JŪS ESATE ČIA: Pradžia > Naujienos > Namai

Vytautas Žaltauskas. Šiaudinės pilys

0 2014-02-25


Sarmatas.LT

Visa ką regite aplinkui yra mus supanti gamta: surinkta, iškasta, nupjauta, išsiurbta, išgaudyta, perlydyta ir neatpažįstamai perkeista, bet paimta iš žemės. Kiekvienas turėtume atsakyti į klausimą, koks yra mano asmeninis santykis su ta aplinka, kuri mums reiškia tiek daug? Ką mes esam pasiruošę atiduoti žemei mainais už tai, ką iš jos gauname? Yra tik trys tikros vertybės, dėl kurių išties verta jaudintis: spinduliuojantys dangūs, žmogus ir žemė, kurioje mes visi gyvename.

Logiška būtų manyti, kad tobulai subalansuotame pasaulyje mes atiduotume tiek pat, kiek ir gauname. Tobula pusiausvyra, priešybių vienybė, ar dar kaip tik norite, tik skirtingi žodžiai, kuriuos renkamės įvardinti tam, ko siekia kitokio santykio su savimi ir aplinka kūrėjai. Šiaudinių namų statytojai, vieni intuityviai, o kiti įkvėpti gražios idėjos, atsisakė to, ką daugelis įvardina kaip siekiamybę ir išsikėlė gyventi į pievas ir laukus, pamiškes, paupius ir paežeres, kad atrastų iš naujo tai, ką daugelis mūsų beprotiškai lėkdami ir kasdienybėje susvetimėję apturi tik savaitgaliais ir iš to nejaukumo prieš pačius save ir aplinką, kurioje atsiduria, sugeba beužgimstantį ryšį užgožti čirškindami mėsą ir gerdami alų.

Jau kuris laikas mūsų kraštuose namai įgauna visiškai kitokią architektūrinę formą nei prieš pora šimtmečių, kuomet pastatai buvo tikros pilys iš akmenų ir plytų, ir, kai kiekvienas galėdavo pasakyti, jog mano namai – mano tvirtovė. Šiandienos statybų fone, kai miestuose išdygę statiniai primena stiklo bokštus, šiaudinių namų statyba iš natūralių medžiagų stipriai išsiskiria tiek pačia idėja, tiek forma. Tai gali nepatikti ar žavėti, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus išsilavinimo ir suformuotų estetinių nuostatų, bet viena yra tikra – tai eina iš statančiojo vidaus ir atspindi jo santykį su aplinka, t. y. su žeme.

Ko reikia, kad galėtum pasistatyti namą? Šis ar panašus klausimas greičiausiai kyla ne vienam, kuris pagalvoja apie nuosavą būstą. Kad pasistatytum namą reikia turėti vietą, kurioje tai būtų galima padaryti. Juk nepakabinsi namo ore…

Geriausiai tokiam tikslui tiktų keli hektarai žemės, kur rastum visko ko reikia tokiam darbui: lauko, kuriame užsiaugintum ruginių šiaudų ar kanapių pluoštą sienoms kloti, miško, kad užsiaugintum medžio, tinkamo sienų konstrukcijai, grindims ir stogui įrengti, o taip pat ir baldams sumeistrauti, molio ir žvyro, kuris būtų tinkamas sienų aptaisymui.

Kuo daugiau turtų jūsų sklype, tuo mažiau atvežtinių medžiagų ir pinigų pareikalaus namo statyba. Pasakysite, kad toks procesas labai ilgas ir Jūs galbūt net nespėsite šiam gyvenime pastatyti taip trokštamo namo. Tai tiesa, bet dar visai neseniai, prieš kelias dešimtis metų, būdamas vaikas ir lankydamasis kaime, matydavau medieną, kurią šeimos tėvas, šeimos galva, buvo suruošęs savo augančių vaikų namams statyti. Viskam buvo ruošiamasi iš anksto.

Šiandien apie šiaudinių namų statybą yra prirašyta ir pripasakota daug: sukurti pokalbių forumai internete, žmonės dalinasi patirtimi susitikdami talkose su visiškai nepažįstamais žmonėmis ir atranda, kad visi esame žmonės, kuriems ne tas pats, kaip ir kur gyvensime.

Kažkur pasakyta, kad žinoti, bet elgtis kitaip, nei sako tas žinojimas – vadinasi nežinoti. Šiandien statomi įprastinės, naujos statybos statiniai yra netinkami gyventi. Galbūt jie yra tinkami parduoti, kartu su vieno laido ir vieno vamzdžio paketu, kuris nuolatos brangdamas spaudžia tokio būsto turėtoją į kampą. Spaudžia taip, jog jis net klaikiausiame košmare nepripažins, kad tie neadekvačiai dideli pinigai, kuriuos jis įsipareigojo iki savo mirties grąžinti bankui, yra panaudoti netinkamai ir kad su ta sutartimi, kurią jis pasirašė, įsivėlė į taip vadinamą „žiurkių ratą“, įsiurbsiantį jį taip, kad žmogus galbūt atsipeikės tik tuomet, kai laikas ir jėgos bus visiškai iššvaistyti tai pačiai išnaudotojiškai sistemai palaikyti.

Šiaudinio namo statytojas suvokia, kad namas, pastatytas iš natūralių medžiagų ir natūraliu būdu, kartu su šeima, draugais ir giminaičiais, turės visiškai kitokį ilgalaikį poveikį jame gyvenantiems, nes visų pirma taip kuriantys žmonės apsijungia ir pajunta kitokią galimybę. Kai daugelis iš šalies primestų „tiesų“ subliūkšta ir išnyksta kaip blogas sapnas, o žmonės, prisidedantys prie šio bendro veiksmo, tampa stipresni, labiau pasitikintys savimi ir juos ne taip lengva „užkalbėti“ televizijos galvų dėstomomis pamokomis.

Žmones, kurie gyvena ir galvoja kitaip, jau įprasta vadinti suklaidintais, tamsiais, ne Tauta. Bet esmė ta, kad taip kalbantys išsako netikras tiesas – tai industrinio laikmečio mąstymu paremta logika, kai buvo bandoma įsakyti ar priversti visus mąstyti taip, kaip mąsto vadas.

Šiandien bet kuris sugebantis naudotis internetu gali gauti žinias, kurių jam reikia, o tai įtakos ir jau įtakoja visas mūsų gyvenimo sritis. Mes galim susisiekti su žmonėmis visame pasaulyje ir apsikeisti patirtimi be vado įsikišimo ir jo pamokymų. Nesuprantantys ar nenorintys to suprasti bus pamiršti ir palikti nuošalėje, kaip visa, kas neatitinka esamo laiko poreikių, naujos vis stiprėjančios ir vis labiau bundančios žinių visuomenės poreikių.

„Daba“ ‚“buda“ – tai veiksmas, kai saugojamos, dabojamos pagrindinės mūsų vertybės, nuolat budima, nes tik tokioje būsenoje pasiekiamas visiškas sąmoningumas. Šiaudinių namų statytojai stato „pilis“, kuriose gyvenantys gina net ir tų miestelėnų interesus, dar nesuprantančių, kas dabar vyksta.

Nesupranta, kad bandydami užmerkti akis prieš plytinčią realybę, bandydami atitrūkti, užsimiršti – jie atsiriboja nuo tos žemės, kurioje gyvena. Bet anksčiau ar vėliau ir jiems, pro „plačiai užmerktas akis“ su siaubu ateis suvokimas, kad negyveno, o tik vykdė kažkieno kito valią.

Nei vienas sąmoningas žmogus nepakels rankos prieš kitą tokį pat žmogų. Karas ir nesantaika yra įmanomi tik asmenine nauda paremtoje sistemoje, kur naudą gauna tik maža dalis tų, gyvenančių šioje žemėje.

„Idiotai“ – taip vadindavo žmones senovės Graikijoj, kurie siekdavo vien asmeninės naudos (tai pirminė šio žodžio reikšmė). Kada mes tai užmiršome? Žemė priklauso visiems žmonėms. Laikas į visas tautas ir į žodžius, kuriais jos pavadintos pažvelgti kaip į tekstą, kai skaitydami žodžius, kartu mes suvokiame naujas prasmes. Galima bandyti suprasti, bet labai sunku pateisinti tuos, kurie apgaulės būdu iškeitę spalvotus popierėlius ar skaitmenines skaičių sekas į mums visiems priklausančią žemę, nori išlaikyti tokią situaciją taip ilgai, kiek reikės, tam, kad visiškai primestų savo valią.

„Šiaudinės pilys“ statomos dabar. Tai visų pirma kitoks mąstymas, kai atsigręžiama į tai, kas yra svarbiausia: į šviesulingą dangų, į žemę, kurioje gyvename, ir į žmones, su kuriais čia kuriame. Kiek dar reiks laiko, kad suvoktume seniai išsakytą tiesą „aš esu, nes mes esame“. Visos pasaulio tautos susidūrė ar dabar susiduria su situacija, kurioje privalės atsakyti į tą patį klausimą, kaip mes kartu galime kurti tokį gyvenimą, kokio visi šioje žemėje norime?

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Paauglės nenaudojo kosmetikos su pavojingomis cheminėmis medžiagomis 3 dienas. Kas pasikeitė?

    0 2016-06-02

    Pagalvok.lt jau rašė apie pokyčius organizme valgant tik ekologiškus maisto produktus, o kas vyksta vengiant pavojingų cheminių medžiagų, esančių kosmetikos priemonėse?

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.