©arnoldclark.com

Padangos iš… Lietuvoje užaugintų pienių? (Video)

0 2014-04-24


Technologijos.lt

Netrukus Lietuvos pievos pasidengs akinančio geltonumo kiaulpienių žiedų kilimais. Pasirodo, šios piktžolės puikiausiai tinka automobilinių padangų gamybai, mat kai kurių rūšių kiaulpienės – puiki natūralios gumos, kuri gaminama iš kaučiukmedžio, žaliava. Bendra Indijos ir Olandijos bendrovė „Apollo Vredestein“ pirmoji susidomėjo padangų iš Europoje išaugintų medžiagų gamyba.

Pasauliniai natūralių gumos žaliavų ištekliai nebepatenkina vis augančios paklausos: gumos vis daugiau reikia Kinijai, Indijai, Brazilijai ir kitoms sparčiai besivystančioms valstybėms. Apie 80 proc. pasaulyje pagaminamos gumos žaliavų gaunama iš tropinio medžio, brazilinio kaučiukmedžio (lot. - Hevea brasiliensis) sulčių. Kaučiukmedžiai auginami Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande, Pietų Amerikoje. Šie regionai kasmet pagamina 10,9 mln. tonų gumos, kurios vertė – 32,6 mlrd. svarų.

Sintetinė guma gaminama iš iškastinio kuro žaliavų. Tokios gumos pasaulyje per metus pagaminama 15 mln. tonų, o jos vertė – 31,5 mlrd. svarų. Prognozuojama, kad 2020 m. gumos poreikis pasaulyje išaugs 20 proc. Tai reiškia, kad esamų gumos žaliavų išteklių gali nepakakti, ir reikia dairytis naujų, alternatyvių žaliavų.

Padangas galima gaminti ir iš kiaulpienių
©arnoldclark.com

Pasirodo, natūralios gumos gamybai puikiausiai tinka ir viena iš kiaulpienių rūšių – kazachstaninė kiaulpienė (lot. - Taraxacum kok-saghyz, TKS), atrasta Kazachstano ir Uzbekistano stepėse. Tai – 1931 m. atrastas iki 30 cm aukščio išaugančios pienės, pakenčiančios įvairų dirvožemį, tačiau labiausiai mėgstančios augti vėsesnėmis sąlygomis – gimtosiose Kazachstano stepėse ir Šiaurės Europos klimato juostoje.

Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Stalinas panūdo Tarybų Sąjungos nepriklausomybės nuo importuojamos natūralios gumos. Netrukus kazachstaninė kiaulpienė sulaukė sovietų mokslininkų dėmesio, o per Antrąjį pasaulinį karą šis augalas įgijo strateginės reikšmės. Japonams užėmus gumos plantacijas, JAV skubiai pradėjo programą, pagal kurią kazachstaninės kiaulpienės buvo pradėtos auginti 28-iose valstijose. Ši kultūra buvo plačiai auginama ir Kanadoje. Po kurio laiko pienių plantacijomis bei jų perspektyvomis koncentracijos stovyklose susidomėjo ir skeptiškai šiuos augalus vertinę naciai.

Po karo šių pienių pramonė buvo užmiršta, nors TSRS eksperimentai su šiais augalais buvo atliekami iki Stalino mirties 1953 m. O pirmoji kiaulpienių padangas 1953 m. sugebėjo pagaminti Kinija.

Šiuo augalu susidomėję tyrėjai pastebėjo, kad kazachstaninė kiaulpienė yra puiki natūralios gumos žaliava, savo savybėmis niekuo nenusileidžianti kaučiukmedžio žaliavai. Šio augalo privalumas – jis noriai auga vėsesnio klimato platumose, be to, gali būti auginamas tiek trumpai, tiek kasmet, o jų derlius nuimamas ir apdorojamas mechaniškai. Kitaip tariant, šios žaliavos būtų galima priauginti pagal poreikį, kas kaučiukmedžių atveju įgyvendinama gerokai sunkiau. Ne mažiau svarbu ir tai, kad apdorojant pienes išskiriamas šalutinis produktas – cukraus pakaitalas inulinas, kuris tyrinėjamas kaip potenciali žaliava biodegalų gamybai.

Kazachstaninė kiaulpienė (lot. - Taraxacum kok-saghyz)

Be kazachstaninės kiaulpienės, buvo tiriamas ir dar dviejų augalų tinkamumas gumos pramonei: amerikinė gvajula (lot. – Parthenium argentatum) ir Kinijoje auganti eukomija (lot. – Eucommia ulmoides).

Padangų gamyba iš kiaulpienių aktyviai domisi ne tik minėta Indijos-Olandijos bendrovė, bet ir tokie pramonės gigantai kaip „Bridgestone“ ar „Ford“. „Apollo Vredestein“ projektas sutelktas į Europoje užauginamas natūralios gumos žaliavas. Europos konsorciumą sudaro 10 partnerių iš tokių valstybių kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija, Olandija, Čekija, Kazachstanas ir JAV. Pagal programą, gumos žaliava bus auginama ten, kur ji geriausiai auga. Europoje kazachstanines kiaulpienes pramoniniais tikslais augina Vokietija. Olandijoje iš jų gaminama guma eksperimentinėms „Apollo“ padangoms.

Ar padangos galėtų būti gaminamos iš Lietuvoje užaugintų pienių? Ko gero, jei tai būtų vėsesnio klimato juostose augti mėgstančios kazachstaninės kiaulpienės – kodėl gi ne?

 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

    0 2015-04-02

    Vasario 19-oji
    Ir vėl ūdra išvartė Krūčiaus pylimo akmenis, nurideno juos į farvaterį. Tas guvus žvėrelis man šiek tiek kenkia. Rudenį sutvirtinau pylimą dideliais akmenimis, kad upelis tekėtų nauja vaga, kad šitokiu būdu aukštame šlaite išsaugotume tulžių urvus, o ūdra, ieškodama moliuskų, vis išvarto tuos nemažus riedulius.

  • Paprasti ir nemokami būdai atsikratyti senomis padangomis

    0 2015-03-31

    Artėjant laikui keisti padangas aplinkosaugininkai primena, kaip paprastai, nemokamai ir neteršiant aplinkos jomis atsikratyti.

  • Miestiečiai mokėsi malšinti stresą sodindami

    0 2015-03-16

    Penktadienį sostinės miesto stiliaus centre „Europa“ veikė neįprastos dirbtuvės – vilniečiai ir miesto svečiai buvo mokomi pasisodinti prieskoninių žolelių. Pasak dirbtuves organizavusios agrofirmos „Sėklos“ atstovų, miestiečiai ne tik puikiai praleido laiką, gavo pradedantiems sodininkams reikalingų žinių, bet ir mokėsi mėgautis sodinimu, kaip vienu iš atsipalaidavimo būdų.

  • Diskusija: medžių gerovė žmogaus kuriamoje aplinkoje

    0 2015-03-16

    Nemažai žinome apie medžių teikiamą naudą žmogaus sveikatai, tačiau nedaug teišmanome apie medžių sveikatą. Tai ypač akivaizdu stebint nuskurdusius medžius miestų gatvėse, kur šiems „žaliesiems mūsų draugams“ lieka vis mažiau vietos.
    Kviečiame padiskutuoti, koks turėtų būti požiūris į miesto medį ir kokie medžio poreikiai turi būti tenkinami?

  • Pirkėjai eurų sėkloms negaili

    0 2015-03-16

    Daržininkystę ar sodininkystę pamėgo daugelis lietuvių – vieni nori turėti sveikesnių produktų, kiti – tikisi sutaupyti. Daugėja ir tokių, kuriems darbas darže ar sode – pomėgis. Tad nenuostabu, kad sulaukę pavasario daržininkai užplūdo specializuotas sėklų parduotuves, dairosi sėklų prekybos centruose ar turgavietėse.

  • Ateities iššūkis Europai – išsaugoti dirvožemį

    0 2015-03-13

    2015-uosius Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais dirvožemio metais.
    Plečiantis miestams vis didesni derlingos žemės plotai uždengiami nepralaidžiu sluoksniu – kelių danga, asfaltu. Šis reiškinys vadinamas dirvožemio sandarinimu.

  • Išrinktas Europos medis 2015

    0 2015-03-13

    150 metų amžiaus paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), augantis Saaremaa salos, Estija, futbolo aikštėje, laimėjo prestižinį 2015 metų Europos medžio titulą.