JŪS ESATE ČIA: Pradžia > Naujienos > Namai

Nuodyti gali ir savų namų sienos

1 2015-02-02

Nijolė Baronienė
Valstietis.lt

Namai, kuriuose gyvename, kartais gali tapti ne ramybės uostu, o sveikatą žalojančia vieta. Todėl renkantis medžiagas, iš kurių jie bus pastatyti ar įrengti, reikia būti labai atidiems. „Baltijos aplinkos forumo“ lektorė chemikė Sigita Židonienė priminė, kad chemine medžiaga vadinama bet kokia medžiaga, turinti tik jai būdingą cheminę sudėtį, natūralus arba pagamintas cheminis elementas ar jų junginys. Pavojingos cheminės medžiagos – dirbtinės medžiagos, pagal poveikį patvarios, linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose, toksiškos, ardančios endokrininę sistemą.

Kenksmingos medžiagos dulkėse

„Dulkėse randama įvairių pavojingų cheminių medžiagų. Miegamųjų kambarių dulkės tirtos įvairiose pasaulio šalyse. Jose rasta įvairių degumą mažinančių medžiagų, ftalatų, bisfenolio-A, sunkiųjų metalų, perfluorintų junginių. Tiriant dulkes vaikų darželiuose Vokietijoje, visuose rasta sveikatai kenksmingų ftalatų. Danijoje 2010 m. atliktas tyrimas rodo, kad 11 iš 15 vinilinių tapetų mėginių buvo aptikta ftalatų. JAV tirta keli tūkstančiai mėginių. Daugiau nei pusėje buvo rasta sunkiųjų metalų (kadmio, švino), kitų medžiagų“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, retas įsivaizduoja, kiek įvairių cheminių medžiagų yra dažuose.


©VL nuotr.

Pagrindinės sudedamosios dažų dalys nesikeičia jau daug metų, bet kinta jų cheminės formulės, proporcijos, priedai, mažinami kenksmingų medžiagų kiekiai. Svarbiausi reikalavimai dažams – ilgaamžiškumas, atsparumas trinčiai, ekologiškumas. Pastaroji nuostata paskatino Europos Parlamentą ir Tarybą priimti direktyvą dėl lakiųjų organinių junginių (LOJ) ribojimo dažuose, lakuose bei kitose apdailos medžiagose.

Brangus – nebūtinai kokybiškas

Svarbiausios dažų sudedamosios dalys yra rišiklis, kuris suformuoja plėvelę, pigmentas, suteikiantis medžiagai spalvą, užpildas, taupantis pigmentą ir lemiantis produkto fizines savybes (atsparumą, blizgesį, dengiamumą), specialūs priedai, mažinantys putojimą, didinantys atsparumą ugniai, fungicidinės medžiagos, saugančios nuo pelėsių, grybelių, bei tirpiklis. Gerus dažus sudaro 8–16 komponentų. Nuo to, kaip parinkti ir sumaišyti komponentai, priklauso dažų kokybė. Chemikai tvirtina, kad geri komponentai kainuoja brangiai, todėl geras produktas negali būti pigus. Tačiau spręsti apie dažų kokybę vien pagal jų kainą būtų nevisiškai teisinga. Dažnai gamintojai specialiai padidina kainą ir teigia, kad jų produkcija itin kokybiška. Tačiau, pasak chemikų, patikrinus cheminę dažų sudėtį ir kokybę, paaiškėja, kad jie – ne tokie jau ir išskirtiniai.

Sudėtis lemia paskirtį

Vidaus, kaip ir kitos paskirties dažuose, be polimerinių dispersijų, yra užpildų, pigmentų, technologinių priedų. Įvairiuose dažuose jie gali būti skirtingi, skiriasi ir jų tarpusavio santykis, ir dažų savybės. Priklausomai nuo sudėties, dažai gali būti skirti vidaus ir lauko darbams, blizgūs ar matiniai, atsparūs vandens poveikiui ar neatsparūs, atsparūs šlapiam plovimui ir neplaunami ir pan. Šios dažų savybės dažnai atsispindi jų pavadinimuose ir svarbiausiose jų charakteristikose. Rišikliai suriša visus komponentus į visumą ir prijungia prie pagrindo. Tai – sintetinės ar natūralios dervos: akrilas, epoksidinės dervos, poliesteriai. Tirpikliai praskiedžia dažus iki reikiamo klampumo. Pagal tirpiklio tipą dažai skirstomi į skiedžiamus vandeniu arba tirpstančius organiniuose tirpikliuose. Dažuose esantys pigmentai gali būti natūralūs (kreida, žėrutis, kalcio karbonatas) arba sintetiniai (titano dioksidas). Įvairūs cheminiai priedai naudojami, siekiant pakeisti dažų paviršiaus įtempimą, pagerinti pigmentų stabilumą, kontroliuoti plėvelės susidarymą.

Verta atkreipti dėmesį

S.Židonienė įspėjo, kad kai kurios medžiagos, esančios dažuose ar lakuose, gali būti pavojingos sveikatai ir aplinkai. Prieš renkantis dažus ji patarė atkreipti dėmesį į tai, kiek juose yra LOJ. Matiniuose dažuose, skirtuose sienoms ir luboms, gali būti 30 g/l LOJ, o ekologiškuose – 15 g/l LOJ, blizgiuose dažuose sienoms, luboms – 100 g/l LOJ, o ekologiškuose – 60 g / l LOJ, vandeniu skiedžiamuose dažuose, skirtuose metalui ir medienai, – 130 g / l LOJ, o skiedžiamuose tirpikliu – 300 g/l LOJ, ekologiškuose – 90 g/l LOJ, vandeniu skiedžiamuose grindų dažuose – 140 g/l LOJ, o skiedžiamuose tirpikliu – 500 g/l LOJ, ekologiškuose – 100 g/l LOJ. Gamintojai privalo nurodyti LOJ kiekį (gramais viename litre), tai etiketėje gali atrodyti taip: maks. LOJ < 30 g/l. „Pirkdami dažus, ant jų pakuočių ieškokite ekoženklų. Jais pažymėtuose dažuose mažiau LOJ, formaldehido, nėra ftalatų, sunkiųjų metalų“, – sakė specialistė. Ji patarė ieškoti gamintojų, kurie taiko griežtesnius reikalavimus cheminei dažų sudėčiai, pavyzdžiui, visiškai nenaudoja organinių tirpiklių, į dažus deda iš augalų išgautų pigmentų.

Dažai be kenksmingų medžiagų

„Rinkitės vandens pagrindo dažus, nes juose mažiau LOJ. Verti dėmesio molio dažai – natūralūs vidaus sienų ir lubų dažai, kuriuose nėra jokių kenksmingų medžiagų ar tirpiklių. Pagrindinė sudedamoji šių dažų dalis yra natūrali gamtinė medžiaga – molis. Jis perdirbamas į miltelius ir sumaišomas su smulkiu smėliu bei organiniais pigmentais. Sumaišius šį mišinį su vandeniu, gaunama skysta masė – molio dažai“, – sakė S.Židonienė. Ji pabrėžė, kad nei įprastuose dažuose bei lakuose, nei ekoženklu pažymėtuose dažuose negali būti švino.

* Būkite atsargūs gramdydami senus dažus.

* Naudokite patikimas apsaugos priemones. Drabužius, batus po to išmeskite.

* Išneškite baldus. Kruopščiai viską išvalykite.

* Rinkitės popierinius tapetus, nes juose nėra PVC ir plastifikatorių.

* Popieriniams tapetams naudojami klijai yra mažiau kenksmingi.

* Laminatas dažnai gaminamas naudojant melaminą (gaminamą naudojant LOJ formaldehidą), dengiamas PVC sluoksniu.

* Venkite linoleumo iš PVC.

* Venkite kilimų, dengtų PVC, impregnuotų degumą mažinančiomis medžiagomis (polibdrominto difenilo eteriu – BDE-209), grybeliui atspariais alavo junginiais.

 
 

Susiję straipsniai

  • Paauglės nenaudojo kosmetikos su pavojingomis cheminėmis medžiagomis 3 dienas. Kas pasikeitė?

    0 2016-06-02

    Pagalvok.lt jau rašė apie pokyčius organizme valgant tik ekologiškus maisto produktus, o kas vyksta vengiant pavojingų cheminių medžiagų, esančių kosmetikos priemonėse?

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje pristato paskaitas „Psichikos ligos ir požiūris į jas Tibeto medicinoje“

    0 2015-05-16

    Paskaitos skirtos šeimos gydytojams, neurologams, reabilitologams ir kitų sričių gydytojams ir visiems, kas domisi Tibeto medicina.
    Lektorius daktaras Nida Čenagtsang, remdamasis Tibeto medicina, mano, kad psichologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl rLung (Vėjas) energijos arba tiksliau dėl sRog Zin rLung (gyvybę palaikančio Vėjo) sutrikimo. Priemonės, kurios naudojamos palengvinti šiai būsenai, gali būti siejamos su dieta, vaistais, išorine terapija, suteikiančiais kūnui ...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje kviečia į atjaunėjimo kursą su gydytoju Nida Čenagtsangu

    0 2015-04-23

    VIII amžiuje Tibete gyveno žmogus, kuris sulaukė 125 metų amžiaus ir po mirties kartu su žmona ir savo šunimi pavirto vaivorykšte. Šis žmogus buvo Yuthok, tradicinės Tibeto medicinos tėvas, nuostabus sveikatos mokytojas, ėjęs dvasinio tobulėjimo keliu per kūną, energijas ir protą.
    Kyla klausimas – kaip jam pavyko gyventi taip ilgai ir įgyti ypatingų pasiekimų? Visi jo mokymai vis dar yra prieinami mums. Milžiniškos jo užuojautos dėka, mes galime rasti atsakymus į ...

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

  • Tibeto medicinos akademija Lietuvoje kviečia į tradicinės Tibeto medicinos fundamentalius tęstinius mokymus

    0 2015-03-24

    Tradicinės Tibeto medicinos gydytojas, remdamasis kelis tūkstančius metų patikrintomis žiniomis, gauna gilų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja žmogaus kūnas ir kokiu būdu grąžinti jį į sveiką bei subalansuotą būseną. Tokiu būdu sugebama diagnozuoti ir gydyti šiuolaikinei medicinai nepasiduodančias (šiuolaikinės gyvensenos) ligas, tokias kaip vėžys, cukrinis diabetas ir pan.

  • Pavojingų cheminių medžiagų naudojimas yra susijęs su milijoninėmis sveikatos išlaidomis Europoje

    0 2015-03-24

    Endokrinologų asociacija, kurią sudaro mokslininkai iš viso pasaulio, susibūrę tam, kad įvertintų kiek kainuoja endokrininę sistemą veikiančių cheminių medžiagų sukeliamų ligų gydymas, šių metų kovo 5 d. paskelbė savo tyrimų studiją, sudarytą iš keturių publikacijų.

  • Beveik pusėje ES maisto aptinkami pesticidų likučiai

    0 2015-03-23

    Kovo 12 d. Europos maisto saugos tarnyba (angl. European Food Safety Authority (EFSA)) paskelbė studiją apie pesticidų likučius maiste. Tyrimo rezultatai parodė, kad pesticidų likučių buvo aptikta beveik pusėje (45 %) tirtų maisto mėginių. Nors nustatytos koncentracijos neviršija pavojingos ribos, tačiau jie nevertino skirtingų pesticidų likučių poveikio žmogaus sveikatai.