Pasaulinė klimato kaitos ataskaita: klimato kaitos padariniai stipresni nei manyta

0 2014-04-01


Aplinkosauga.lt

Pirmadienį pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug. Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni nei buvo tikėtasi, o ateityje tik dar labiau sustiprės.

Pagrindinė ataskaitos žinia – klimato kaitos padariniai kelia didelę riziką visuomenės gerovei, tačiau vis dar galime rinktis, su kokio masto klimato kaita teks susidurti. „Ateityje klimatas tikrai keisis, tačiau sustabdę klimato kaitą 2°C ribose dar galėtume prisitaikyti prie pasekmių. Didesnis pasaulio temperatūros kilimas gali iššaukti nevaldomas gamtinių sistemų griūtis, vandens ir maisto trūkumą, masines klimato bėglių migracijas. Tokie pokyčiai destabilizuotų pasaulio socialines ir ekonomines sistemas,“ – teigia klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė. „Svarbu suprasti, kad kuo ilgiau delsime sparčiai mažinti atmosferos taršą, tuo labiau augs kaštai, reikalingi prisitaikymui prie klimato kaitos, bei neišvengiamų padarinių rizika.“

Naujausioje ataskaitoje aprašomi patirti ir prognozuojami klimato kaitos padariniai, pasaulio regionų pažeidžiamumas ir prisitaikymo galimybės. Dokumente apibendrinta daugiau nei 12 000 mokslo darbų – dvigubai daugiau nei ankstesnėje 2007 m. ataskaitoje. Ataskaitą rengė 309 vadovaujantieji autoriai ir redaktoriai iš 70 šalių, jiems talkino daugiau nei 400 padedančiųjų autorių, taip pat buvo atsižvelgiama į daugiau nei 1700 ekspertų ir vyriausybių atstovų pastabas. Tai beprecedenčio masto įvairių sričių mokslininkų ir ekspertų bendradarbiavimo rezultatas, kuriuo siekiama suprantamai vienoje vietoje pateikti naujausias mokslo žinias, kuriomis remiantis politikai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Padariniai akivaizdūs jau dabar

Klimato kaita vyksta dabar ir čia. Mokslininkai įsitikinę – klimato kaitos padariniai stebimi kiekviename žemyne ir kiekviename vandenyne. Nuo jų kenčia ir žmogus, ir gamta. Daugėja ir dažnėja ligų proveržių Afrikoje, Šiaurės Amerikoje daugėja gaisrų, kurie lemia daug nuostolių ir nusineša gausybę gyvybių, Pietų Amerikoje mažėja žemės ūkio produktyvumas ir maisto kokybė.

Neseniai Europą nusiaubusių potvynių ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės rodo, kad dar nesame pasirengę klimato kaitai. Ataskaitoje teigiama, jog „prisitaikymo prie klimato kaitos deficitas“ jaučiamas ne tik besivystančiuose, bet ir išsivysčiusiuose kraštuose.

Daugelis pasaulio ekosistemų jau yra pažeistos. Nemažai rūšių yra pasmerktos išnykti, nes nespės laiku prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų. Itin didelė problema jau dabar yra koralinių rifų nykimas, kurį kelia vandenynų rūgštėjimas, šilimas ir eutrofikacija. Nuo koralų priklausančios žuvys sparčiai nyksta, menksta jų įvairovė ir gausa. Net ir 2°C šilimas žuvų ištekliams kelia labai didelę grėsmę.

Ateityje rizika augs

Pasaulio temperatūra jau dabar yra pakilusi 0,85°C ir tik neatidėliotini ir ambicingi atmosferos taršos mažinimo veiksmai gali mus apsaugoti nuo didesnio nei 2°C temperatūros kilimo. Kol kas žmonijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai nepradėjo mažėti, ir kol to nenutiks, klimato kaitos padarinių rizikos tik augs.

Europai prognozuojamas susidūrimas su dideliais ekonominiais ir socialiniais nuostoliais dėl karščio bangų, kurios lems padidėjusį susirgimų skaičių, sumenkusį derlių, gaisrus miškuose. Mažesni gruntinio ir upių vandens ištekliai bei padidėjęs poreikis didins geriamo vandens trūkumo riziką. Kiek mažesnė yra tik potvynių sukeltų ekonominių ir socialinių nuostolių rizika.

Š. Amerikoje didžiausią grėsmę kels gaisrai, Afrikoje ir Azijoje – sausros ir karščio bangos. Tuo tarpu Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai kentės nuo potvynių, o poliarinių regionų gyventojai – ledynų tirpsmo padarinių. Vis didesni nuostoliai laukia žuvininkystės sektoriaus, kuris patenka į itin didelės rizikos zoną. Taip pat dažnės, sunkės ir ilgės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakils daugiau nei 4°C, įprasta veikla, tokia kaip maisto auginimas ar darbas lauke, daugelyje regionų, kur dabar gyvena žmonės, taps neįmanoma dėl per didelio karščio. Klimato kaita lems didesnes maisto kainas ir žemės ūkio rinkos nepastovumą, kas savo ruožtu gali sumažinti maisto prieinamumą. Pateikti duomenys rodo, kad kas dešimtmetį dėl klimato kaitos žemės ūkio produkcija smuks 2–3 proc. Gan didelė tikimybė, kad iki 2050-ųjų derliaus kiekiai sumažės perpus. Tai bus ypač svarbu sparčiai augant žmonijos populiacijai.

Dėl klimato kaitos padarinių lėtės ekonominis augimas ir skurdo mažinimas. Skaičiuojama, kad klimato atšilimas 2°C pasauliui kainuos 0,2–2 proc. pasaulinio BVP kasmet. Jei nesiimsime veiksmų, netolimoje ateityje per pastaruosius dešimtmečius pasiekta plėtra gali būti sustabdyta, jei ne dar blogiau – jos atnešta nauda prarasta.

Teigiama, kad labiausiai nuo to nukentės skurdžiai ir atokiai gyvenantys miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Neramumų zonose dėl didėjančio skurdo ir ekonominių sukrėtimų dar labiau išaugs smurtinių konfliktų tikimybė. Jau dabar akivaizdu, kad klimato kaita labiausiai palies besivystančias šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo žemės ūkio ir natūralių išteklių.

Arkties bendruomenės, mažos salos ir kitos didelės potvynių rizikos zonose esančios teritorijos susidurs su naujais iššūkiais, susijusiais su teritoriniu integralumu ir bendrais vandens bei žuvies ištekliais. Rūgštieji lietūs ir vandenų šilimas lems vis didesnes problemas pakrančių gyventojams – žmonėms ir gyvajai gamtai. Neseniai pasirodęs potvynių žemėlapis rodo, kad to neišvengs ir Lietuva.

Atidėlioti nebegalime

Jei tuojau pat nesiimsime ambicingų priemonių, labai padidinsime gamtinių ir sociologinių stresų tikimybę, o dar ilgesnio atidėliojimo kaina – ne tik didesni stresai, bet ir minimalios klimato atsistatymo galimybės. Jau dabar nebepavyktų išvengti 1,5°C pasaulinio atšilimo net ir rytoj sustabdžius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, todėl tiek klimato kaitos pasekmių švelninimas, tiek adaptacija privalo likti kertiniai klimato kaitos politikos poliai.

Deja, lėšų klimato adaptacijai kol kas skiriama per mažai. Ataskaitos duomenimis, kasmet iki 2050 m. pasauliniu mastu į prisitaikymo priemones reiktų investuoti apie 70–100 mlrd. JAV dolerių.

Tik tuojau pat stipriai sumažinę atmosferos taršą galime apsisaugoti nuo globalios ekonominės, socialinės ir biologinės katastrofos. Kaip rašoma ataskaitoje, ateinantys dešimtmečiai yra „klimato atsakomybės“ era.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...