Aplinkos vice-ministrės požiūris durpių naudojimo klausimais šokiravo gamtininkus

0 2014-08-25


Lietuvos ornitologų draugija

Š.m. rugpjūčio 18 d. Aplinkos ministerijos svetainėje paviešinta informacija dėl durpių panaudojimo būstų šildymui šokiravo šalies gamtininkus. Didžiausias šokas buvo dėl Aplinkos vice-ministrės svarstomos statistikos – straipsnyje svarstoma apie visų šalies durpių išteklių panaudojimo galimybes ir ekonominę naudą. Įvertinus, jog ženkli durpių išteklių dalis yra Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose – Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto – o taip pat šalies parkų rezervatinėse zonose bei telmologiniuose ir kituose valstybiniuose draustiniuose, gamtininkai sunerimo, jog pradedama diskusija apie šių saugomų teritorijų apsaugos statuso keitimą (priešingu atveju čia durpių išteklių gavybą draudžia Saugomų teritorijų įstatymas, saugomų teritorijų nuostatai, tvarkymo planai bei kiti teisės aktai).

Š.m. rugpjūčio 18 d. Aplinkos ministerijos svetainėje paviešinta informacija dėl durpių panaudojimo būstų šildymui šokiravo šalies gamtininkus. Šis Aplinkos vice-ministrės pareiškimas buvo paviešintas ir kituose aplinkosauginiuose portaluose. Didžiausias šokas buvo dėl vice-ministrės svarstomos statistikos – straipsnyje svarstoma apie visų šalies durpių išteklių panaudojimo galimybes ir ekonominę naudą. Įvertinus, jog ženkli durpių išteklių dalis yra Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose – Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto – o taip pat šalies parkų rezervatinėse zonose bei telmologiniuose ir kituose valstybiniuose draustiniuose, gamtininkai sunerimo, jog pradedama diskusija apie šių saugomų teritorijų apsaugos statuso keitimą (priešingu atveju čia durpių išteklių gavybą draudžia Saugomų teritorijų įstatymas, saugomų teritorijų nuostatai, tvarkymo planai bei kiti teisės aktai). Taigi, pirmiausiai iškilo klausimas, ar aplinkos vice-ministrė savo pranešimą spaudai parengė paprasčiausiai neįsigilinus į ūkines veiklas šalies saugomose teritorijose reglamentuojančius teisės aktus, ar čia pirmas signalas, jog šie aktai bus keičiami „durpininkų“ naudai? Pirmuoju atveju būtų mažiausiai keista, jog Aplinkos ministerijos aukšta pareigūnė savo viešais pareiškimais ignoruoja nusistovėjusią aplinkosauginę teisinę bazę. Kitu atveju, jei planuojama naikinti esamų saugomų teritorijų apribojimus dėl gamtos išteklių naudojimo, kyla klausimas kodėl apie tai nėra informuojama visuomenė?

Kamanų rezervatas.
©Wikimedia nuotr.

Vertinant iš šalies, tai tipiškas Ūkio ministerijos pareiškimas, tačiau visai nesuprantama kodėl toks ūkinis požiūris skelbiamas Aplinkos ministerijos informacinėje erdvėje, visiškai ignoruojant daugybę šalies tarptautinių aplinkosauginių įsipareigojimų, tarp jų Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimą, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kt. Už jų įgyvendinimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, o vice-ministrė, panašu, jog net nežino apie juos. Arba viešai ignoruoja Lietuvos aplinkosauginius įsipareigojimus.

Daugelis Europos Bendrijos svarbos gamtinių ar saugomų rūšių buveinių yra durpių klodų vietose. Šios teritorijos yra įtrauktos į Natura 2000 tinklą, už kurių tinkamą apsaugą Lietuvoje yra atsakinga Aplinkos ministerija. Būtent ji atsakinga už gamtinių vertybių išsaugojimą šiose vietose, atitinkamai ribojant bet kokią ūkinę veiklą, kuri gali pakenkti saugomų gamtinių vertybių būklei. Pelkėtose vietovėse, kurių dauguma yra išskirtos kaip svarbios gamtinės teritorijos, negalima ne tik durpių gavyba, bet ir šių vietų sausinimas. Todėl Aplinkos vice-ministrės pozicija yra visiškai nesuprantama, ir Lietuvos ornitologų draugija kreipsis į Aplinkos ministrą dėl oficialios ministerijos pozicijos durpių išteklių gavybos klausimais saugomose teritorijose ir retų rūšių radvietėse.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...