Laimis Žmuida
©Nuot. iš asm. archyvo

Ekologiško gyvenimo kūrėjas. Interviu su Laimiu Žmuida

0 2015-02-18


GYVA.LT

Netoli Ukmergės gražiame upės slėnyje gyvenantis iš Kauno kilęs Laimis Žmuida tarsi kokią mozaiką kuria ir kitus moko kurti ekologišką gyvenimą. Ūkininkauja pagal gamtinės žemdirbystės principus, aktyviai dalyvauja ekogyvenviečių judėjime bei užsiima švietėjiška veikla. Tai daug žinių turintis, jautrus ir tvirtų įsitikinimų žmogus, kuris geriausiai jaučiasi kurdamas ir įkvėpdamas kurti kitus.

Ar galėtumėte trumpai atskleisti savo ekologinio kelio istoriją bei papasakoti, kada ir kodėl įvyko vidinis lūžis, nulėmęs pasirinkimą savo dėmesį ir laiką skirti dabartinei veiklai?

Neprisimenu tokio lūžio. Galvoju, visada toks buvau. Manau, tai priklauso nuo auklėjimo. Esu labai dėkingas savo tėvams, jog suteikė man tokias sąlygas, kad pasukau gamtos ir ekologijos keliu. O gavęs gerą kryptį, vėliau viską atrasdavau praktikoje. Reikėjo pradėti gyvenimą ir pasistatyti savo būsimai šeimai namą – pasinėriau į ekologinių statybų sritį. Pasistačiau šiaudinį namą su samanų stogu, o įgyta patirtimi ir žiniomis pradėjau dalintis su kitais. Reikėjo ekologinių kaimynų – atradau ekogyvenviečių sritį. Reikia savo maisto – niekaip kitaip negaliu auginti kaip tik ekologiškai. Ir tai ne pabaiga, toliau žingsniuojant gyvenimu nori nenori prisideda ir kitos sritys – ekologinė buitis, drabužiai, indai, įrankiai, galbūt ekologinis transportas ir t. t. Visa tai atsiranda savaime, iš praktikos, žingsniuojant dar nuo vaikystės nustatytu maršrutu.

Ar galėtumėte apibūdinti savo įprastinę dieną?

Mano tradicinės dienos, kaip žemdirbio, yra dvi – šiltuoju metų laiku ir šaltuoju. Šiltuoju rūpinuosi daržu, o žiemą nereikia nieko veikti, tad diena visai kitokia.

Keliuosi anksti, apie penktą valandą. Žiemą lauke tamsu, šiltuoju metu – šlapia žolė, todėl abi įprastinės dienos prasideda kompiuteriu ir internetu. Kelias valandas dirbu prie savo ekologinių projektų, daugiausiai rašau, kuriu, atsakinėju į laiškus, šiek tiek mokausi, šviečiuosi.

Po to, pavalgęs, žiemą einu į lauką pabendrauti su medeliais, apžiūrėti kas naujo įvyko mūsų aplinkoje, ką bebras nuveikė per naktį, kokie kiti gyvūnai buvo apsilankę sklype. O šiltuoju metu dažniausiai einu į daržą, ten visada yra ką veikti – sėti, šienauti, mulčiuoti, imti derlių. Galima būtų sakyti, kad visą dieną ir praleidžiu darže (teisingiau, su augalais, nes daržas užima gal tik dešimt procentų teritorijos), tačiau tas buvimas darže iš tiesų yra trumpas. Padirbu penkiolika minučių iki pirmojo prakaito ir jau lekiu namo atsipūsti, darže sugalvotą idėją internete aprašyti, tada vėl einu į daržą, vėl dirbu ir dirbdamas mąstau, kuriu. Kartais daržo darbus pakeičia pasikrapštymai sodyboje – statybos, buitis, daiktų taisymas ir pan. Bet visą dieną praleidžiu lauke. Vidury dienos dar būna didysis maisto gaminimo etapas, dvi-trys valandos, kada ruošiamės maistą visai dienai.

Ilgai užtrunkame, nes nenaudojame pusfabrikačių, o tai reiškia, kad kasdien turime lupti ir skusti daržoves. Bet tas atsiperka su kaupu, nes valgome tikrą maistą.

Apie aštuntą-devintą jau einu miegoti. Žiemą temsta jau nuo ketvirtos-penktos, tai guliu kelias valandas ir mąstau, kuriu gyvenimą ir, kol užmiegu, ką nors planuoju. O žiemos dieną krapštausi namuose arba malkas ruošiu ir likusį laiką praleidžiu prie kompiuterio. Kadangi žiemą turim visą laisvą laiką, nieko neprivalome daryti, tad prisigalvoju visokių projektų. Štai praeitą žiemą buvau paskendęs gamtinės žemdirbystės mokymuose. Praktiškai visą dieną ir praleisdavau mokydamas žmones internetu.

Ekologiniai principai – kodėl jie Jums svarbūs?

Graikiškas eko (oikos) reiškia namus, būstą. Gyventi ekologiškai, mano manymu, yra gyventi taip, kad visas mūsų gyvenamasis pasaulis būtų mūsų namai. Namuose neterši, tvarkaisi, kaip nori, susikuri sau jaukią ir palankią aplinką, namuose viskas sava. Toks turėtų būti visas pasaulis. Visame pasaulyje turėtų būti jauku, kaip namuose.

Šiais laikais daug susvetimėjimo. Tiek visuomenėje, tiek su gamta, tiek su daiktais. Gamta nebėra mūsų namai, visuomenė nebėra mūsų namiškiai, o ir tarp daiktų jaučiamės ne kaip namuose. Jei gyventume ekologiškai, tai viskas būtų atvirkščiai. Gamtoje jaustumės kaip namuose, bendruomenėje kaip tarp namiškių, visi sukurti daiktai (keliai, pastatai, buities daiktai) savi, šilti su gyvenimiškom istorijom ir prisiminimais. Tokiame pasaulyje gyventi būtų jauku ir gera. Kiekvienas ekologinis principas – tai žingsnis tokio gyvenimo link.

Ką laikote savo didžiausiu pasiekimu?

Pasiekimų labai daug. Šių metų didžiausias pasiekimas – užauginom sodą iš sėklyčių. Prieš aštuonerius metus pasėjom sėklytes iš gerų obuolių, o šiemet didesnioji sodo dalis dera ir visi vaisiai fantastiškai skanūs.

Kokia Jūsų ateities vizija?

Pasaulis jau pasuko gerąja linkme, gyvenimas pradeda gerėti ir mums belieka tik stebėti ir džiaugtis nuostabiais jo vaisiais. Atsiras naujos mokyklos, kuriose užaugę vaikai bus kiek kitokie. Kitokie bus ir jų sprendimai, kai jie ateis į politiką, verslą, žiniasklaidą ir, žinoma, kitaip jie elgsis savo šeimose, bendruomenėse. Taip po truputį pasaulis vėl taps mūsų namais.

Kaip, Jūsų manymu, galima padidinti visuomenės ekologinį sąmoningumą?

Mano manymu, reikia pradėti nuo savęs. Visuomenė susideda iš individų. Padidinsi vieno žmogaus sąmoningumą, vadinasi padidinsi ir visos visuomenės sąmoningumą. Be to, sąmoningumo kėlimas turi būti be prievartos, savo greičiu ir be didelių kančių.

Kokią didžiausią pamoką esate gavęs iš gyvenimo?

Nežiūriu į gyvenimą kaip į mokytoją. Nesu šioje planetoje tam, kad mokyčiausi, tobulėčiau. Aš esu gyvenimo kūrėjas, aš jį kuriu, o ne iš jo mokausi.

Ką darytumėte kitaip, jei galėtumėte grįžti į praeitį?

Nieko nesigailiu, viską dariau pagal turėtą sąmoningumą ir dariau gerai. O jei grįžčiau į praeitį su savo dabartine sąmone, tai kurčiausi kitoje vietoje, prie tokių pat bendraminčių kaip aš. Dabar įsikūrėm atokiau nuo ekogyvenviečių ir nenorim kraustytis, nes medeliams jau dešimt metų, jie dera, prisirišom prie aplinkos, o aplinkos neperkelsi. Teks prisišaukti bendraminčius, kad jie apsigyventų šalia.

Kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis?

Aš pats.

Ar yra kokių specifinių ekojudėjimų, kurių veiklą Jūs laikote ypač svarbia?

Kiekvienas ekojudėjimas padaro kai ką gero kokioje nors savo apimamoje sferoje – dviračių, alternatyvios energetikos, gamtos saugojimo, ekoproduktų, žemdirbystės, statybų, politikos, švietimo... O štai ekogyvenviečių judėjimas apima visas sferas iš karto. Ekogyventojai rūpinasi visu gyvenimu: ir transportu, ir energetika, ir maistu, ir savo aplinkos saugojimu, ir visu kuo. Todėl man šis ekojudėjimas ir mieliausias, ir svarbiausias.

Kokiomis asmenybėmis žavitės ir kodėl?

Žaviuosi kuriančiomis asmenybėmis. Tai gali būti bet kas – ir garsenybė, ir paprastas žmogus, gyvenantis kaimynystėje. Aš pats esu išradęs samanų stogą, sukūręs lietuviškosios gamtinės žemdirbystės atmainą, pasistatęs saulės architektūros namą iš šiaudų ir molio ir tas kelia didžiulį pasitenkinimą. Žaviuosi tokiais žmonėmis, kurie neplaukia pasroviui, nėra sistemos sraigteliai, nekopijuoja kitų gyvenimų, nesivadovauja patarimais, o patys aktyviai kuria savo gyvenimą.

Kokia yra didžiausia aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo nauda Jums?

Aplinkai draugiškas gyvenimo būdas yra kitokia pasaulėžiūra. O pasaulėžiūra apima viską. Viskas pagerėja pradėjus gyventi ekologiškai – ir sveikata, ir psichologinis pasitenkinimas savimi, ir santykiai, ir požiūris į aplinką, tave supančius augalus, gyvūnus ir daiktus, politiką, visas kitas gyvenimo sferas. Tiesiog visas gyvenimas pagerėja.

Kaip manote, kokia yra Jūsų sėkmės paslaptis?

Manau, kad tyri ketinimai. Darau ne dėl pinigų, ne dėl šlovės, karjeros ar dar ko įprasto. Darau, kad būtų gera. Tiek man, tiek aplinkiniams. Ir žmonės mato, kad aš jų neapgausiu, kad neatimsiu iš jų pinigų, nesu savanaudiškas ir mielai paremia mano veiklas, pritaria joms ir palaiko, daro kartu. Tai ir laikau sėkme.

Kas labiausiai patinka Jūsų veikloje?

Vaisiai. Rezultatas. Padarai, kad gera tau ir kitiems, ir džiaugiesi sau atsisėdęs. Paskambino štai seminaro dalyvė ir sako: „Padariau pagal jūsų patarimus ir agurkai užaugo nuostabūs, pirmą kartą nekartūs, traškūs, tai dabar ir savo draugėms aiškinu, kad taip reikia daryti.“ Jai gerai, o, kad žinotumėt, kaip man gera.

Ar turite kokių neįprastų hobių?

Kolekcionuoju vietinius augalus. Lietuvoje apie 2000 augalų, samanų ir kerpių. Mano sklype gal tik apie 600. Dar yra kur tobulėti. Kiekvienam naujokui reikia surasti tinkamą vietą, kad jis čia augtų, daugintųsi ir gyventų amžinai.

Kada būnate laimingiausias?

Laimę teikia daug dalykų. Daugiausia laimės patiriu savo susikurtoje gyvoje erdvėje. Čia mano medžiukai, krūmiukai, daržovės, gyvūnai... Čia jaučiuosi kaip namuose. Čia visada gera.

Daugiau apie Laimio Žmuidos veiklą:

Lietuvos ekologinių gyvenviečių ir giminės sodybų tinklas – www.ekogyvenvietes.lt

Gamtinė žemdirbystė – www.gerazemdirbyste.lt

Ekologinis švietimas – www.ekonaujienos.lt

GYVA.LT, 2015 m. vasario 17 d.

Interviu yra dalis GYVA.LT projekto „Susipažink su EkoŽmogumi“, kuriuo siekiama supažindinti Lietuvos visuomenę su aplinkosaugos ir darnaus vystymosi srityje veikiančiais žmonėmis.

Daugiau apie projektą.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.