JŪS ESATE ČIA: Pradžia > Naujienos > Verslas

Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

0 2015-05-15


Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimiečiai miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.
2008 m. pieno ūkį ištiko gili krizė, reikėjo ieškoti išeičių, kaip įvairinti prekybą. Žemės ūkio rūmuose pamažu rutuliojosi idėja, kad reikia įvairinti prekybos formas. Pirmiausia Žemės ūkio ministerija parėmė ŽŪR įgyvendinamą projektą „Lietuvos ūkininkų produkcijos propagavimas mugėse“. Kaip prisimena dabartinis kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, su šiuo projektu buvo apkeliauta visa Lietuva, aplankyti visi rajonai, aiškintasi, kodėl ūkininkai neparduoda savo produkcijos tiesiogiai vartotojui. Aiškėjo, kad tradiciniuose turguose ūkininkams vietos nebuvo, jos buvo pernelyg brangios, o prekybos centrai su žemdirbiais visiškai nesiskaitydavo, įkurti mažas parduotuvėles buvo labai sudėtinga, tad reikėjo galvoti apie naują prekybos formą. „Pasitelkdami Vakarų Europos šalių patirtį, sukūrėme vadinamųjų mobiliųjų turgelių modelį, kai ūkininkai atvažiuoja į tam tikrą vietą, prekiauja kelias valandas ir važiuoja kitur. Vietos bendruomenė aiškiai žino turgelio darbo tvarkaraštį ir gali ateiti apsipirkti tam tikru nustatytu laiku. Pirmieji turgeliai šaukliai buvo išbandyti 2008 m. gruodį prieš pat Kalėdas Vilniuje, prie Žemės ūkio ministerijos. Jie buvo nepaprastai populiarūs, pamatėme, kad žmonės yra išsiilgę natūralių produktų, tiesiog stovi eilėse, kad galėtų jų nusipirkti, – prisimena Mindaugas. – 2009 m. sausį tokia prekyba jau buvo pradėta ir Vilniaus Lazdynų mikrorajone“. Kaip pasakoja M. Maciulevičius, idėjos įgyvendintojams svarbus buvo ir įvairus asortimentas, kad atėjęs žmogus visko galėtų nusipirkti vienoje vietoje – pieno, mėsos, duonos, produktų, medaus, daržovių, vaisių, aliejaus.

Į klausimą, kas buvo sunkiausia pradėti tokią prekybą, Mindaugas atsako, jog sunkiausia buvo prikalbinti pirmuosius ūkininkus, kad jie ryžtųsi imtis tokios prekybos, nes prigąsdinti įvairių draudimų, jie netikėjo, kad prekiauti bus leidžiama. Direktorius prisimena, kad prieš pradedant prekybą, buvo labai rūpestingai atlikti namų darbai, bendradarbiauta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad būtų sukurti lengvesni reikalavimai būtent tokia prekybai, kartu išlaikant tinkamą maisto saugą ir kokybę. Dirbta kartu ir su Valstybine mokesčių inspekcija, ir su savivaldybėmis bei seniūnijomis, parenkant labiausiai žmonėms apsipirkti tinkamas prekybos vietas. „Visi dirbome labai geranoriškai sutelkę jėgas, turėdami aiškią idėją, aiškų tikslą, kurio norime pasiekti. Mus visapusiškai palaikė Žemės ūkio ministerija“, – pasakoja Mindaugas. Kai ūkininkai pamatė, kaip viskas sėkmingai vyksta, greitai susibūrė ir daugiau grupelių, turgeliai pradėjo veikti ir Kaune, ne tik Vilniuje. Ratui įsibėgėjus, reikėjo kam nors imtis koordinuoti visą šią veiklą. Tam 2009 m. balandžio 27 d. buvo įkurtas kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Šiandien kooperatyvas turi 12 narių ir yra sudaręs bene 350 sutarčių su ūkininkais ir mažomis įmonėlėmis, prekiaujančiais 25 turgeliuose Vilniuje, 15 – Kaune ir 2 – Šiauliuose, nuo 2011 m. bendradarbiaujama su prekybos tinklu Maxima, kur yra įkurti skyreliai „Linkėjimai iš kaimo“. „Lietuviško ūkio kokybės“ tinkle dirba ir ekologinių, ir išskirtinės kokybės produktų gamintojai, taip pat turintieji tautinio paveldo sertifikatus.

„Mums labai svarbi savikontrolė, todėl sudarydami sutartis su ūkininkais, įgauname teisę juos aplankyti, pasižiūrėti, ar tikrai produkcija gaminama ūkyje, ar viskas legalu ir teisėta. Kaip ir visus kitus ūkio subjektus, mus, žinoma, tikrina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kitos institucijos. Turime savo prekės ženklą – trispalvį obuoliuką, kad būtume atskiriami ir atpažįstami. Labai branginame savo ženklą, kad su juo būtų pardavinėjami tik aukščiausios kokybės produktai. Kai tik pradėjome prekiauti, buvo labai įsigalėjusi tradicija visas, kad ir prasčiausias, prekes įvardyti kaip lietuviškas. Turėjome įdėti daug pastangų, kad atkurtume gero lietuviško produkto vardą“, - patirtimi dalijasi Mindaugas.

Kooperatyvas planuoja mobiliųjų turgelių tinklą plėtoti ir toliau, bendradarbiauti su savivaldybių, seniūnijų bendruomenėmis, ir ten, kur poreikis yra, ar tai būtų rajono centras, ar mažas miestelis, lankytis su mobiliaisiais turgeliais, aprūpinant kokybiška natūralia lietuviška produkcija visus to pageidaujančius. Taip prekiaujant gamintojas labai priartėja prie vartotojo, o kaimas prie miesto, auginame savo kraštą tarpusavyje bendraudami ir bendradarbiaudami.

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

    0 2015-05-15

    Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimiečiai miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...