©„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Tėvai ir medikai nori žinoti tiesą apie skiepus

1 2014-04-07

Ok­sa­na Laurutytė
Savaitraštis „Šiauliai plius“

Ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se ėmė dau­gė­ti tė­vų, ku­rie nu­spren­dė ne­skie­py­ti vai­kų, iš­gir­dę in­for­ma­ci­jos apie pra­gaiš­tin­gą skie­pų ža­lą. Da­lis me­di­kų to­kius tė­vus va­di­na pa­ra­zi­tais, mat pa­sta­rų­jų vai­kai sun­kio­mis li­go­mis ne­su­ser­ga dėl su­si­da­riu­sio pa­skie­py­tų­jų fo­no. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja gra­si­na ne­skie­py­tų vai­kų ne­priim­ti į dar­že­lius, o tė­vai bu­ria­si į gru­pes ir gra­si­na kur­ti sa­vus dar­že­lius.

Šiau­lie­tis bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis sa­ko ne­san­tis ka­te­go­riš­kas skie­pų prie­ši­nin­kas, ta­čiau ti­ki­na, kad pil­na in­for­ma­ci­ja apie vak­ci­nas, jų su­dė­tį ir ža­lą nuo me­di­kų yra sle­pia­ma. Pa­si­nau­do­jęs priei­ga prie re­cen­zuo­tų už­sie­nio moks­li­nių straips­nių ir su­ži­no­jęs fak­tus, gy­dy­to­jas sa­ko, kad, jei in­for­ma­ci­ją bū­tų su­ži­no­jęs anks­čiau, sa­vo vai­kų vi­sais pri­va­lo­mais skie­pais ne­bū­tų skie­pi­jęs.

„Kaip nu­sta­ty­ti, ar vai­kas su­si­rgo au­tiz­mu dėl skie­po, jei au­tiz­mas pa­si­reiš­kia po vak­ci­na­ci­jos praė­jus dviems-trims mė­ne­siams?“ – klau­sia gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis.
©„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.

Tė­vai prie­ši­na­si, svei­ka­tos gy­nė­jai sta­to už­kar­das

Pro­jek­to, ku­riuo bū­tų sie­kia­ma už­draus­ti ne­skie­py­tiems vai­kams lan­ky­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas, vie­nas iš au­to­rių – svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis. Mi­nist­rui ke­lia ne­ri­mą pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus ste­bi­mas pro­fi­lak­ti­nių skie­pi­ji­mų ma­žė­ji­mas, nes vai­kai pra­dė­jo sirg­ti li­go­mis, ku­rios jau se­niai bu­vo iš­ny­ku­sios. Ne­pa­vy­ko iš­veng­ti ir mir­čių – 2012 m. nuo kok­liu­šo mi­rė pu­sės me­tu­kų kū­di­kis, ku­rio tė­vai bu­vo at­si­sa­kę vai­ką skie­py­ti.

Skie­pų at­si­sa­ko ir ki­tų ES vals­ty­bių tė­vai, to­dėl me­di­kai bai­mi­na­si, kad esant di­de­lei mig­ra­ci­jai ga­li­my­bės par­si­vež­ti pa­vo­jin­gą in­fek­ci­nę li­gą la­bai išau­ga. Ti­ki­na­ma, kad pra­dė­jus pla­nin­gai skie­py­ti vai­kus, bu­vo iš­sau­go­ta mi­li­jo­nai gy­vy­bių.

Tė­vai ne­pai­so me­di­kų bau­gi­ni­mų, bu­ria­si į gru­pes, ku­rio­se da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja apie skie­pų ža­lą, pik­ti­na­si sis­te­ma, kal­ti­na far­ma­ci­nin­kų kom­pa­ni­jas ir me­di­kus. Tė­vų nu­si­sta­ty­mas prieš skie­pus plin­ta kar­tu su eko­lo­gi­jos idė­jo­mis, svei­ku gy­ve­ni­mo bū­du. So­cia­li­niuo­se tink­luo­se ku­ria­si bend­ruo­me­nės, ku­rios ra­šo laiš­kus Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jai, ren­gia pe­ti­ci­jas, da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja apie skie­pų ža­lą.

„Duk­rą skie­pi­jau vi­sais pri­va­lo­mais skie­pais ir kai jai bu­vo 12 me­tų, užė­jo to­kie di­de­li gal­vos skaus­mai, kad ne­gel­bė­jo nei stip­riau­si vais­tai. Ap­lan­kė­me krū­vą gy­dy­to­jų, kol tok­si­ko­lo­gė jos or­ga­niz­me at­ra­do klai­kiai di­de­lį kie­kį gyv­si­dab­rio. Vi­sa lai­mė, kad lai­ku gy­dy­ti pra­dė­jo­me, nes ga­lė­jo net la­bai liūd­nai baig­tis. Kvie­čiau­si spec. la­bo­ra­to­ri­ją į na­mus – gyv­si­dab­rio nie­kur ne­ra­do. Pas­kui su­ži­no­jau, kad vi­sų skie­pų su­dė­ti­nė da­lis yra gyv­si­dab­ris. Bet jūs man pa­sa­ky­ki­te to­kį da­ly­ką – vi­sus mus pri­va­lo­ma tvar­ka skie­pi­jo ir skie­pi­ja nuo tu­ber­ku­lio­zės, o ap­lin­kui tik ir ra­šo spau­da, kad tai vie­nur, tai ki­tur siau­čia tu­ber­ku­lio­zės pro­trū­kis ir ga­li­ma leng­vai ap­si­krės­ti. Nuo ko tuo­met mus skie­pi­jo, ko­dėl tie skie­pai ne­vei­kia?“ – pik­ti­no­si ma­ma Re­gi­na.

„Par­duo­ti vai­kų svei­ka­tą, kad pa­si­pel­ny­tų far­ma­ci­nin­kai – žiau­ru, be­je, tai ne ma­no žo­džiai, o gy­dy­to­jo. Jiems pa­sa­ky­ta kuo dau­giau žmo­nių pa­skie­py­ti, nes kuo dau­giau vak­ci­nų bus nu­pirk­ta, tuo dau­giau bus ap­mo­kė­ta iš li­go­nių ka­sų“, – svars­tė su­si­rū­pi­nęs tė­tis.

„Tai te­gul jie pa­si­ra­šo ir ga­ran­tuo­ja, kad ne­bus vi­siš­kai jo­kių pa­ša­li­nių po­vei­kių. Ko­dėl gy­dy­to­jai ne­pa­si­ra­šo, o vai­kus ver­čia skie­py­ti?“ – klau­sia dar vie­na ak­ty­vi ma­ma Li­na.

„Ma­ne tai la­biau­siai er­zi­na pra­šy­mas pra­neš­ti apie reak­ci­jas. O kas, po ga­lais, su­grą­žins vai­kui svei­ka­tą po to­kių reak­ci­jų – nie­kas ne­pa­sa­ko. Pa­kiš­tas po­pie­riu­kas su­ver­čia at­sa­ko­my­bę tė­vams“, – pik­ti­no­si Eg­lė.

At­ras­tas ry­šys tarp au­tiz­mo ir skie­pų

Šiau­lie­tis bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis nė­ra skie­pų prie­ši­nin­kas, ta­čiau jis sa­ko, kad me­di­kai apie skie­pų ža­lą nė­ra in­for­muo­ja­mi, ne­tgi bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad in­for­ma­ci­ja nuo jų yra sle­pia­ma. Ieš­ko­da­mas in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te apie nau­jau­sius už­sie­nio moks­li­nin­kų ty­ri­mus, pa­tvir­ti­nan­čius ar pa­nei­gian­čius skie­pų ža­lą, jis su­si­dū­rė su pro­ble­ma, kad pa­pras­tiems mir­tin­gie­siems in­for­ma­ci­ja nė­ra pa­pras­tai pa­sie­kia­ma. Pa­čią nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją jis ra­do tik pa­si­nau­do­jęs spe­cia­lia Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ka, ku­ri su­tei­kia pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis me­di­ci­nos moks­lus krem­tan­tiems stu­den­tams.

Pa­sak D. Kriš­ta­po­nio, apie vak­ci­nas ga­li­ma kal­bė­ti daug, ta­čiau svar­biau­sia – at­kreip­ti dė­me­sį į vak­ci­ną nuo he­pa­ti­to B, ku­ria skie­pi­ja­mi vos gi­mę kū­di­kiai, vė­liau pa­kar­to­ti­nai vie­no ir še­šių mė­ne­sių. „Pa­si­nau­do­jau www.pub­med.com duo­me­nų ba­ze ir ra­dau daug re­cen­zuo­tų moks­li­nių straips­nių apie he­pa­ti­to B vak­ci­ną. Maž­daug prieš me­tus jo­je bu­vo gyv­si­dab­rio, ta­čiau da­bar nau­do­ja­ma ri­ša­mo­ji me­džia­ga – aliu­mi­nio ok­si­das. Ofi­cia­liai Lie­tu­vo­je apie gyv­si­dab­rio ža­lą ne­bu­vo kal­ba­ma, ne­tgi teig­ta, kad jis nė­ra ža­lin­gas, ta­čiau gyv­si­dab­ris bu­vo pa­ša­lin­tas, o ko­dėl – nu­ty­lė­ta. Re­cen­zuo­tuo­se straips­niuo­se apie gyv­si­dab­rio ža­lą kal­ba­ma“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

„Aš ne­su nu­si­tei­kęs prieš skie­pus, bet esu prieš tai, kad nuo mū­sų – dak­ta­rų – in­for­ma­ci­ja yra sle­pia­ma. Aš siū­ly­čiau leis­ti pa­si­rink­ti skie­pus, iš­tir­ti gim­dy­ves, o ne ma­siš­kai skie­py­ti vai­kus nuo he­pa­ti­to B. Bai­su, kad mes ne­tu­ri­me pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos“, – sa­ko gy­dy­to­jas D. Kriš­ta­po­nis.

D. Kriš­ta­po­niui ki­lo pa­grįs­tas klau­si­mas, ko­dėl nuo he­pa­ti­to B skie­pi­ja­mi kū­di­kiai, ku­riems vys­to­si sme­ge­nys. Se­niau, prieš de­šimt me­tų, to ne­bu­vo – nuo he­pa­ti­to B bu­vo skie­pi­ja­mi 12-16 me­tų vai­kai. Tei­gia­ma, kad kū­di­kiai skie­pi­ja­mi to­dėl, kad he­pa­ti­tu B ga­lė­jo už­si­krės­ti nuo ma­mos, ta­čiau ar ne pa­pras­čiau bū­tų dėl šios li­gos pa­tik­rin­ti ma­mas prieš gim­dy­mą, nei skie­py­ti vai­kus?

Pa­sak me­di­ko, svar­bu yra tai, kad he­pa­ti­tas B plin­ta per krau­ją ir ly­ti­niu ke­liu. Eg­zis­tuo­ja vi­so la­bo 3 ri­zi­kos gru­pės: nar­ko­ma­nai, ho­mo­sek­sua­lai, pro­sti­tu­tės, me­di­ci­nos per­so­na­las, kon­tak­tuo­jan­tis su krau­ju ir pa­cien­tai, ku­riems at­lie­ka­mas krau­jo per­py­li­mas. Bū­tent tam bu­vo su­kur­ta he­pa­ti­to B vak­ci­na. Skie­py­tis no­rin­čių (ypač pir­mo­sios gru­pės) ne­bu­vo, he­pa­ti­tu B su­si­rgi­mų ne­ma­žė­jo, to­dėl 1991 m. JAV nu­tar­ta skie­py­ti... vi­sus nau­ja­gi­mius, nors nau­ja­gi­mis ga­li ap­si­krės­ti tik tuo­met, jei ma­ma ser­ga he­pa­ti­tu B (ir tai to­li gra­žu ne vi­sais at­ve­jais), ar­ba per krau­ją chi­rur­gi­nių pro­ce­dū­rų me­tu. Be to, kai ku­rių kli­ni­ki­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ne vi­siems su­si­for­muo­ja pa­kan­ka­mas imu­ni­te­tas.

„Be to, šio­je vak­ci­no­je yra aliu­mi­nio ok­si­das, ku­ris yra la­bai pa­vo­jin­gas. Už­sie­nio moks­li­nin­kų at­lik­ti kli­ni­ki­niai ty­ri­mai nu­sta­tė ry­šį tarp au­tiz­mo ir aliu­mi­nio ad­ju­van­tų, ku­rie nau­do­ja­mi vak­ci­no­se“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Show CA drau­ge su bend­raau­to­riais 2013 me­tais pa­skel­bė moks­li­nį straips­nį apie tai, kad aliu­mi­nio pre­pa­ra­tai su­ke­lia po­ky­čius sme­ge­ny­se, jų at­ro­fi­ją, mo­to­ri­nių neu­ro­nų de­ge­ne­ra­ci­ją ir kt. Au­to­riai at­li­ko ty­ri­mus su pe­ly­tė­mis ir įro­dė aliu­mi­nio in­jek­ci­jų ir el­ge­sio su­tri­ki­mo tie­sio­gi­nį ry­šį, nei­gia­mą po­vei­kį ner­vų sis­te­mai, sme­ge­nims.

At­lie­kant ty­ri­mus ras­tas aiš­kus ry­šys tarp aliu­mi­nio ir au­toi­mu­ni­nių li­gų, I ti­po dia­be­to, reu­ma­toi­di­nio art­ri­to ir kt. Aliu­mi­nio vak­ci­nos vai­kams su­ke­lia au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mus. At­li­kus ne vie­ną kli­ni­ki­nį ty­ri­mą, paaiš­kė­jo, kad kuo dau­giau do­zių aliu­mi­nio gau­na­ma, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad esant ge­ne­ti­niam po­lin­kiui, pa­si­reiš­kia au­tiz­mas.

„Ka­dan­gi vai­kai tu­ri ne­vie­no­dą ge­ne­ti­nį po­lin­kį, au­tiz­mu su­ser­ga ne vi­si. Pas­te­bė­ta, kad aliu­mi­nis ne­vie­no­dai vei­kia vy­riš­kos ir mo­te­riš­kos ly­ties gy­vū­nus. Ta pa­ti aliu­mi­nio do­zė, ku­ri nei­gia­mai pa­vei­kė vy­riš­kos ly­ties in­di­vi­dą, ne­tu­rė­jo įta­kos mo­te­riš­kos ly­ties in­di­vi­dams. Gal­būt tuo ga­li­ma paaiš­kin­ti, ko­dėl au­tiz­mu ber­niu­kai ser­ga du-ke­tu­ris kar­tus daž­niau nei mer­gai­tės“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

In­for­ma­ci­ja nuo me­di­kų sle­pia­ma

In­for­ma­ci­ja apie aliu­mi­nio ir gyv­si­dab­rio ža­lą net nuo me­di­kų sle­pia­ma. Anot D. Kriš­ta­po­nio, Lie­tu­vo­je prie moks­li­nių ty­ri­mų duo­me­nų nė­ra leng­va priei­ti, dau­gu­ma re­cen­zuo­tų straips­nių yra mo­ka­mi. Far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos įti­ki­nė­ja, kad vak­ci­no­se aliu­mi­nio yra tiek ma­žai, kad jos nie­kaip ne­ga­li pa­veik­ti vai­ko ner­vų sis­te­mos, ta­čiau pa­grin­di­niai tok­si­ko­lo­gi­niai prin­ci­pai prieš­ta­rau­ja šiai teo­ri­jai.

„Per žar­ny­ną pa­te­kęs aliu­mi­nis pa­si­sa­vi­na­mas tik 0,25 pro­c. ir leng­vai iš or­ga­niz­mo pa­si­ša­li­na, to­dėl ar­gu­men­tai, kad val­gėm aliu­mi­niais šaukš­tais ir nie­ko ne­nu­ti­ko – ne įro­dy­mas. Tuo tar­pu su vak­ci­na pa­te­kęs aliu­mi­nis apei­na virš­ki­na­mą­jį trak­tą, ap­sau­gi­nius bar­je­rus, to­dėl jis pa­si­sa­vi­na­mas be­veik 100 pro­c. ir ma­žos do­zės ga­li da­ry­ti or­ga­niz­mui nei­gia­mą įta­ką“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Jo tei­gi­mu, yra pa­ste­bė­ta, kad aliu­mi­nio tok­si­nis po­vei­kis pa­si­reiš­kia per de­šimt me­tų (iki 8–10 me­tų) – pa­blo­gė­ja vai­kų pa­žin­ti­nės funk­ci­jos, var­gi­na lė­ti­nis nuo­var­gis ir kt. Įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se vyks­ta teis­mai, nu­ken­tė­ju­sie­ji ban­do pri­si­teis­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą. Me­di­ci­nos kom­pa­ni­jos tu­ri bran­giai ap­mo­ka­mus ad­vo­ka­tus. By­li­nė­tis su far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jo­mis su­dė­tin­ga, ad­vo­ka­tai tei­gia, kad jei tu­ri 15 tūkst. Lt ki­še­nė­je, ga­li pra­dė­ti by­li­nė­tis.

„Aš ne­su nu­si­tei­kęs prieš skie­pus, bet esu prieš tai, kad nuo mū­sų – dak­ta­rų – in­for­ma­ci­ja yra sle­pia­ma. Aš siū­ly­čiau leis­ti pa­si­rink­ti skie­pus, iš­tir­ti gim­dy­ves, o ne ma­siš­kai skie­py­ti vai­kus nuo he­pa­ti­to B. Bai­su, kad mes ne­tu­ri­me pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Aliu­mi­nis įei­na ir į kok­liu­šo vak­ci­ną. Pu­sant­rų me­tų vai­kai skie­pi­ja­mi nuo tri­jų li­gų – rau­do­nu­kės, kiau­ly­tės ir ty­mų. Tai gy­dy­to­jui at­ro­do keis­tai ir jis siū­ly­tų skie­pus iš­skirs­ty­ti po vie­ną. Duo­me­nų, kad kas nors su­si­rgtų rau­do­nu­ke, se­niai nė­ra, be to, rau­do­nu­kė pa­vo­jin­ges­nė mer­gi­noms, o kiau­ly­tė – ber­niu­kams. Jei be­si­lau­kian­ti mo­te­ris su­si­rgs rau­do­nu­ke, kū­di­kiui ga­li grės­ti ap­si­gi­mi­mai. Kiau­ly­te su­si­rgu­siam ber­niu­kui ga­li grės­ti ne­vai­sin­gu­mas.

„Kri­ti­kai pa­sa­ky­tų, kad kiau­ly­te su­si­rgu­si mer­gai­tė ga­li ap­kurs­ti. To­kių at­ve­jų yra, bet to­kios komp­li­ka­ci­jos daž­nes­nės suau­gu­siems, o ne vai­kams“, – sa­ko gy­dy­to­jas ir pa­brė­žia, kad mi­nė­tų tri­jų skie­pų inst­ruk­ci­jo­je net ne­pa­ra­šy­ta, kad jo­je yra aliu­mi­nio. Be to, po skie­po be­veik neį­ma­no­ma įgy­ti imu­ni­te­to vi­sam gy­ve­ni­mui, to­dėl nė­ra ga­ran­ti­jos, kad po 10–15 me­tų imu­ni­te­tas iš­liks. Ta­čiau per­si­rgus na­tū­ra­liai, imu­ni­te­tas įgy­ja­mas vi­sam gy­ve­ni­mui.

„Taip pat MMR vak­ci­no­je (ja skie­pi­ja­ma nuo rau­do­niu­kės, kiau­ly­tės ir ty­mų) bū­na gyv­si­dab­rio („thi­me­ro­sal“). Dau­ge­lis ma­mų pa­ste­bi, kad vai­kams nu­sta­ty­tas au­tiz­mas bū­tent po MMR vak­ci­nos. Gyv­si­dab­ris yra tre­čias pa­gal tok­siš­ku­mą me­ta­las ir la­bai pa­vo­jin­gas glež­nai jau­no vai­ko imu­ni­nei sis­te­mai ir vi­sam or­ga­niz­mui. Per pa­sku­ti­nius ke­le­tą me­tų pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­jos, kad „thi­me­ro­sal“ ga­li su­kel­ti au­tiz­mą. Jis bu­vo pa­ša­lin­tas iš MMR vak­ci­nų, ta­čiau jis bu­vo pa­keis­tas ne ką ma­žiau pa­vo­jin­gu aliu­mi­niu. Aliu­mi­nis ga­li su­kel­ti Alz­hei­me­rio ir ki­tas sme­ge­nų de­ge­ne­ra­ci­nes li­gas. Be­je, aliu­mi­nis yra gri­po vak­ci­no­se ir tai ga­li bū­ti vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl la­bai pa­dau­gė­jo Alz­hei­me­rio at­ve­jų, nes se­ni žmo­nės gau­na gri­po vak­ci­nas kiek­vie­nais me­tais“, – ko­men­tuo­ja gy­dy­to­jas.

Au­tiz­mo pli­ti­mas – jau epi­de­mi­nis?

At­ro­do, kad in­for­ma­ci­ja apie skie­pų ža­lą – vals­ty­bės pa­slap­tis, nuo gy­dy­to­jų to­kia in­for­ma­ci­ja yra sle­pia­ma. Kiek­vie­na gy­dy­mo įstai­ga yra pa­ren­gu­si ti­pi­nes for­mas, ku­rias pa­si­ra­šo tė­vai, jog su­tin­ka, kad vai­kas bū­tų pa­skie­py­tas. Kas keis­čiau­sia, jei ste­bi­mos ko­kios nors reak­ci­jos po skie­po, me­di­kai tu­ri in­for­muo­ti vals­ty­bi­nę vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bą“, – tei­gė gy­dy­to­jas.

Kiek­vie­na gy­dy­mo įstai­ga yra pa­ren­gu­si ti­pi­nes for­mas, ku­rias pa­si­ra­šo tė­vai, jog su­tin­ka, kad vai­kas bū­tų pa­skie­py­tas.

Pa­gal pro­fi­lak­ti­nių skie­pi­ji­mų ka­len­do­rių, Lie­tu­vos vai­kai skie­pi­ja­mi nuo 10 li­gų: tu­ber­ku­lio­zės, he­pa­ti­to B, kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės, Hae­mop­hil­lus influen­zae B ti­po, po­lio­mie­li­to, ty­mų, epi­de­mi­nio pa­ro­ti­to ir rau­do­nu­kės. Kas­met Lie­tu­vo­je yra at­lie­ka­ma apie 800 tūkst. vak­ci­na­ci­jos dū­rių, tiek kar­tų pa­skie­pi­ja­ma vai­kų ir suau­gu­sių­jų.

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ras skel­bia, kad kas­met re­gist­ruo­ja­ma vos 30–50 ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­jų į skie­pus. Tai su­da­ro 0,003–0,006 pro­c. nuo vi­sų per me­tus at­lie­ka­mų in­jek­ci­jų. 2012 m. Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ta 31 ne­pa­gei­dau­ja­ma reak­ci­ja. 2011 m. už­re­gist­ruo­ta 50 ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­jų į skie­pus at­ve­jų.

Daž­niau­siai re­gist­ruo­ja­mos ne­pa­gei­dau­ja­mos reak­ci­jos į vak­ci­nas yra lim­fa­de­ni­tas (įskai­tant ir pū­lin­gą lim­fa­de­ni­tą), pa­ti­ni­mas, pa­rau­di­mas, karš­čia­vi­mas, van­gu­mas, ne­ri­mas, ma­ku­lo­pa­pu­li­nis bė­ri­mas.

Dau­giau­sia ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­jų ste­bi­ma po BCG (tu­ber­ku­lio­zės) vak­ci­nos įskie­pi­ji­mo. „BCG vak­ci­na tu­ri bū­ti įskie­pi­ja­ma kū­di­kiui į odą, ta­čiau me­di­kams, ne­tu­rin­tiems pa­kan­ka­mai pa­tir­ties, sun­ku tiks­liai at­lik­ti BCG in­jek­ci­ją, kaip rei­ka­lau­ja­ma vak­ci­nos cha­rak­te­ris­ti­ko­je, to­dėl kar­tais dėl ne­tei­sin­gai su­leis­tos BCG vak­ci­nos į poo­dį ga­li at­si­ras­ti ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­jų“, – skel­bia ULAC.

„Kaip nu­sta­ty­ti, ar vai­kas su­si­rgo au­tiz­mu dėl skie­po, jei au­tiz­mas pa­si­reiš­kia po vak­ci­na­ci­jos praė­jus dviems-trims mė­ne­siams?“ – klau­sia me­di­kas.

D. Kriš­ta­po­nio duo­me­ni­mis, 2013 me­tais JAV au­tiz­mo li­ga bu­vo diag­no­zuo­ta vie­nam vai­kui iš 88, o šie­met jau vie­nas iš 50. Tai – du pro­cen­tai vi­sų JAV vai­kų. Lie­tu­vo­je prieš tre­jus me­tus nu­sta­ty­ti 306, o 2012-ai­siais – 373 nau­ji at­ve­jai. „Aš ma­nau, kad toks au­tiz­mo pli­ti­mo ly­gis pri­ly­gi­na­mas epi­de­mi­jai. Jei bū­čiau in­for­ma­ci­ją ži­no­jęs anks­čiau, sa­vo vai­kų nuo he­pa­ti­to B ne­bū­čiau skie­pi­jęs, o iš­ty­ręs ma­mą. Gal­būt su­si­lai­ky­čiau ir nuo MMR skie­po. JAV yra už­da­ra bend­ruo­me­nė, ku­ri sa­vo vai­kų ne­skie­pi­ja. Jo­je nė­ra nė vie­no au­tiz­mo at­ve­jo. Už­da­ro­je bend­ruo­me­nė­je ge­ne­ti­nių li­gų tu­rė­tų pa­si­tai­ky­ti dau­giau, ta­čiau au­tiz­mo nė­ra“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Yra ri­zi­kos gru­pės žmo­nių, ser­gan­čių plau­čių li­go­mis, bron­chi­ne ast­ma, šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu, ku­riems gy­dy­to­jas re­ko­men­duo­tų pa­si­skie­py­ti nuo gri­po, bet tik­rai ne­re­ko­men­duo­tų skie­py­ti vy­res­nių nei 70 me­tų žmo­nių. „Žmo­nių ser­ga­mu­mas smar­kiai di­dė­ja, dir­bau Grei­to­sios pa­gal­bos sto­ty­je, li­go­ni­nės priė­mi­mo sky­riu­je, prieš de­šimt­me­tį tiek pa­cien­tų ne­bū­da­vo, kiek da­bar. Li­gos – ci­vi­li­za­ci­jos pa­sek­mė, kvė­puo­ja­me už­terš­tu oru, o kli­ma­tas šil­tė­ja. Vi­ru­sai žū­va, kai oro tem­pe­ra­tū­ra yra mi­nu­si­nė ar­ba di­des­nė nei dvy­li­ka laips­nių. Ki­tas da­ly­kas – lan­ko­mės pre­ky­bos cent­ruo­se, ka­vi­nė­se, ku­rio­se kon­di­cio­nie­riai orą trau­kią į vir­šų. Kas nors nu­si­čiau­dė­jo, vi­ru­sai pa­ki­lo į orą ir pa­skli­do pla­čiai“, – sa­ko me­di­kas.

Savaitraštis „Šiauliai plius“

 
 

Susiję straipsniai

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje pristato paskaitas „Psichikos ligos ir požiūris į jas Tibeto medicinoje“

    0 2015-05-16

    Paskaitos skirtos šeimos gydytojams, neurologams, reabilitologams ir kitų sričių gydytojams ir visiems, kas domisi Tibeto medicina.
    Lektorius daktaras Nida Čenagtsang, remdamasis Tibeto medicina, mano, kad psichologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl rLung (Vėjas) energijos arba tiksliau dėl sRog Zin rLung (gyvybę palaikančio Vėjo) sutrikimo. Priemonės, kurios naudojamos palengvinti šiai būsenai, gali būti siejamos su dieta, vaistais, išorine terapija, suteikiančiais kūnui ...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje kviečia į atjaunėjimo kursą su gydytoju Nida Čenagtsangu

    0 2015-04-23

    VIII amžiuje Tibete gyveno žmogus, kuris sulaukė 125 metų amžiaus ir po mirties kartu su žmona ir savo šunimi pavirto vaivorykšte. Šis žmogus buvo Yuthok, tradicinės Tibeto medicinos tėvas, nuostabus sveikatos mokytojas, ėjęs dvasinio tobulėjimo keliu per kūną, energijas ir protą.
    Kyla klausimas – kaip jam pavyko gyventi taip ilgai ir įgyti ypatingų pasiekimų? Visi jo mokymai vis dar yra prieinami mums. Milžiniškos jo užuojautos dėka, mes galime rasti atsakymus į ...

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

  • Tibeto medicinos akademija Lietuvoje kviečia į tradicinės Tibeto medicinos fundamentalius tęstinius mokymus

    0 2015-03-24

    Tradicinės Tibeto medicinos gydytojas, remdamasis kelis tūkstančius metų patikrintomis žiniomis, gauna gilų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja žmogaus kūnas ir kokiu būdu grąžinti jį į sveiką bei subalansuotą būseną. Tokiu būdu sugebama diagnozuoti ir gydyti šiuolaikinei medicinai nepasiduodančias (šiuolaikinės gyvensenos) ligas, tokias kaip vėžys, cukrinis diabetas ir pan.

  • Pavojingų cheminių medžiagų naudojimas yra susijęs su milijoninėmis sveikatos išlaidomis Europoje

    0 2015-03-24

    Endokrinologų asociacija, kurią sudaro mokslininkai iš viso pasaulio, susibūrę tam, kad įvertintų kiek kainuoja endokrininę sistemą veikiančių cheminių medžiagų sukeliamų ligų gydymas, šių metų kovo 5 d. paskelbė savo tyrimų studiją, sudarytą iš keturių publikacijų.

  • Beveik pusėje ES maisto aptinkami pesticidų likučiai

    0 2015-03-23

    Kovo 12 d. Europos maisto saugos tarnyba (angl. European Food Safety Authority (EFSA)) paskelbė studiją apie pesticidų likučius maiste. Tyrimo rezultatai parodė, kad pesticidų likučių buvo aptikta beveik pusėje (45 %) tirtų maisto mėginių. Nors nustatytos koncentracijos neviršija pavojingos ribos, tačiau jie nevertino skirtingų pesticidų likučių poveikio žmogaus sveikatai.

  • 2014 m. iš ES rinkos pašalinta beveik 2500 pavojingų produktų

    0 2015-03-23

    Europos Komisija paskelbė naujus duomenis, iš kurių matyti, kad 2014 m. beveik 2500 ES vartotojams pavojingų produktų, nuo žaislų iki variklinių transporto priemonių, buvo neleista įvežti į ES arba pašalinta iš rinkos. 12 metų Europos Komisija drauge su ES valstybėmis narėmis siekia užtikrinti, kad Europos rinkose pateikiamos vartojimo prekės būtų saugios. Šiuo tikslu naudojama ankstyvojo perspėjimo dėl pavojingų ne maisto produktų sistema.

  • Europos Komisija skirs milijoną eurų antibiotikų testo išradėjams

    0 2015-03-06

    Europos Komisija skirs 1 milijono eurų prizą tyrėjams, kurie sukurs testą, padėsiantį greitai nustatyti, ar pacientui reikia skirti antibiotikų ar ne. Šios akcijos tikslas sustabdyti per didelį antibiotikų vartojimą ir apriboti vis augantį mikrobinį atsparumą jiems.

  • Rengiami teisės aktai dėl sveiko vaikų maitinimo ugdymo įstaigose užtikrinimo

    0 2015-02-24

    Šiandieninė vaikų maitinimo sistema yra pasenusi ir neužtikrina augančio vaiko organizmui būtinų maisto medžiagų, taip pat menkai atitinka sveikos mitybos principus ir taisykles – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys ir medikė, Inovatyvios medicinos centro doktorantė Joana Tamkevičiūtė.