©Evgenios Levin nuotr.

Monika Midverytė OFS. Ką skęstant Balkanams kandidatai į EP sako apie klimato kaitą

0 2014-05-21


Bernardinai.lt

Priartėjus Europos Parlamento (EP) rinkimams paaiškėjo, kuriems iš kandidatuojančių Lietuvos politikų rūpi klimato kaitos klausimai. Devynios nevyriausybinės organizacijos įsitraukė į europinio masto akciją, siūlydamos politikams pasirašyti asmeninius pasižadėjimus, kuriuose jie pripažintų klimato kaitos problemą, įsipareigotų remti sprendimus, skatinančius ekonomikos dekarbonizaciją, ir ragintų neatidėlioti EP debatų klimato kaitos klausimais. Iniciatyva vyko beveik du mėnesius, nuo kovo vidurio.

Tenka pripažinti, kad rezultatai labai nenustebino – gausiausiai pasižadėjimą pasirašė Lietuvos žaliųjų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, atitinkamai 21 ir 19 politikų. Trečioje vietoje liko Tautininkų sąjunga, iš kurios dešimt kandidatų pasirašė išplatintą dokumentą. Darbo partija, kurios politikai drąsiai visur žarsto pažadus (juk nepakenks), liko ketvirtoje vietoje su septyniais pasirašiusiais politikais. Kitų didžiųjų partijų – Lietuvos socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – politikai į akciją reagavo gana pasyviai, matyt, jaučiasi labiau užtikrinti dėl rinkėjų balsų. Pasižadėjimą pasirašė vos 6 socialdemokratai ir 3 krikdemai. Iš tų pasirašiusių 3 kandidatai – Juozas Olekas, Birutė Vėsaitė ir Juras Požėla — patenka į LSDP sąrašo penketuką ir tik viena iš pasirašiusiųjų, Radvilė Morkūnaitė, yra TS-LKD sąrašo viršuje.

Nors, Eurobarometro duomenimis, 41 proc. Lietuvos piliečių pasisako, kad klimato kaita yra aktuali problema, rinkimuose šis klausimas lieka periferinis – renkantis partijas nusveria jų pozicija šeimos, gyvybės kultūros ir kitais socialiniais bei ekonominiais klausimais. Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai prognozuojama ne daugiau kaip viena vieta EP, o Lietuvos žaliųjų partijos galimybės apskritai vertinamos skeptiškai. Vadinasi, klimato kaitos klausimai vis dar labiau priklauso nuo didžiųjų partijų narių sąmoningumo.

Pasižadėjimą remti ambicingą klimato kaitos politiką pasirašė 80 politikų iš 215, kandidatuojančių Europos Parlamento rinkimuose. Nors truputį liūdina politikų iš didžiųjų partijų pasyvumas, žvelgiant į Europos kontekstą Lietuvos kandidatai pasirodė tikrai gerai – negalutiniais duomenimis, iš 450 pasižadėjimą pasirašiusių kandidatų į EP, 80 yra lietuviai. Viešai prieinamas visų pasirašiusiųjų sąrašas internete.

Nors Lietuvos politikų pažadai nekelia didelio pasitikėjimo, džiugina tai, kad akciją vykdžiusios nevyriausybinės organizacijos atliks monitoringą, kaip pasižadėjimą pasirašę į EP išrinkti politikai balsuoja aplinkosauginiais klausimais. Vadinasi, galėsime stebėti jų atsakingumą prieš savo rinkėjus.

Nors suprantu, jog klimato kaita bent jau kol kas nėra pagrindinis svertas, lemiantis rinkimų rezultatus Lietuvoje ir Europoje, pastarųjų dienų įvykių akistatoje tampa akivaizdu, kad aplinkosaugos klausimai turėtų užimti svarbesnę vietą didžiųjų partijų programose. Tokiu atveju klimato kaitai neabejingi rinkėjai nebūtų priversti rinktis vien į tai susikoncentravusių partijų arba iš viso ignoruoti šį klausimą renkantis atstovus Seime ar Europos Parlamente.

Kol neturime holistinio požiūrio, jog socialiniai, sveikatos sistemos ir klimato kaitos klausimai yra tiesiogiai susiję, toliau mokame skaudžias pasekmes.

Šiuo metu, svarstant politikų aplinkosauginį sąmoningumą, Balkanai skęsta vandenyje ir purve, kai praėjusią savaitę per porą dienų ten iškrito keturių mėnesių lietaus norma, sukėlusi porą šimtų purvo nuošliaužų. Labiausiai nuo stichijos nukentėjo Bosnijos ir Hercogovinos bei Serbijos regionai. Bosnijos ir Hercogovinos užsienio reikalų ministras teigia, kad jo šalyje dėl potvynio kenčia apie milijonas žmonių, t. y. apie ketvirtis visų Bosnijos gyventojų, kurie nebeturi geriamojo vandens, o daugiau kaip 100 000 vandens apsemtų namų ir pastatų tapo netinkami naudoti. Tuo tarpu Serbijos premjeras teigė, kad tai pragaištingiausias potvynis šalies istorijoje. Per pastaruosius metus panašūs potvyniai jau nusiaubė Vokietiją, Lenkiją, Čekiją. Bloomberg duomenimis, šių potvynių nuostoliai siekė 16 mlrd. dolerių. Tarptautinė mokslininkų bendruomenė šiuos gamtos kataklizmus sieja su klimato kaita. Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje mokslininkai teigia, kad dėl globalinio atšilimo tokie gamtos reiškiniai, kaip potvyniai, sausros ir taifūnai, dažnės ir taps vis nuožmesni.

Užuot kas kartą skubėję teikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems Filipinų, Bosnijos ir Hercogovinos ar kitų kraštų gyventojams, verčiau pradėtume naikinti ne gamtos stichijų pasekmes, o priežastis. Tačiau šiuo atveju reikalingi europinio ir pasaulinio masto susitarimai bei politinė valia. Ir jie turėtų rūpėti ne vien žaliųjų partijų atstovams, bet ir tradicinėms politinėms jėgoms.

 
 

Susiję straipsniai

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...

  • Mišri Seimo narių grupė: Žemės gelmių įstatymo pataisos žlugdo skalūnų verslo kontrolę ir tenkina naftos oligarchų interesus

    0 2015-03-31

    Nepritardama Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui XIIP-2753, kuriam po pateikimo pritarta Seime, Mišri Seimo narių grupė atkreipia dėmesį, kad juo siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai.