Aiva Vaivarienė
©Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Plaukianti prieš srovę. Interviu su homeopate Aiva Vaivariene

0 2015-02-09


GYVA.LT

Homeopatė ir holistinės medicinos gydytoja Aiva Vaivarienė yra kaip prieš srovę plaukianti žuvis. Kuomet dominuojantis požiūris medicinoje yra gydyti žmones vaistais ir operacijomis, ji vadovaujasi gilia holistinės medicinos išmintimi ir moko žmones kaip nesusirgti. Prieš srovę plaukti jai padeda tvirtas žinojimas, kad jos praktika ne tik padeda žmonėms, bet ir tausoja gamtą.

Ar galėtumėt trumpai atskleisti savo ekologinio kelio istoriją ir papasakoti kada ir kodėl įvyko vidinis lūžis, nulėmęs pasirinkimą savo dėmesį ir laiką skirti dabartinei veiklai?

Nuo mažens žinojau, kuo būsiu, ir lūžio nebuvo. Pabaigus medicinos studijas Medicinos institute, pradėjau papildomai mokytis holistinę mediciną. Baigiau Rygos homeopatijos mokyklą, po to lankiau įvairius kursus ir seminarus. Žmogaus ryšiai su aplinka, gamta, kitais žmonėmis, įvairiomis energijomis, gamtos įtaka žmogui mane domino jau nuo vaikystės. Jutau, kad aplink daug chaoso, šiukšlių, melo, netvarkos, net nežinau, kaip visą tai įvardinti. Norėjosi tyrų, tikrų dalykų. Buvo sunku nelaimes, ligas, mirtis, visą aplinkos ir santykių betvarkę priimti kaip neišvengiamybę.

Viena didžiausių, bet plika akimi nematomų, todėl ir baisiausių, šiukšlių yra vaistai. Mums juos suvartojus, jie patenka į bendra aplinką – į planetą Žemę – teršia orą, vandenį, ir vėl grįžta į mūsų organizmus jau kitu pavidalu, kaupiasi ten ir nuodija. Baisu ir liūdna darosi, kai įsivaizduoju tuos milžiniškus farmacijos fabrikų gaminamus kiekius, kurie patenka per mūsų burnas į aplinką.

Tai buvo vienas argumentų, paskatinusių rinktis homeopatiją, o ne vaistažoles. Labai myliu augalus, todėl nenoriu, kad jie būtų masiškai naikinami, nors ir gydymosi tikslais. Mūsų gamta negailestingai skursta – dar prieš dešimt metų netoli mano namų gausiai žydėjo šilagėlės, klojosi čiobrelių kilimai, pūpsojo islandinė kerpena. Dabar šilagėlės tik turguje, pas sodinukų prekeivius, o islandinė kerpena – vaistinėse. Čiobrelio – tik maži lopinėliai. Ką tik galim savanaudiškai panaudoti – tą sunaikinam. Esam be galo godūs ir trumparegiai egoistai.

Homeopatija naudoja labai mažus vaistingųjų medžiagų kiekius. Yra posakis – kilogramo ramunėlių pakaktų viso pasaulio homeopatams. Tai visomis prasmėmis pati ekologiškiausia gydymo sistema. Ji tausoja tiek gamtos išteklius, tiek žmogaus organizmą. Nėra jokio šalutinio poveikio, alergizacijos, disbakteriozės, nežalojami nei inkstai, nei kepenys, nei kiti organai. Tai švelnu, saugu ir efektyvu. Tik, deja, dabartiniame amžiuje, homeopatija geriausiai veikia kūdikius, mažus vaikus, gyvūnus, nes suaugę žmonės dažniausiai per daug užsiteršę. Sėkmingiau gydomi sveikuoliai, vegetarai, kurių organizmai švaresni. Sunku dirbti su ilgą laiką cheminius vaistus naudojusiais žmonėmis. Juos tenka ilgai „valyti“, detoksikuoti, ir dažniausiai jau vien tai padeda gerinti jų būseną. Tiksliau – dirbu su žmogaus vidine ekologija. Tai daro ir daugybė kitų gydytojų homeopatų, natūropatų ir sveikos gyvensenos propaguotojų. Tai nelabai dėkingas ir nelabai populiarus darbas, kadangi nėra lengvo ir greito rezultato. Dauguma žmonių įpratę savo problemas spręsti tabletėmis. Nesvarbu, kad taip „gydytis“ tenka metų metus, dešimtmečius, net visą gyvenimą.

Kas Jums labiausiai patinka Jūsų veikloje?

Kasdien priiminėju ligonius, konsultuoju, kalbuosi, mokausi pati ir dalinuosi su jais tuo, ką žinau.

Labai džiaugiuosi, kai pavyksta įveikti kažką, kas be cheminių medikamentų atrodo neįveikiama. Džiaugiuosi dėl kiekvieno vaiko, kuris pasveiko nuo pūlingos anginos ar plaučių uždegimo, tiko ar enurezės.

Labai didžiuojuosi, kai žmonėms, dėl įtariamos sunkios ligos pasmerktiems nuolat naudoti labai stiprius cheminius vaistus, pavyksta padėti palaikyti stabilią būseną be vaistų. Šiuo metu labai daug neaiškių autoimuninių ligų – hepatitų, tireoiditų, sisteminių susirgimų. Tokias ligas gydyti paskiriami pačios sunkiausios kategorijos medikamentai, net neatsižvelgiant, kad tai galbūt jauna mergina, kuri dar norės gimdyti, bet po tokių vaistų net negalės pasvajoti apie vaikus. Tai labai žiauru. Ir, kai pavyksta tokius pacientus ištraukti iš negailestingo chemijos liūno, palaikyti jų sveikatą natūraliomis priemonėmis, – tai be galo džiugina. Labai norisi, kad visi gydytojai labiau mylėtų žmones, žiūrėtų į kiekvieną pacientą, kaip į savo vaiką, tėvą ar motiną, ir pagalvotų – ar patys naudotų, ar savo artimui skirtų tokį gydymą?

Koks Jūsų didžiausias pasiekimas?

Mano didžiausias pasiekimas, mano „disertacija“, mano „sąskaita banke“ yra vaikai, kurie moka teisingai, sveikai ir dorai auginti savo vaikus.

Kokia yra didžiausia aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo nauda Jums?

Geresnė savijauta, sveikata ir švaresnė sąžinė.

Kaip, Jūsų manymu, galima padidinti visuomenės sąmoningumą?

Manau, kad didžiausią įtaką šiandienos žmogui daro masinės informavimo priemonės. Todėl labai svarbu, kaip elgiasi ir kokias idėjas skleidžia rašytojai, žurnalistai, dainininkai, kompozitoriai, laidų vedėjai, šou verslo atstovai, dailininkai ir pan. Iš jų mokosi didžioji dalis visuomenės, ypač vaikai. Jų elgesys, skleidžiamos idėjos ir mintys programuoja mūsų sąmonę, diegia elgesio normas, formuoja gyvenimo vertybes, kuria geidžiamo gyvenimo būdo idealus ir vizijas.

Kokią didžiausią pamoką esate gavusi iš gyvenimo?

Kad viskas priklauso nuo mąstymo. Pasaulis nėra tik materialus. Jis išvis yra tik energija. Tai labai keista suvokti ir įsisąmoninti. Ypač, kai esi augintas komunistinio materializmo idėjomis, kurias gyvenimas transformavo į kapitalistinio materializmo idėjas.

Kokiomis asmenybėmis žavitės ir kodėl?

Žaviuosi mamomis, kurios moka pačios vaikams išvirti košę, pasekti pasaką, padainuoti, kartu su jais mankštintis, kurios moko pažinti ir mylėti gamtą, kurios augina savo sodą, daržą. Tai tylieji tikrosios ekologijos augintojai, nuo kurių priklauso visa žmonijos ateitis.

Žaviuosi tais, kurie augina miškus, kovoja už jų išsaugojimą, kovoja už kiekvieną seną medį, laukinę pievą, tikrą šeimą, tradicijas, už kiekvieną laukinį gyvūną, paukštį ar vabalą – jų teisė gyventi savo erdvėje, būti kitokiu, nors ir nenaudingu žmogui.

Žaviuosi asmenybėmis, kurios nors ir galėtų gyventi „glamūrinį“ gyvenimą, bet pasirinko kitokį – gamtai ir Dievui tinkamesnį. Jie nėra plačiai žinomi, nespindi ant žurnalų viršelių, bet žinau, kad tokie yra.

Bet kuriuo žmogumi, pasirinkusiu širdies kelią. Konkrečiai galiu paminėti pačią „ekologiškiausią“ pribuvėją, kuriai duota Dievo dovana priimti natūralius gimdymus, suteikti moterims palaimą tapti motinomis. Tai Jurga Švedė.

Pasaulis būtų geresnis, jei…

Pasaulis ir taip yra nuostabi vieta, jei mes patys jo nebjaurojame.

Norėčiau, kad mane prisimintų už…

Kad mano proprovaikaičiai sakytų, kad buvau šauni proprosenelė.

Daugiau apie Aivos Vaivarienės veiklą: www.ngc.lt.

GYVA.LT, 2015 m. vasario 9 d.

Interviu yra dalis GYVA.LT projekto „Susipažink su EkoŽmogumi“, kuriuo siekiama supažindinti Lietuvos žmones su aplinkosauga ir darnaus vystymosi srityje veikiančiais žmonėmis.

Daugiau apie projektą.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Paauglės nenaudojo kosmetikos su pavojingomis cheminėmis medžiagomis 3 dienas. Kas pasikeitė?

    0 2016-06-02

    Pagalvok.lt jau rašė apie pokyčius organizme valgant tik ekologiškus maisto produktus, o kas vyksta vengiant pavojingų cheminių medžiagų, esančių kosmetikos priemonėse?

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje pristato paskaitas „Psichikos ligos ir požiūris į jas Tibeto medicinoje“

    0 2015-05-16

    Paskaitos skirtos šeimos gydytojams, neurologams, reabilitologams ir kitų sričių gydytojams ir visiems, kas domisi Tibeto medicina.
    Lektorius daktaras Nida Čenagtsang, remdamasis Tibeto medicina, mano, kad psichologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl rLung (Vėjas) energijos arba tiksliau dėl sRog Zin rLung (gyvybę palaikančio Vėjo) sutrikimo. Priemonės, kurios naudojamos palengvinti šiai būsenai, gali būti siejamos su dieta, vaistais, išorine terapija, suteikiančiais kūnui ...

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.