vėžliais, kurie įstrigo plastikiniuose žieduose (nors ir tai siaubinga). Tai apie mūsų sveikatą, mūsų vaikų ateitį ir planetos ekosistemą. Gera žinia – nebūtina būti ekologijos fanatu ar gyventi kaip vienuolis, kad padarytum realų skirtumą. Pakanka pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių savo namuose.

Virtuvė – čia prasideda tikroji revoliucija

Virtuvė yra absoliutus plastiko atliekų čempionas mūsų namuose. Bet ji taip pat yra vieta, kur galime padaryti didžiausią poveikį su mažiausiomis pastangomis. Pradėkime nuo to, kas paprasčiausia.

Atsisveikinkite su vienkartiniais maišeliais – ir tai nereiškia, kad turite nešiotis tuos sunkius medvilninius maišus, kuriuos pamirštate automobilyje. Aš asmeniškai turiu keletą lengvų nailoninio audinio maišelių, kurie telpa į kišenę. Vienas toks maišelis gali pakeisti šimtus plastiko maišelių per metus. Patarimas iš patirties: laikykite po vieną maišelį kiekviename švarke, rankinėje ir automobilio durelių kišenėje. Taip niekada nepamiršite.

Daugiakartiniai indai maistui – plastikiniams konteinerėms yra puikių alternatyvų. Stikliniai indai ne tik ekologiškesni, bet ir sveikesni (jokių keistų cheminių medžiagų, kurios išsiskiria šildant). Plieno konteineriai puikiai tinka užkandžiams. Aš pereiti pradėjau nuo vieno indo per mėnesį – dabar turiu visą kolekciją ir senų plastiko dėžučių net nebesinaudoju.

Vaško popierius vietoj plėvelės – tai buvo vienas iš tų atradimų, kuris pakeitė mano virtuvės gyvenimą. Vaško popierius (arba dar geriau – vaško audiniai, kuriuos galima plaut ir naudoti iš naujo) puikiai keičia maisto plėvelę. Jie lipnūs, lankstūs ir atrodo daug gražiau nei ta plastikine plėvelė, kuri visada susivelia ne ten, kur reikia.

Pirkite didesniais kiekiais – kai perkate didesnę pakuotę, sumažinate plastiko kiekį vienam produkto vienetui. Pavyzdžiui, vietoj penkių mažų jogurto indelių, pirkite vieną didelį ir patys išsipilstykite į stiklines taras. Taip sutaupysite ne tik plastiko, bet ir pinigų.

Gaminkite patys – žinau, skamba kaip daug darbo, bet kai kurie dalykai yra neįtikėtinai paprasti. Naminis humusas, padažai, net duona – visa tai galite gaminti be plastiko pakuočių. Be to, skonis bus daug geresnis nei pirkto produkto.

Filtruokite vandenį namuose – vietoj butelių vandens pirkimo, investuokite į gerą vandens filtrą. Aš naudoju grafino filtrą jau trejus metus – tai buvo viena geriausių investicijų. Apskaičiavau, kad sutaupiau apie 1000 plastikinių butelių per šį laiką.

Kompostuokite organines atliekas – kai kompostuojate, jums nereikia tų plastiko maišų šiukšlėms. Be to, mažiau drėgmės šiukšlių kibire reiškia, kad galite naudoti popierinius maišus arba išvis jų nenaudoti.

Vonios kambarys – paslėptas plastiko rezervuaras

Jei atidarytumėte savo vonios spintelę ir suskaičiuotumėte plastikines pakuotes, tikriausiai būtumėte nustebinti. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės – visa tai paprastai ateina plastike. Bet yra puikių alternatyvų!

Kietieji šampūnai ir muilai – pradžioje buvau skeptiška, bet dabar esu visiškai įsitikinusi. Vienas kietas šampūnas gali pakeisti 2-3 plastikinius butelius. Jie užtrunka ilgiau, užima mažiau vietos ir puikiai veikia. Tik įsitikinkite, kad laikote juos sausoje vietoje tarp naudojimų.

Bambukinės šepetėliai dantims – tai vienas paprasčiausių pakeitimų. Jie atrodo stilingai, veikia taip pat gerai kaip plastikiniai ir yra biologiškai skaidūs. Keičiate šepetėlį kas 3 mėnesius? Per metus tai keturi plastikiniai šepetėliai, kurie baigia savo gyvenimą šiukšlyne.

Daugiakartiniai higieniniai įdėklai ir taurelės – žinau, tai gali skambėti radikaliai, bet daugelis moterų, kurios išbandė, sako, kad niekada nebenorėtų grįžti prie vienkartinių produktų. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška – viena taurelė gali tarnauti 10 metų!

Skustuvas su keičiamais ašmenimis – tie vienkartiniai skustuvai su plastiko rankenomis yra siaubas. Investuokite į kokybišką metalinį skustuvą su keičiamais ašmenimis. Taip, pradžioje kainuoja daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų ir sumažinsite atliekas.

Natūralūs valymo produktai – dauguma vonios valymo produktų ateina plastikiniuose buteliuose. Gaminkite patys! Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali išvalyti beveik viską. Laikykite juos stikliniuose buteliuose ir turėsite ekologišką valymo arsenalą.

Drabužių priežiūra be plastiko pėdsakų

Skalbimas ir drabužių priežiūra yra dar viena sritis, kur plastiko atliekos kaupiasi nepastebėtai. Bet čia irgi galima daug ką pakeisti.

Skalbimo riešutai ar ekologiški milteliai – tie didžiuliai plastikiniai skalbimo miltelių konteineriai yra problema. Skalbimo riešutai (taip, tai tikri riešutai!) yra natūrali alternatyva. Arba ieškokite skalbimo miltelių, kurie parduodami kartoninėse pakuotėse ar didesniais kiekiais.

Džiovinkite drabužius ore – ne tik sutaupysite elektros, bet ir išvengsite mikropluošto, kuris išsiskiria iš sintetinių audinių džiovinant džiovyklėje. Šis mikropluoštas yra plastiko forma, kuri patenka į vandenis.

Garo lygintuvas vietoj cheminių purškiklų – tie purškikliai drabužiams atgaivinti paprastai ateina plastikiniuose buteliuose ir pilni cheminių medžiagų. Garo lygintuvas padaro tą patį darbą geriau ir be atliekų.

Taisykite, o ne išmeskite – kai drabužis suplėšo, pirmasis impulsas yra jį išmesti ir nusipirkti naują (dažnai plastikiniame maišelyje supakuotą). Išmokite paprastų siuvimo įgūdžių arba raskite vietinį siuvėją. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška.

Apsipirkimas – kur prasideda atliekų kelias

Didžioji dalis plastiko atliekų į mūsų namus patenka su pirkiniais. Pakeitus apsipirkimo įpročius, galima drastiškai sumažinti plastiko kiekį.

Rinkitės turgus ir ūkininkų parduotuves – čia dažnai galite pirkti produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Be to, palaikote vietos ūkininkus ir gaunate šviežesnius produktus.

Parduotuvės su savikainos produktais – tokių parduotuvių Lietuvoje vis daugėja. Atsineškite savo indus ir pripildykite kruopų, riešutų, prieskonių – be jokio plastiko. Tai fantastiškas būdas pirkti tik tiek, kiek reikia.

Atsisakykite nereikalingų pakuočių – tie plastikiniuose maišeliuose supakuoti agurkai ar bananai (kurie jau turi savo natūralią „pakuotę”) yra absurdas. Rinkitės laisvus vaisius ir daržoves.

Stiklas vietoj plastiko – kai turite pasirinkimą tarp stiklinės ir plastikinės pakuotės, visada rinkitės stiklą. Jis lengviau perdirbamas ir gali būti naudojamas pakartotinai namuose.

Pirkite vietinę produkciją – vietiniai produktai dažnai turi mažiau pakuočių, nes jiems nereikia keliauti toli. Be to, palaikote vietinę ekonomiką.

Planuokite pirkinius – impulsyvūs pirkimai dažnai reiškia daugiau pakuočių ir maisto švaistymo. Sudarykite sąrašą, laikykitės jo ir pirkite tik tai, ko tikrai reikia.

Vaikai ir žaislai – kaip išvengti plastiko lavinos

Jei turite vaikų, žinote, kaip greitai namai gali užsipildyti plastikiniais žaislais. Bet yra būdų, kaip to išvengti nepasidarius „tais” tėvais.

Mediniai žaislai – jie tvaresni, saugesni ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei tie ryškūs plastikiniai daiktai su milijonu mygtukų. Taip, jie brangesni, bet tarnaus kelias kartas.

Antrinė rinka – vaikai greitai išauga iš žaislų. Pirkite naudotus, keiskitės su draugais, organizuokite žaislų mainus. Tai ne tik ekologiška, bet ir mokote vaikus vertinti daiktus.

Patirtys vietoj daiktų – dovanokit ne žaislus, o patirtis – bilietą į zoologijos sodą, keramikos pamoką, kelionę. Tai kuria prisiminimus, o ne atliekas.

Ribokit gimtadienio dovanas – drąsiai prašykite svečių nesinešti dovanų arba prašykite konkrečių, reikalingų daiktų. Viena kokybė dovana geriau nei dešimt plastikinių žaisliukų.

DIY žaislai – kartono dėžės, audinio likučiai, gamtos medžiagos – vaikai dažnai labiau džiaugiasi paprastais daiktais, su kuriais gali kūrybiškai žaisti, nei brangiais plastikiniais žaislais.

Šventės ir renginiai be plastiko kalnų

Šventės – gimtadieniai, Kalėdos, vakarėliai – dažnai reiškia atliekų sprogimą. Bet galima švęsti ir ekologiškai!

Daugiakartiniai indai – taip, reikės plauti, bet tai geriau nei kalnai vienkartinių lėkščių ir puodelių. Jei renginys didelis, galite net išsinuomoti indus.

Tekstilinės servetėlės – jos atrodo elegantiškiau, gali būti naudojamos daug kartų ir nesukuria atliekų. Turiu rinkinį įvairių spalvų skirtingoms progoms.

Natūralios dekoracijos – vietoj plastikinių balionų ir girliandų, naudokite gėles, šakas, vaisius. Tai atrodo gražiau ir neužteršia aplinkos.

Dovanų pakavimas – tas blizgus dovanų popierius dažnai turi plastiko sluoksnį. Naudokite laikraščius, audinio likučius, kartoninius maišelius. Galite net sukurti tradiciją naudoti tuos pačius dovanų maišelius šeimoje metų metus.

Elektroniniai kvietimai – kam spausdinti korteles, kai galite siųsti gražius elektroninius kvietimus? Sutaupysite laiko, pinigų ir medžiagų.

Biuras namuose – ekologiška darbo erdvė

Jei dirbate iš namų, jūsų darbo erdvė gali būti arba plastiko atliekų šaltinis, arba ekologiškumo pavyzdys.

Skaitmeniniai dokumentai – kuo mažiau spausdinimo, tuo mažiau reikia rašalo kasetių (kurios yra plastikines). Be to, taupote popierių ir erdvę.

Užrašų knygelės ir užrašų lapeliai – vietoj lipnių lapelių (kurie turi plastiko sluoksnį), naudokite paprastą užrašų knygelę arba lentą.

Daugiakartiniai rašikliai – rinkitės rašiklius su keičiamais įdėklais vietoj vienkartinių. Vienas kokybiškas rašiklis gali tarnauti visą gyvenimą.

Ekologiškos biuro reikmenys – ieškokite sąvaržėlių be plastiko, medinių liniuočių, metalinių sąvaržėlių. Jie ne tik ekologiškesni, bet ir atrodo profesionaliau.

Mažos pastangos, dideli rezultatai – jūsų kelias į mažiau plastiko

Žinot, kas labiausiai džiugina šiame kelyje? Tai, kad nebūtina būti tobulam. Aš vis dar kartais pamirštu apsipirkimo maišelį. Kartais nusiperku kažką plastikiniame indelyje, nes tai vienintelė pasirinkimas. Ir tai visiškai gerai.

Svarbiausia yra pradėti. Pasirinkite 3-5 dalykus iš šio sąrašo, kurie jums atrodo paprasčiausi, ir pradėkite nuo jų. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar kelis. Per metus pamatysite neįtikėtiną skirtumą – ne tik jūsų šiukšlių kibire, bet ir jūsų piniginėje (taip, dauguma šių sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje taupo pinigus!).

Kalbėkite apie tai su draugais ir šeima. Dalijkitės patarimais, įkvėpkite vienas kitą. Kartais paprastas „žiūrėk, aš dabar naudoju kietus šampūnus ir jie nuostabūs!” gali paskatinti kažką kitą išbandyti.

Atminkite – kiekvienas plastikinis maišelis, kurio nenaudojate, kiekvienas vienkartinis daiktas, kurio neperkat, kiekvienas pakartotinai panaudotas daiktas yra jūsų asmeninis indėlis į švaresnę planetą. Tai nėra tik apie aplinkos gelbėjimą (nors tai svarbu!), tai apie geresnį, sveikesnį, dažnai paprastesnį gyvenimo būdą.

Pradėkite šiandien. Pasirinkite vieną dalyką. Rytoj – dar vieną. Ir prieš tai, kai suprasite, jūsų namai bus mažiau plastiko, daugiau sveikatos ir daugiau įkvėpimo kitiems. Mes visi esame šiame kelyje kartu, ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Tad, kas bus jūsų pirmasis žingsnis?

Kaip saulės elektrinės prisideda prie ekologiško gyvenimo: praktinis vadovas namų ūkiams

Paskelbta EkonaujienosEkologija, NT, Sužinok 0 komentarų

Kodėl saulės energija tampa vis populiaresnė Lietuvoje

Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių namų ūkių žvelgia į savo stogus kaip į potencialų energijos šaltinį. Tai nėra atsitiktinumas – elektros kainos šauna į viršų, o klimato kaita tampa vis aktualesne problema. Saulės elektrinės namams tapo ne tik ekologišku pasirinkimu, bet ir protingu finansiniu sprendimu.

Kai prieš dešimtmetį žmonės kalbėjo apie saulės baterijas, daugelis sukdavo akis ir minėdavo astronominius kaštus. Šiandien situacija visiškai kitokia. Technologijos pažanga padarė saulės elektrines prieinamas vidutiniam lietuvių namų ūkiui, o vyriausybės skatinimai dar labiau sumažina pradinę investiciją. Bet ar tikrai verta? Ir kaip tai prisideda prie ekologiškesnio gyvenimo būdo?

Atsakymas yra daug sudėtingesnis nei paprastas „taip” ar „ne”. Saulės elektrinės tikrai gali žymiai sumažinti jūsų anglies dioksido pėdsaką, bet svarbu suprasti visą paveikslą – nuo gamybos iki utilizavimo. Panagrinėkime, kaip tai veikia praktiškai.

Kaip saulės elektrinė realiai mažina jūsų poveikį aplinkai

Įsivaizduokite, kad kiekvieną kartą įjungiate elektros viryklę ar skalbimo mašiną, jūsų energija ateina tiesiog iš saulės spindulių, krintančių ant jūsų stogo. Skamba beveik fantastiškai, bet tai tikrovė daugeliui namų ūkių.

Vidutinis Lietuvos namų ūkis per metus suvartoja apie 3000-4000 kWh elektros energijos. Tradiciškai ši energija gaunama iš elektrinių, kurios dažniausiai naudoja iškastinį kurą – anglį, dujas ar naftą. Kiekvienam suvartotam kilovatvalandei pagaminti išmetama apie 0,5 kg CO2 (priklausomai nuo energijos šaltinio). Tai reiškia, kad vidutinis namų ūkis per metus išmeta apie 1,5-2 tonas anglies dioksido tik dėl elektros suvartojimo.

Kai ant stogo įsirengiate 5-6 kW galios saulės elektrinę, ji per metus Lietuvoje gali pagaminti apie 5000-6000 kWh elektros. Net jei ne visą šią energiją suvartojate patys, o dalis grįžta į tinklą, vis tiek tiesiogiai prisidedate prie švarios energijos gamybos. Jūsų asmeninis anglies dioksido pėdsakas sumažėja ne tik dėl to, kad patys naudojate švarią energiją, bet ir dėl to, kad mažiau švaresnės energijos reikia gaminti tradicinėse elektrinėse.

Skaičiai kalba patys už save: per 25 metus (tipinis saulės elektrinės tarnavimo laikas) vidutinė namų elektrinė gali išvengti apie 37-50 tonų CO2 išmetimo. Tai atitinka maždaug 200 000 nuvažiuotų kilometrų automobiliu arba 50 skrydžių iš Vilniaus į Londoną ir atgal.

Energijos nepriklausomybė – daugiau nei tik ekologija

Kai kalbame apie ekologišką gyvenimą, dažnai pamirštame vieną svarbų aspektą – energetinę nepriklausomybę. Turėti savo elektrinę ant stogo reiškia ne tik mažesnį poveikį aplinkai, bet ir didesnę kontrolę bei saugumą.

Lietuvoje vis dar priklausome nuo importuojamos energijos. Nors pastaraisiais metais situacija gerėja, bet kiekvienas namų ūkis su saulės elektrine tampa mažesniu vartotoju ir didesniu gamintoju. Tai tarsi mažas, bet svarbus žingsnis link energetinės nepriklausomybės ne tik asmeninėje, bet ir nacionalinėje skalėje.

Praktiškai tai reiškia, kad vasaros mėnesiais galite pagaminti daugiau energijos nei suvartojate. Lietuvoje veikia „net metering” sistema – perteklinė energija grąžinama į tinklą, o jūs gaunate kreditą, kurį galite panaudoti žiemos mėnesiais, kai saulės švietimo valandų mažiau. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiškai naudinga.

Be to, turint saulės elektrinę su baterijų sistema (nors tai ir brangiau), galite turėti elektros energijos net elektros tiekimo sutrikimų metu. Tai ypač aktualu kaimo vietovėse, kur elektros tiekimo stabilumas kartais būna problematiškas.

Ką reikia žinoti prieš įsirengiant saulės elektrinę

Nusprendus įsirengti saulės elektrinę, svarbu gerai pasirengti. Ne kiekvienas stogas tinka, ne kiekviena sistema bus efektyvi būtent jūsų namų ūkiui.

Pirmiausiai įvertinkite savo stogo orientaciją ir polinkį. Idealu, kai stogas nukreiptas į pietus ir turi 30-40 laipsnių polinkį. Bet nesijaudinkite, jei jūsų stogas ne idealus – šiuolaikinės saulės baterijos gana efektyvios net ir ne idealiomis sąlygomis. Rytų-vakarų orientacija taip pat veikia gerai, tik šiek tiek mažiau efektyviai.

Antra, apskaičiuokite savo faktinį elektros suvartojimą. Pažiūrėkite į savo elektros sąskaitas per pastaruosius 12 mėnesių. Tai padės nustatyti, kokio dydžio elektrinė jums reikalinga. Dažnai žmonės klysta įsirengdami per didelę arba per mažą sistemą. Per didelė sistema kainuos daugiau nei reikia, o per maža nepadengs jūsų poreikių.

Trečia, apsvarstykite ateities planus. Galbūt planuojate įsigyti elektromobilį? Arba planuojate pereiti prie šildymo siurblio? Šie sprendimai žymiai padidins jūsų elektros suvartojimą, todėl verta apie tai pagalvoti iš anksto.

Ketvirtasis aspektas – finansavimas ir subsidijos. Lietuvoje veikia įvairios paramos programos saulės elektrinėms įsirengti. Galite gauti dotaciją iš Aplinkos projektų valdymo agentūros arba pasinaudoti lengvatinėmis paskolų programomis. Verta kruopščiai išsiaiškinti visas galimybes – kartais parama gali padengti iki 30-40% įrengimo kaštų.

Praktiniai patarimai efektyviam saulės elektrinės naudojimui

Įsirengus saulės elektrinę, svarbu mokėti ja efektyviai naudotis. Tai ne tik padės sutaupyti daugiau pinigų, bet ir maksimaliai sumažins jūsų poveikį aplinkai.

Pirmiausia, pritaikykite savo įpročius prie saulės grafiko. Skalbimo mašiną, indaplovę ar kitus energiją reikalaujančius prietaisus geriausia naudoti dieną, kai jūsų elektrinė gamina daugiausiai energijos. Daugelis šiuolaikinių prietaisų turi atidėto paleidimo funkciją – nustatykite juos veikti vidurdienį, kai saulė šviečia ryškiausiai.

Stebėkite savo elektrinės našumą. Dauguma šiuolaikinių sistemų turi programėles, kurios rodo realiu laiku, kiek energijos gaminat ir kiek suvartojat. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga – pastebėsite, jei sistema dirba neefektyviai arba reikia valymo.

Prižiūrėkite savo saulės baterijas. Lietuvoje tai nėra didelė problema, nes lietus dažnai natūraliai nuplauna dulkes ir nešvarumus. Tačiau rudenį, kai krenta lapai, ar po audrų verta patikrinti, ar ant baterijų nėra šiukšlių. Kartą ar du per metus galite jas švelniai nuplauti vandeniu – tai gali padidinti efektyvumą iki 5%.

Jei turite baterijų sistemą, optimizuokite jos naudojimą. Baterijos leidžia kaupti perteklinę energiją dieną ir naudoti ją vakare, kai saulės jau nebėra, bet jūsų elektros suvartojimas didžiausias. Tai maksimaliai sumažina jūsų priklausomybę nuo tinklo ir padidina ekologinę naudą.

Saulės elektrinių gamybos ir utilizavimo ekologinis aspektas

Būtų nesąžininga kalbėti tik apie saulės elektrinių naudą, nepaminėjus ir tam tikrų iššūkių. Vienas dažniausiai keliamų klausimų – ar saulės baterijų gamyba nėra per daug teršianti?

Tiesa yra ta, kad saulės baterijų gamyba tikrai reikalauja energijos ir tam tikrų medžiagų. Silicio gavyba ir apdorojimas, stiklo gamyba, aliuminio rėmų gamyba – visa tai turi ekologinį pėdsaką. Tačiau tyrimai rodo, kad vidutinė saulės baterija „atperka” energiją, sunaudotą jos gamybai, per 1-3 metus. O tarnauja ji 25-30 metų ar net ilgiau.

Tai reiškia, kad per visą savo tarnavimo laiką saulės elektrinė pagamina 8-10 kartų daugiau švariosios energijos nei buvo sunaudota jai pagaminti. Tai itin geras rodiklis, palyginti su tradicinėmis energijos gamybos technologijomis.

Kitas svarbus klausimas – ką daryti su saulės baterijomis, kai jos pasiekia savo tarnavimo laiko pabaigą? Šiuo metu Europa aktyviai plėtoja saulės baterijų perdirbimo programas. Iki 95% saulės baterijos medžiagų gali būti perdirbta ir panaudota naujai. Stiklas, aliuminis, silicis, varis – visa tai gali būti atgauta ir panaudota pakartotinai.

Lietuvoje taip pat formuojasi saulės baterijų perdirbimo infrastruktūra. Nors šiuo metu tai dar nėra didelė problema (dauguma elektrinių, įrengtų prieš 10-15 metų, vis dar puikiai veikia), bet ateityje tai taps svarbia ekologinio ciklo dalimi.

Bendruomenės galia ir kolektyvinės saulės elektrinės

Ne visi turi galimybę įsirengti saulės elektrinę ant savo stogo. Galbūt gyvenate daugiabučiame name, arba jūsų stogas netinkamas, arba tiesiog neturite pakankamai lėšų pradinei investicijai. Bet tai nereiškia, kad negalite prisidėti prie švaresnės energijos gamybos.

Lietuvoje vis populiaresnės tampa bendruomeninės saulės elektrinės. Tai koncepcija, kai keletas namų ūkių ar net visa bendruomenė kartu investuoja į vieną didesnę saulės elektrinę. Ji gali būti įrengta ant viešo pastato stogo, netoliese esančiame lauke ar net ant vieno iš bendruomenės narių žemės sklypo.

Tokios sistemos privalumas – mažesnės investicijos kiekvienam dalyviui, bet vis tiek galimybė naudotis švaria energija ir mažinti savo elektros sąskaitas. Be to, didesnės sistemos dažnai būna efektyvesnės ir turi geresnes sąlygas gauti finansavimą ar dotacijas.

Daugiabučių namų gyventojai taip pat turi galimybių. Vis daugiau daugiabučių įsirengia saulės elektrines ant stogų, o pagaminta energija naudojama bendrosioms reikmėms – laiptinių apšvietimui, liftams, kiemo apšvietimui. Tai sumažina bendrąsias išlaidas visiems gyventojams ir prisideda prie ekologiškesnio gyvenimo.

Kai kurie daugiabučiai eina dar toliau ir įrengia sistemas, kurios leidžia paskirstyti pagamintą energiją tiesiogiai į butus. Tai techniškai sudėtingiau ir reikalauja daugiau investicijų, bet rezultatas vertas – kiekvienas butas gali tiesiogiai naudotis saulės energija.

Kai saulės energija tampa gyvenimo būdu

Įsirengus saulės elektrinę, daugelis žmonių pastebi, kad keičiasi ne tik jų elektros sąskaitos, bet ir požiūris į energijos vartojimą apskritai. Tai tarsi katalizatorius, skatinantis kitų ekologiškų sprendimų priėmimą.

Kai matote realiu laiku, kiek energijos gaminat ir kiek suvartojat, natūraliai pradedi galvoti apie efektyvumą. Galbūt nusprendžiate pakeisti senus prietaisus į energetiškai efektyvesnius. Arba geriau izoliuojate namus, kad sumažintumėte šildymo poreikius. Kai kurie žmonės nusprendžia įsigyti elektromobilį, kurį gali krauti savo pagaminta energija.

Šis domino efektas yra viena svarbiausių saulės elektrinių ekologinių naudų. Tai ne tik techninis sprendimas, bet ir mąstymo būdo pokytis. Pradedi suvokti save ne tik kaip energijos vartotoją, bet ir kaip gamintoją. Tai suteikia atsakomybės jausmą ir motyvaciją priimti kitus tvarių sprendimų.

Vaikai, augantys namuose su saulės elektrine, nuo mažens mato, kad švari energija nėra kažkas abstraktaus, bet kasdienė realybė. Jie mokosi stebėti energijos gamybą, suprasti orų įtaką, vertinti efektyvumą. Tai ugdo ekologinį sąmoningumą natūraliai, be pamokymų.

Kaimynai, matydami jūsų pavyzdį, taip pat pradeda domėtis saulės energija. Dažnai vienoje gatvėje ar kaimynystėje įsirengus vienam namų ūkiui saulės elektrinę, netrukus atsiranda ir daugiau. Tai kuria teigiamą grandinę, kai ekologiški sprendimai plinta organiškai, per asmeninį pavyzdį ir praktinę patirtį.

Saulės elektrinė tampa ne tik energijos šaltiniu, bet ir pokalbių tema, pasididžiavimo objektu, praktišku įrodymu, kad ekologiškas gyvenimas yra įmanomas ir naudingas. Tai konkretus, apčiuopiamas žingsnis link tvaresnės ateities, kurį galite padaryti šiandien.

Kai šviečia saulė, šviečia ir ateitis

Grįžtant prie pradinio klausimo – ar saulės elektrinės tikrai prisideda prie ekologiško gyvenimo – atsakymas aiškus. Jos ne tik prisideda, bet yra vienas efektyviausių būdų individualiam namų ūkiui sumažinti savo poveikį aplinkai. Per 25-30 metų tarnavimo laiką vidutinė namų saulės elektrinė išvengia dešimčių tonų CO2 išmetimo, pagamina šimtus tūkstančių kilovatvalandžių švariosios energijos ir įkvepia kitus sekti šiuo pavyzdžiu.

Bet svarbu suprasti, kad saulės elektrinė nėra stebuklingas sprendimas visoms problemoms. Ji yra dalis platesnio ekologiško gyvenimo būdo, kuris apima ir kitų sprendimų – efektyvų energijos vartojimą, atsakingą vartojimą apskritai, atliekų mažinimą, vietos produktų rinkimąsi.

Technologijos tobulėja, kainos mažėja, o klimato kaitos problemos tampa vis aktualesnes. Šiandien saulės elektrinės įsirengimas yra protingesnis sprendimas nei bet kada anksčiau. Jei svarstote šią galimybę – tai puikus laikas veikti. Pradėkite nuo informacijos rinkimo, konsultacijų su specialistais, savo poreikių įvertinimo.

Kiekvienas žingsnis link švaresnės energijos yra svarbus. Nesvarbu, ar įsirengiate pilną sistemą su baterijomis, ar pradėsite nuo mažesnės elektrinės, ar prisijungsite prie bendruomeninės iniciatyvos – svarbu pradėti. Ateitis priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame šiandien. O saulė, kuri šviečia visiems vienodai, gali tapti jūsų asmeniniu indėliu į šviesesnę ir švaresnę ateitį.