©Nuotr. iš www.senseandsustainability.net

L. Balsys: Lengvatos skalūninių dujų ir naftos gavybai – pataikavimas lobistams, paminant šalies interesus

0 2014-12-07


Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo skalūnines dujas ir naftą žvalgančios bei išgaunančios kompanijos trejus metus bus, praktiškai, atleidžiamos nuo išgavimo mokesčio (galios simbolinis 1 proc. tarifas), o vėliau mokėtų tik 15 proc. siekiantį mokestį.

Kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad tokiomis mokestinėmis lengvatomis pataikaujama naftos, dujų lobistams, paminant Lietuvos interesus.

„Šis įstatymas turi visus korupcinio įstatymo požymius, kai lobistinės organizacijos arba įtakingos kelios naftos ir dujų kompanijos Lietuvoje sugeba susikurti sau palankius įstatymus. Priimti mokesčių tarifai yra žeminantys mūsų šalį. Trejų metų mokesčių rojus skalūnines dujas ir naftą žvalgančioms įmonėms yra ne kas kita, kaip užmaskuotas išteklių atidavimas už dyką, nes maždaug būtent tiek laiko trunka vieno gręžinio eksploatavimas nuo pradžios iki pabaigos. Kompanijos trejus metus turės mokestinę lengvatą, išgręš gręžinį, jame kiekvieno ardymo metu paliks apie 100 tonų toksiškų chemikalų, yra reali galimybė, kad jie per 10–20 metų per hidraulinio ardymo sukeltus trūkius pakils į viršutinius sluoksnius ir užterš požeminio geriamojo vandenio išteklius, esančius Žemaitijoje. Lietuvai iš to nebus jokios naudos. Juolab, kad ir išgautą naftą ar dujas kompanijos parduos rinkoje ir mes jomis nedisponuosime. Tai – kokia čia investicija? Taigi šitas įstatymas, kuriuo, neva, gerinamos sąlygos investuotojams, yra ne kas kita, kaip korupcinis, darantis žalą Lietuvai ir griaunantis Žemaitijos žemės ūkį, darkantis kraštovaizdį, žlugdantis turizmą bei vietos ekonomiką“, – teigė L. Balsys.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų Lietuva jau išsprendė, pasistatydama suskystintų gamtinių dujų terminalą, todėl pavojingas technologijas siekiančių naudoti naftos kompanijų interesus atstovaujantiems politikams jau nebegalima dangstytis energetinės nepriklausomybės šūkiais. Kai bus pastatyta dar ir dujų jungtis su Lenkija, Lietuva turės galimybę apsirūpinti penkis kartus didesniu kiekiu dujų, nei šaliai realiai reikia.

Pasak L. Balsio, nerimą kelia ir dar viena Aplinkos ministerijoje ir Vyriausybėje kelią besiskinanti įstatymo pataisa, kuria siekiama supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras kompanijoms, kurios nori tirti ir naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių, tarp jų ir skalūnų dujų, išteklius.

„Šiuo įstatymu siūloma atsisakyti privalomo poveikio aplinkai vertinimo išsklaidytųjų angliavandenilių tiesioginiam tyrimui, kai taikomas hidraulinis uolienų ardymas, taip pat skalūninių dujų gavybai, kai jų išgaunama mažiau nei 500 tūkstančiai kubinių metrų dujų. Kol vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo, Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai tampa vis menkesni. Jei šios Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės siūlomos įstatymo pataisos bus priimtos, susidarys tokia absurdiška situacija, kai, žuvies perdirbimo įmonėms, kempingams prie tam tikrų sąlygų gali reikėti poveikio aplinkai vertinimo, o žemės gelmes nepataisomai pažeidžiančiu hidraulinio ardymo metodu išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius, bendro poveikio aplinkai vertinimo nereikės“, – sakė L. Balsys.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas priminė, jog Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje nepriklausomi mokslininkai pateikė išvadas, jog hidraulinis ardymas turi neigiamos įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik žvalgybai, bet ir gavybai, o jau vykstant darbams jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos kompanijų finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.