Įdomioji ekologija. Kas bendra tarp rankų plovimo ir klimato kaitos

0 2014-01-07


Bernardinai.lt

Žmonės Jungtinėse Valstijose plauna rankas vidutiniškai septynis kartus per dieną, bet daro tai daug aukštesnės temperatūros vandeniu nei reikėtų, manydami, kad tokiu būdu nužudo bakterijas. Energijos iššvaistymas šildant tą vandenį prilygsta mažų šalių metiniam kuro suvartojimui. Rankų plovimas karštu vandeniu nepadeda išsaugoti sveikatos, o tik priverčia sirgti mūsų planetą.

Dabar gyvename šaltuoju gripo sezonu, kai daugelis žmonių yra susirūpinę, kaip išvengti sveikatai pavojingų bakterijų. Tačiau pamirškite tai, ką manote žiną apie rankų plovimą, sako Vanderbilto universiteto Tenesyje mokslininkai.

Amanda R. Carrico, universiteto mokslo darbuotoja Energetikos ir aplinkos padalinyje, pasakojo „Nacionalinės geografijos“ žurnalistams, kad rankų plovimas dažnai yra „atvejis, kai žmonės mano veikiantys savo labui, bet iš tiesų vadovaujasi netiksliais įsitikinimais ir pasenusiu supratimu“.

A. Carrico sakė, kad „tikra tiesa, jog karštis žudo bakterijas, bet jeigu naudotume tokį karštą vandenį, kuris užmuša bakterijas, nusidegintume odą“. Ji paaiškino, kad verdantis vanduo (99.98°C) yra naudojamas sunaikinti bakterijas, pavyzdžiui, dezinfekuoti geriamąjį vandenį, kuris gali būti užterštas patogenais. Tačiau „karštas“ vanduo, naudojamas plauti rankas, vidutiniškai yra 40–55 °C temperatūros. A. Carrico teigia, kad po mokslinės literatūros apžvalgos ji „nerado įrodymų, jog karšto, bet dar nedeginančio odos vandens naudojimas galėtų naikinti bakterijas“. Net 4.4°C vanduo, pasirodo, naikina bakterijas tiek pat, kiek karštesnis vanduo, jeigu rankos tinkamai nuplaunamos ir nusausinamos.

Mokslininkė pažymėjo, kad karštas vanduo dažnai gali turėti nepalankų poveikį higienai. „Karštas vanduo dirgina odą ir gali pažeisti apsauginį išorinį jos sluoksnį, dėl ko oda tampa mažiau atspari bakterijoms“.

Naudoti karštą vandenį rankoms plauti yra ne tik nenaudinga, bet net žalinga, ypač gamtai, teigia mokslininkė. Pasak studijos, žmonės naudoja šiltą arba karštą vandenį daugiau nei šešis iš dešimties rankų plovimų. Pasirodo, toks skaičius, kaip apskaičiavo tyrėjai, turi reikšmingą poveikį planetai.

„Nors vandens temperatūros pasirinkimas plaunant rankas gali pasirodyti trivialus, bet kai jis padauginamas, pavyzdžiui, beveik iš 800 milijardų (tiek kartų rankas per metus nusiplauna amerikiečiai), išeina daugiau nei 6 mln. tonų anglies dioksido (CO2) emisijų kasmet“, – aiškina mokslininkė. Tiek teršalų patenka į atmosferą kaitinant rankų plovimui skirtą vandenį.

Šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičius prilygsta dviem anglimi kūrenamoms šiluminėms elektrinėms arba 1.25 mln. lengvųjų automobilių emisijoms per metus. Šis emisijų skaičius didesnis nei mažų valstybių, tokių kaip El Salvadoras ar Armėnija, metinė oro tarša. Jeigu visi JAV piliečiai plautų rankas vėsesniame vandenyje, būtų tas pats kaip pašalinti visas metines emisijas iš JAV cinko ar švino pramonės.

Amanda Carrico teigia nusprendusi plačiau apžvelgti rankų plovimą ieškodama lengvų būdų sumažinti klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas. „Paprastas žmonių švietimas gali duoti gerų rezultatų mažinant klimato kaitą“, – sako ji.

Po patalpų šildymo ir kondicionavimo vandens šildymas yra trečias pagal energijos suvartojimą namų ūkiuose, nes naudojamas daugelyje buities veiklų. Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje karšto vandens paruošimui tenka 15 proc. visos namų ūkiuose suvartojamos energijos.

Tyrimas apžvelgė ir drabužių bei indų plovimą. Norvegijos tyrėjai patvirtino, kad drabužių skalbimas 30 °C temperatūroje išvalo dėmes lygiai taip pat gerai, kaip ir 40 °C temperatūroje, o sunaudoja trečdaliu mažiau energijos ir sumažina drabužių nusidėvėjimą.

Todas Sackas, Floridos medikų asociacijos narys, teigia, kad „nereikia karšto vandens – reikia muilo, vandens ir trynimo“. Jis pridėjo, kad Pensakolos Sveikatos departamentas Floridoje atsisakė vandens šildytuvų savo penkiose klinikose prieš dvejus metus, kai mokslinės literatūros apžvalga nepateikė jokių įrodymų, kad karštas vanduo būtų veiksmingesnis higienai. „Jie sutaupo 2500 dolerių kiekvienoje klinikoje kasmet, kuriuos panaudoja įsigydami perdirbtą popierių ir įgyvendindami kitus aplinkosaugos projektus. Tai poliklinikos, turinčios AIDS ir kitų sunkių ligų klinikas, tad į higieną jos žvelgia rimtai. Ir jie nenaudoja karšto vandens“, – teigia medikas.

Pagal news.nationalgeographic.com straipsnį parengė Monika Midverytė OFS

 
 

Susiję straipsniai

  • Paauglės nenaudojo kosmetikos su pavojingomis cheminėmis medžiagomis 3 dienas. Kas pasikeitė?

    0 2016-06-02

    Pagalvok.lt jau rašė apie pokyčius organizme valgant tik ekologiškus maisto produktus, o kas vyksta vengiant pavojingų cheminių medžiagų, esančių kosmetikos priemonėse?

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje pristato paskaitas „Psichikos ligos ir požiūris į jas Tibeto medicinoje“

    0 2015-05-16

    Paskaitos skirtos šeimos gydytojams, neurologams, reabilitologams ir kitų sričių gydytojams ir visiems, kas domisi Tibeto medicina.
    Lektorius daktaras Nida Čenagtsang, remdamasis Tibeto medicina, mano, kad psichologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl rLung (Vėjas) energijos arba tiksliau dėl sRog Zin rLung (gyvybę palaikančio Vėjo) sutrikimo. Priemonės, kurios naudojamos palengvinti šiai būsenai, gali būti siejamos su dieta, vaistais, išorine terapija, suteikiančiais kūnui ...

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Tradicinės Tibeto medicinos akademija Lietuvoje kviečia į atjaunėjimo kursą su gydytoju Nida Čenagtsangu

    0 2015-04-23

    VIII amžiuje Tibete gyveno žmogus, kuris sulaukė 125 metų amžiaus ir po mirties kartu su žmona ir savo šunimi pavirto vaivorykšte. Šis žmogus buvo Yuthok, tradicinės Tibeto medicinos tėvas, nuostabus sveikatos mokytojas, ėjęs dvasinio tobulėjimo keliu per kūną, energijas ir protą.
    Kyla klausimas – kaip jam pavyko gyventi taip ilgai ir įgyti ypatingų pasiekimų? Visi jo mokymai vis dar yra prieinami mums. Milžiniškos jo užuojautos dėka, mes galime rasti atsakymus į ...

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

  • Tibeto medicinos akademija Lietuvoje kviečia į tradicinės Tibeto medicinos fundamentalius tęstinius mokymus

    0 2015-03-24

    Tradicinės Tibeto medicinos gydytojas, remdamasis kelis tūkstančius metų patikrintomis žiniomis, gauna gilų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja žmogaus kūnas ir kokiu būdu grąžinti jį į sveiką bei subalansuotą būseną. Tokiu būdu sugebama diagnozuoti ir gydyti šiuolaikinei medicinai nepasiduodančias (šiuolaikinės gyvensenos) ligas, tokias kaip vėžys, cukrinis diabetas ir pan.

  • Pavojingų cheminių medžiagų naudojimas yra susijęs su milijoninėmis sveikatos išlaidomis Europoje

    0 2015-03-24

    Endokrinologų asociacija, kurią sudaro mokslininkai iš viso pasaulio, susibūrę tam, kad įvertintų kiek kainuoja endokrininę sistemą veikiančių cheminių medžiagų sukeliamų ligų gydymas, šių metų kovo 5 d. paskelbė savo tyrimų studiją, sudarytą iš keturių publikacijų.