Almontas Kybartas
©Nuotr. iš asmeninio archyvo

Praktiškas gerumas. Interviu su verslininku Almontu Kybartu

0 2015-02-02


GYVA.LT

Ar galima suderinti gamtos apsaugą su pelno siekimu? Ar galima tai daryti Lietuvoje? EMP Recycling įkūrėjas ir vadovas Almontas Kybartas yra gyvas to pavyzdys. Prieš 15 metų pradėjęs elektroninių atliekų perdirbimo verslą, šiandien jis vis dar mato labai daug iššūkių ir tiki, kad Lietuva gali būti ta šalis, kurioje atliekos į sąvartynus nepakliūna.

Ar galėtumėte trumpai atskleisti savo ekologinio kelio istoriją bei papasakoti, kada ir kodėl įvyko vidinis lūžis, nulėmęs pasirinkimą savo dėmesį ir laiką skirti dabartinei veiklai?

Vaikystėje mano aistra buvo biologija. Kolekcionavau vabzdžius, piešiau gyvūnus, esu net sudaręs biologijos enciklopediją. Jokių abejonių nebuvo, kad noriu studijuoti biologiją ir dirbti su tuo susijusį darbą. Tačiau realybė padiktavo savo. Į biologiją tuo metu buvo labai didelis konkursas, todėl, vengdamas armijos, stojau į chemiją. Bet vis tiek maniau, kad ateityje pereisiu į biochemiją. Tačiau kaip tik tuo metu vyko didžiosios Lietuvos ekonominės reformos, sukūriau šeimą, reikėjo ją išlaikyti, todėl pradėjau galvoti apie verslą.

Studijų metu dirbau tauriųjų metalų atliekų perdirbime. Tai ir buvo mano dabartinės veiklos pradžia. Tačiau ekologinis lūžis įvyko apie 2000 m., kuomet galėjau pasirinkti, ar metalų atliekas perdirbti paprastuoju barbarišku būdu, ar brangesniu, bet inovatyviu ekologiniu, kuris tuo metu Lietuvoje buvo naujiena.

Man buvo svarbu pasiūlyti klientams atliekas perdirbti inovatyviu ekologiniu būdu. Džiaugiuosi, kad tuomet mus palaikė nauji Lietuvos Telekomo akcininkai iš Švedijos, kitos užsienio kapitalo įmonės. Jiems elektronines atliekas perdirbome taip, kaip tai buvo daroma Europoje – neteršdami gamtos ir su minimaliais atliekų kiekiais.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tapo aišku, kad atsiras privalomas elektronikos atliekų perdirbimas. Tai buvo darbas nuo nulio. Dirbome ir su įstatymų perkėlimu į nacionalinį lygmenį, ir visos surinkimo sistemos sukūrimu, ir visuomenės edukacija. Viena iš mūsų visuomenės edukacijos priemonių, kurią padėjo sukurti Trendmark/McCann, 2007 m. gavo Kanų Liūtų apdovanojimą.

Šiuo metu surenkame ir perdirbame elektroninės įrangos atliekas, spalvotųjų ir tauriųjų metalų bei katalizatorių laužus.

Ką laikote savo didžiausiu pasiekimu?

Didžiulį pasitenkinimą teikia žinojimas, kad mūsų įmonė per metus surenka tiek freono (ozoną ardančių dujų), kuris, jei nebūtų surenkamas, ozono skylę atmosferoje padidintų iki Lietuvos teritorijos dydžio. Man tai atrodo yra didelis aplinkosauginis pasiekimas.

Ar galėtumėte apibūdinti savo įprastinę dieną?

Keliuosi 6:00 ryto, kartais užsiimu joga. Pamaitinu augintinius: du šunis, vėžliuką ir raudonuosius karpius.

Su žmona išgeriam kavos, aptariam dieną, ir tada elektromobiliu važiuoju į darbą. Tokį automobilį įsigijau neseniai. Jo privalumas, kad trumpus atstumus galiu nuvažiuoti elektra, o ilgesniems jau piluosi benzino, tačiau benzino automobilis sunaudoja labai mažai, nes kartu yra ir hibridinis. 100 km elektros sąnaudos man kainuoja 6 litus.

Iki pietų biure užsiimu kasdieniais darbais. Pietauju mieste su draugais ar partneriais, vėliau – vėl darbai. Vakarop, jei spėju, einu paplaukioti į baseiną arba dalyvauju visuomeninėje veikloje. Vakare vakarieniauju su šeima, tada – meditacija su knyga arba prie televizoriaus. Apie 11:00 val. einu miegoti.

Ekologiniai principai – kodėl jie Jums svarbūs?

Man atrodo, prasminga rasti ekologinį sprendimą, kuris atsiperka. Tai teikia man džiaugsmo. Savo veikla galiu didžiuotis prieš vaikus – tai mano identiteto dalis. Dažnai vedu ekskursijas vaikams, rodau kaip perdirbamos elektroninės atliekos, matau jų reakciją ir kartais pagalvoju, kaip smagu, kad ne kokią skerdyklą jiems aprodau.

„Jeigu gerumas nėra praktiškas, tai jis bus trumpalaikis“ yra pasakęs Buda. Man šis posakis yra labai artimas.

Kokia Jūsų ateities vizija?

Mano vizija – nulinės atliekos. Noriu, kad Lietuva būtų ta šalis, kurioje atliekos į sąvartynus nepakliūna. Dabar Lietuva perdirba tik apie 18 proc. savo atliekų, visa kita pakliūna į sąvartynus ir deginimo jėgaines. Manau, turėtume deginti ne daugiau 10 proc. atliekų, visa kita privalome perdirbti ir naudoti tolimesnėje uždaro ciklo gamyboje.

Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?

Versle jau esu 22 metus. Jau svarstau, kad 10 metų laikotarpiu turbūt pasitrauksiu iš aktyvaus verslo. Neatmetu galimybės pasukti į politiką, nes noriu su kitais dalintis savo sukaupta patirtimi ir išmintimi. Po to norėčiau gyventi gamtoje – miške, kur nors trobelėje prie ežero...

Kaip, Jūsų manymu, galima padidinti visuomenės ekologinį sąmoningumą?

Parodant naudą ir sukuriant patogumą, bet įvedant dideles ir negailestingas baudas už padarytą žalą.

Kokią didžiausią pamoką esate gavęs iš gyvenimo?

Reikia laiku pasitraukti iš situacijos, kurios negali pakeisti, kuri tau nenaudinga. „Laiku nulipk nuo mirusio arklio“ – labai gera indėnų patarlė. Tą supratau vystydamas verslą Kazachstane. Vienerius metus sekėsi gerai. Vėliau be reikalo ten prabuvau dvejus metus, stengdamasis pakeisti situaciją į gerą. Deja, reikėjo pasitraukti anksčiau.

Ką darytumėte kitaip, jei galėtumėte grįžti į praeitį?

Smulkmenas, bet dėl to neverta grįžti į praeitį. Iš esmės, dėl nieko nesigailiu.

Kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis?

Iš vaikystės – gamta, o dabar – kelionės.

Ar yra kokių specifinių ekojudėjimų, kurių veiklą Jūs laikote ypač svarbia?

Greenpeace. Jei ši organizacija iširtų, labai nuliūsčiau, manyčiau, kad pasaulinis ekologinis judėjimas patyrė fiasco. Man patinka, kad jie yra ekstremaliai modernūs.

Kokiomis asmenybėmis žavitės ir kodėl?

Žaviuosi tais žmonėmis, kurie sugeba atsitiesti po nesėkmių, kurie tarsi feniksai pakyla iš pelenų.

Patinka protingi, konkretūs ir sąžiningi žmonės. Sąžiningumą laikau labai svarbiu, nes, jei esi tik protingas, gali kitais manipuliuoti ir naudoti savo protą neteisinga linkme. Tad vien proto neužtenka.

Kaip manote, kokia yra Jūsų sėkmės paslaptis?

Aš matau galimybes ten, kuri kiti mato problemas. Taip pat turiu kantrybės ilgalaikiams dalykams. Šią savybę turbūt vaikystėje išugdė plaukimo treneris ir ilgų distancijų plaukimas.

Kas labiausiai patinka Jūsų veikloje?

Kadangi esu verslininkas, patinka pasiekti rezultatą. Versle tai matuojama pelnu. Būčiau veidmainis, jei sakyčiau, kad nepatinka uždirbti. Jei tai nepavyksta, turiu galvoti, ką daryti kitaip. Visgi, neleidžiu nuleisti kokybės kartelės vien dėl pelno, visada esu pasiruošęs, jei reikia, investuoti daugiau į kokį nors technologinį sprendimą, kuris yra ekologiškesnis. Tai argumentuoju kaip ateities pelną. Nesu trumpalaikio pelno fanas.

Koks yra Jūsų mėgstamiausias žodis?

Tai ne vienas žodis, o posakis: „Viskas bus gerai“.

Ką padarytumėte, jei taptumėte Lietuvos Ministru Pirmininku?

Sumažinčiau mokesčius ir biurokratiją, labai stengčiausi sumažinti šešėlinę ekonomiką. Siekčiau, kad Lietuva ne tik perdirbtų savo atliekas, bet ir vystytų gamybą iš jų. Dabar perdirbtas atliekas mes dažniausiai eksportuojame.

Pasaulis būtų geresnė vieta, jei…

Nebūtų pavydo ir smurto, jei žmonės nevalgytų mėsos.

Norėčiau, kad mane prisimintų už…

Už tai, kad sutvarkiau Lietuvos atliekas.

Kada Jūs būnate laimingiausias?

Kai nardau po vandeniu.

Daugiau apie EMP Recycling veiklą ir teikiamas paslaugas: www.emp.lt.

Jei norite atiduoti perdirbimui elektronines atliekas, skambinkite trumpuoju numeriu 1806 arba www.emp.lt, arba https://www.facebook.com/pages/EMP-recycling/97356788437.

GYVA.LT, 2015 m. sausio 25 d.

Interviu yra dalis GYVA.LT projekto „Susipažink su EkoŽmogumi“, kuriuo yra siekiama supažindinti Lietuvos visuomenę su aplinkosauga ir darnaus vystymosi srityje veikiančiais žmonėmis.

Daugiau apie projektą.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Mados Revoliucijos diena – už socialiai atsakingą ir aplinkai draugišką mados pramonę

    0 2015-04-23

    2015 m. balandžio 24 d. – Mados Revoliucijos diena, kai mados vartotojai visame pasaulyje mes iššūkį mados gamintojams ir kvies juos teikti skaidrią informaciją apie mados gamybos procesus. Mados Revoliucijos diena yra skirta paminėti antrąsias siuvimo fabriko Dakoje, Bangladeše tragedijos metines, kurios metu žuvo 1133 ir buvo sužeista virš 2500 tuo metu fabrike dirbusių žmonių.