Lauryno Okockio interviu radiostočiai „Radiocentras“ keturračių žalos klausimu

0 2014-11-25


Žali.LT

Žali.lt sueigos narys Laurynas Okockis davė interviu radiostočiai „Radiocentras“, laidai „Žaliasis patrulis“ keturračių žalos klausimu, išdėstė dalį priežasčių, kodėl reikia riboti jų naudojimą miškuose ir kitoje aplinkoje, ir kaip valstybė tai daro. Kviečiame susipažinti su interviu tekstu.

Gal galite atskleisti mūsų klausytojams, ar iš tiesų keturračiai motociklai Lietuvos miškuose ir saugomose teritorijose yra opi problema?

Keturratis yra motorinė transporto priemonė, kurios vairuotojui galioja visos Kelių eismo taisyklės. Taigi, remiantis jomis, visureigis, keturratis ir enduro motociklas yra transporto priemonės, kurioms draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo, išskyrus specialiai tam įrengtas vietas.

Motorinėms transporto priemonėms negalima nuvažiuoti nuo kelio ar keliuko, važinėti svetimais laukais, miško paklote, upėmis, upeliais, ežerais, jūros pakrante ir užšalusių vandens telkinių ledu. Tai yra griežtai apibrėžta ir kiekvienam turi būti savaime suprantama.

Savaime suprantama turėtų būti ir tai, kad motorinėmis transporto priemonėmis galime važinėtis tik keliais (įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais). Šios taisyklės galioja visoje Lietuvoje ir jokios išimtys minėtoms nuostatoms netaikomos. Papildomi reikalavimai taikomi lankymuisi saugomose, rekreacinėse ar kitose ypač svarbiose, vertingose teritorijose.

Laurynas Okockis

Turbūt nevisi ekstremalių pojūčių gerbėjai suvokia, kokią žalą miškams daro pasivažinėjimai keturračiais? Gal galite atskleisti, kas dėl tokių pasivažinėjimų nukenčia labiausiai?

Aplinkos apsaugos įstatyme aiškiai nurodoma: „Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareigos.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje apie piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareigas rašoma: „Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.“

O labiausiai nukenčia miško paklotė bei joje auganti smulkioji miško flora ir fauna. Jau nekalbu apie tam tikrų retų ir saugomų – į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų buveinių visišką sunaikinimą, bet dažnai būna sunaikinama ir miško paklotė su visa grybiena ir samanų sluoksniu. Taip pat žūsta vabzdžiai, duobagyviai, šliužai, kirmėlės, ropliai, kurie yra ypač svarbūs gamtoje, kaip daugelio paukščių rūšių bei tam tikrų gyvūnų pagrindinis maisto šaltinis. Žuvus jiems žūsta ir jais mintantys gyvūnai. Dažnai keturračiai mirtinai traiško gluodenas, angis ir žalčius.

Gal galite prisiminti konkrečių pavyzdžių, kai dėl tokių pasivažinėjimų keturračiais skaudžiai nukentėjo gamta?

Pernai 2013 m. vasarą šalia Druskininkų kurorto esančiuose pušynuose, kur mano manymu nelegaliai vykdomi pramoginiai pasivažinėjimai keturračiais motociklais, ant keturračių išdraskytos miško paklotės vienoje vietoje radau Lietuvoje saugomo ir reto Lygiažvynio žalčio palaikus, sutraiškytą paukštelių lizdelį, negyvus geltonskruosčius žalčius randu gana dažnai: ypač pavasarį ir rudenį – jų migracijos laikotarpiu.

O labiausiai šokiravo, kai radau partrenktą negyvą vos poros savaičių stirniuką, kurio palaikai akivaizdžiai gulėjo ant šlaito įkalnėje esančios keturračių trasos.

O kokiomis priemonėmis stengiamasi sučiupti tuos niekadėjus?

Su niekadėjais kovoja Aplinkos ministerijai pavaldūs Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, kurie šiuo metu yra 8: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus. Valstybinių miškų urėdijų darbuotojai nuolat stebi situaciją, taip pat ir valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai stebi saugomas teritorijas. Bet prie kiekvieno miškelio, upelio ar piliakalnio nepastatysi po pareigūną, nes valstybė neturi tokių galimybių, tiek žmogiškųjų išteklių ir biudžeto, todėl svarbiausias ir veiksmingiausias ginklas šioje kovoje esame mes – pilietinė visuomenė. Todėl privalome būti aktyvūs, principingi ir pranešti apie matomus pažeidimus. Čia tas pats kaip ir su neblaiviais vairuotojais, pranešdami apie daromą pažeidimą mes užkertame kelią gręsiančiai nelaimei. Todėl delsti tikrai neverta.

Kokios baudos gresia už miško niokojimą?

2013 m. lapkričio 15 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S Nr. D1-849 DĖL LANKYMOSI MIŠKE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO AIŠKIAI NURODO KĄ GALIMA, O KAS YRA DRAUDŽIAMA LANKANTIS MIŠKE.

ATPK 55:

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų apsaugos reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

ATPK 76 STR:

kai padaroma žala aplinkai, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų litų.

Jau kartą baustiems už tokius numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų.

kai padaroma žala aplinkai, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų, taip pat nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, arba valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų litų ir pareigūnams – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už šio straipsnio septintojoje ar aštuntojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Na ir pabaigai, kur reikėtų kreiptis klausytojams, norintiems pranešti apie miško niokojimą keturračiais?

Yra įvairių būdų ir galimybių pranešti apie daromą pažeidimą. Gyventojai turėtų pranešti apie matomus pažeidimus RAAD departamentų darbuotojams, policijai arba patogiausia tai atlikti trumpuoju numeriu 112. Jeigu pažeidimas vykdomas miške, galima pranešti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriui arba pagal teritoriją esančiai to rajono miškų urėdijai. Jeigu pastebėjot pažeidimą saugomose teritorijose – kreiptis reikėtų į valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Gyventojai turėtų atsižvelgti į situaciją, parodyti savo pilietinio sąmoningumo lygį ir imtis visų galimų priemonių pažeidimo užkardymui. Kartais juk ir patiems galima sudrausminti asmenis, kurie daro tam tikrus pažeidimus ar žalą, bet visuomet reikėtų reaguoti skubiai ir tai geriausia atlikti informuojant telefonu 112.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.