Pranešėjas Bas Eickhout

INTERVIU: Kaip paskatinti pramonę mažiau teršti nerizikuojant darbo vietomis?

0 2014-09-25


Europos Sąjunga skiria pernelyg daug nemokamų apyvartinių taršos leidimų pramonės šakoms, kurios pajėgtų už juos susimokėti nerizikuodamos savo konkurencingumu, pažymi europarlamentaras Bas Eickhout (Žalieji, Nyderlandai). Visgi Aplinkos komitetas trečiadienio popietę nepritarė jo siūlymui blokuoti Komisijos sprendimą suteikti nemokamų taršos leidimų sektoriams, kurie esą antraip perkeltų gamybą į trečiąsias šalis, kur aplinkosaugos reikalavimai ne tokie griežti.

Europos Komisija yra parengusi vadinamąjį anglies dvideginio nutekėjimo rizikos sąrašą, į kurį įrašytoms pramonės šakoms skiriami nemokami taršos leidimai – baiminantis, kad juos apmokestinus gamyba gali būti perkelta iš ES į kitus regionus. Šis sąrašas sudarytas remiantis prielaida, jog vieno taršos leidimo kaina – 30 eurų. Tačiau šiuo metu jo rinkos kaina svyruoja apie 5 eurus ir kai kurie ekspertai teigia, jog daugelis į sąrašą įrašytų pramonės sektorių pajėgtų mokėti už taršos leidimus šią ar net aukštesnę kainą nerizikuojant darbo vietomis Europoje.

Kodėl siūlote nepritarti Komisijos sprendimui?

Siekdama nustatyti, kokie sektoriai gali pretenduoti į nemokamus taršos leidimus, Komisija taiko metodiką, kuri paremta prielaida, jog taršos leidimo kaina – 30 eurų. Tačiau ši kaina yra pernelyg aukšta ir leidžia į vadinamąjį anglies nutekėjimo rizikos sąrašą įtraukti tuos sektorius, kuriems ten tikrai ne vieta.

Savo ruožtu Komisijos sprendimo poveikio vertinime, kuris nebuvo paskelbtas viešai, analizuojamas 16,5 eurų kainos scenarijus. Pagal jį už taršos leidimus mokėtų didesnė dalis sąraše esančių sektorių, todėl valstybės galėtų gauti 5 mlrd. eurų papildomų pajamų, o keletas labiau teršiančių pramonės sektorių turėtų paskatą diegti naujoves.

Ar toms šakoms, kurios nepatektų į Komisijos sudaromą surašą, negrėstų gamybos perkėlimo į kitus regionus rizika?

Ne. Neseniai Komisijos užsakymu atliktas tyrimas abejoja, ar ši anglies dvideginio nutekėjimo rizika apskritai reali.

Be to, anksčiau minėtas Komisijos poveikio vertinimas rodo, kad kai kurie sektoriai gali būti „saugiai“ išbraukti iš šio sąrašo.

Jame turėtų būti tik tie sektoriai, kurie susiduria su nesąžininga konkurencija. Tuo tarpu dabar į sąrašą įtraukta net 96 proc. pramonės šakų, dalyvaujančių ES prekybos taršos leidimais sistemoje.

Kaip ES galėtų paskatinti kompanijas mokėti už anglies dvideginio išmetimą tuo pat metu nerizikuojant darbo vietomis Europos Sąjungoje?

Visų pirma, [už parduotus taršos leidimus] gautos pajamos galėtų būti panaudotos siekiant sumažinti darbo jėgos apmokestinimą – tai paskatintų bendroves samdyti daugiau žmonių. Antra, kompanijos bus priverstos diegti daugiau aplinkai palankių naujovių, o tai savo ruožtu sukurs daugiau darbo vietų žaliajame sektoriuje.

Europos Parlamento informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...

  • Mišri Seimo narių grupė: Žemės gelmių įstatymo pataisos žlugdo skalūnų verslo kontrolę ir tenkina naftos oligarchų interesus

    0 2015-03-31

    Nepritardama Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui XIIP-2753, kuriam po pateikimo pritarta Seime, Mišri Seimo narių grupė atkreipia dėmesį, kad juo siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai.