ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

0 2015-04-23


ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

Minėdami pasaulinę veiksmo dieną prieš laisvosios prekybos sutartis, susirinkusieji po paskaitos Lietuvos kooperatyvų sąjungoje Vilniuje nusifotografavo rankose laikydami plakatus su šūkiais: „Ar norėtum chloruotos vištienos savo lėkštėje?“, „TTIP mums reikalinga tik tiek, kiek kabliukas žuviai“, „Vardan korporacijų pelnų aukoti valstybių suverenitetą – transgalaktinė nesąmonė!“, „1 600 000 piliečių sako ne išskirtinėms korporacijų teisėms“. Publikuodami fotografijas socialiniuose tinkluose, jie siekia atkreipti visuomenės dėmesį į probleminius sutarties aspektus bei paraginti pasirašyti peticiją prieš šią sutartį bei Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą su Kanada (angl. santrumpa CETA).

Ragino išeiti iš transatlantinio transo

Paprastai laisvosios prekybos sutartis pasirašančios šalys atsisako muitų, tačiau šia transatlantine sutartimi siekiama visų pirma panaikinti netarifines apsaugos priemones, kurias šalys taiko apsaugoti savo kultūrinę tradiciją, aplinkos ar ekonominį savitumą. Jos pagalba taip pat norima suvienodinti JAV ir ES maisto kokybės, aplinkosaugos, duomenų apsaugos bei kitus standartus.

„Kol kas dauguma Lietuvos politikų apie įvairius JAV ir ES sutarties aspektus kalba kaip užhipnotizuoti. Mes manome, kad reikėtų išeiti iš šito transo ir pažvelgti į nutekintų bei iš dalies paviešintų Komisijos pozicijos tekstų turinį kritiškesniu žvilgsniu. Kaip sutartis paveiktų mūsų atskiras ekonomikos sritis? Tikėtis, kad galėsime lygiavertiškai konkuruoti visose srityse, yra naivu. Patirtis ir net ekonomiškai stipresnėse šalyse padaryti prognostiniai vertinimai sako ką kita. Ar nebus taip, kad dėl žemos Lietuvos gyventojų perkamosios galios galėsime rinktis tik atvežamus prasčiausios kokybės maisto produktus, nes sveiki ir geros kokybės lietuviški maisto produktai keliaus iš šalies?“ – klausė paskaitą skaitęs Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus, – „Jau dabar matome, kad neretai politikai lengva ranka laimina sprendimus, kurie ne tik kad atskirus žmones, bet ir visą valstybę gali padaryti stambių korporacijų įkaite. Ar mūsų politikai pasiryžę sutikti, kad Europos šalių politiką nulemtų trijų, šalies piliečių nerinktų ir jų interesų neatstovaujančių teisininkų, sudarančių arbitražą, sprendimai? O juk kaip tik tai ir siūlo viena iš TTIP dalių: investuotojo-valstybės ginčų sprendimo mechanizmas.“

Pasak gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovės Gabijos Enciūtės, standartai gali būti pabloginti ir derybininkų siūlymu įkūrus instituciją, kuri vertintų, kiek nauji teisės aktai palankūs prekybai: „Tokia viršvalstybinė institucija iš esmės tarnautų korporacijų, o ne piliečių interesams. Labai tikėtina, kad draudimas į Europos rinką įvežti chloro dioksidu apdorotą paukštieną ir skrupulingas genetiškai modifikuotų produktų žymėjimas atsidurtų kliūčių prekybai sąraše.“

Priešinasi ir amerikiečiai

Dalyvių įsitikinimu, reikia palaikyti stabilius santykius tarp JAV ir ES, tačiau vardan to neturi būti silpninamos demokratinės piliečių teisės ir suteikiamos išskirtinės teisės korporacijoms. Apie tokias tikėtinas šiuo metu vykstančių derybų dėl sutarties pasekmes Europoje kalba nevyriausybinių organizacijų atstovai, profsąjungos, žemdirbiai.

„Naujajam ES ir JAV susitarimui priešinasi ne tik aibė Europos piliečių; net ir Amerikoje vyrauja šiai sutarčiai priešiškos nuotaikos. Kyla klausimas, kam tada apskritai naudingas TTIP susitarimas? Viena aišku – tikrai ne gamtai ir gyvūnams, kuriuos turėtų saugoti atsargumo principui paklūstantys ES standartai“, – sakė Gabija Enciūtė, ką tik grįžusi iš seminaro apie laisvosios prekybos sutartis Briuselyje.

Pasaulinė veiksmo diena prieš laisvosios prekybos sutartis paminėta visuose penkiuose kontinentuose. Už sveiką maistą, darbuotojų teises, interneto laisvę, demokratiją ir galimybę dirbti savo žemę kovojantys aktyvistai 46 pasaulio šalyse surengė daugiau nei 700 protesto akcijų ir informacinių renginių.

Surinko 1 mln. 700 tūkst. parašų

Kampaniją prieš TTIP ir CETA Europoje aktyviai vykdo daugiau nei 400 organizacijų iš 26-erių ES šalių vienijantis aljansas „Stop TTIP“, raginantis nutraukti derybas dėl TTIP ir neratifikuoti CETA. Prie vis augančio aljanso jau prisijungė Darnaus vystymosi centras, „Tušti narvai“, Susivienijimas ŽALI.LT, darnaus vystymosi organizacija GYVA.LT, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija bei Lietuvos jaunimo centras.

Aljansas susikūrė siekdamas įvykdyti Europos Piliečių Iniciatyvą prieš TTIP ir CETA ir taip paraginti Europos Komisiją pakeisti teisės aktus. Europos Komisija aljanso inicijuotai Europos Piliečių Iniciatyvai nepritarė, todėl ji organizuojama savarankiškai, pagal visus oficialius reikalavimus, o Komisija už nepritarimą atsidūrė Europos Teisingumo teisme. Aljansas, per rekordiškai trumpą laiką įvykdęs oficialius Europos Piliečių Iniciatyvai taikomus reikalavimus, jau surinko beveik 1 mln. 700 tūkst. šioms sutartims nepritariančių piliečių parašų.

Derybos dėl ES laisvosios prekybos sutarties su JAV prasidėjo 2013-aisiais. Kitą savaitę Vašingtone prasidės devintasis derybų raundas.

Daugiau nuotraukų: https://www.flickr.com/photos/132619941@N05/?

Video rasite čia: https://www.dailymotion.com/video/x2n4p9o_paskaita-iseikime-is-transatlantinio-transo-anonsas_school

Daugiau nei 700 pasaulinės veiksmo dienos prieš laisvosios prekybos sutartis renginius galite rasti žemėlapyje adresu www.globaltradeday.org

Daugiau informacijos:

Liutauras Stoškus
Darnaus vystymosi centras
El.paštas: l.stoskus@dvcentras.lt
Tel.: +370 687 97311

Andrejus Gaidamavičius
Lietuvos žaliųjų judėjimo Tarybos narys
El.paštas: foelithuania@zalieji.lt
Tel.: +370 685 06711

Laura Gintalaitė
Savarankiškai organizuojamos Europos Piliečių Iniciatyvos prieš TTIP ir CETA koordinatorė Lietuvoje
Susivienijimas ŽALI.LT

www.zali.lt/ttip
www.stop-ttip.org

El.paštas: stopttiplietuva@gmail.com
Tel.: +49 15251600848

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje pristato paskaitas „Psichikos ligos ir požiūris į jas Tibeto medicinoje“

    0 2015-05-16

    Paskaitos skirtos šeimos gydytojams, neurologams, reabilitologams ir kitų sričių gydytojams ir visiems, kas domisi Tibeto medicina.
    Lektorius daktaras Nida Čenagtsang, remdamasis Tibeto medicina, mano, kad psichologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl rLung (Vėjas) energijos arba tiksliau dėl sRog Zin rLung (gyvybę palaikančio Vėjo) sutrikimo. Priemonės, kurios naudojamos palengvinti šiai būsenai, gali būti siejamos su dieta, vaistais, išorine terapija, suteikiančiais kūnui ...

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...