©AP FOTO/PAT SULLIVAN

Mokslininkai atrado būdą nustatyti, ar vanduo užterštas hidrauliniu skaldymu

0 2014-10-30


Sarmatas.LT

JAV ir Prancūzijos mokslininkai sakosi atradę naują būdą, kurį naudojant galima labai tiksliai nustatyti, ar aplinka užteršta hidraulinio skaldymo atliekomis.

Recenzuotame tyrime, paskelbtame „Environmental Science & Technology“ žurnale, tyrėjai skelbia, kad jų nauja tyrimo priemonė gali nustatyti esminį skirtumą tarp hidraulinio skaldymo vandens atliekų teršalų ir kitų teršalų, likusių nuo kitų pramoninių procesų, tokių kaip įprasti naftos ir dujų gręžiniai.

Hidraulinis skaldymas – ginčytinas naftos ir dujų gręžimo būdas, reikalaujantis didžiulio kiekio vandens, sumaišyto su chemikalais tam, kad būtų galima išgauti naftą ar dujas iš kelių kilometrų gylio.

Kai tik uoliena sulaužoma aukšto slėgio skysčiu, iškastinis kuras kartu su hidraulinio skaldymo skysčiu išteka į paviršių. Šio, dažnu atveju radioaktyvaus, vandens mišinio, žinomo „hidraulinio skaldymo skysčio“ vardu, pašalinimas, kaip plačiai priimta manyti, yra vienas iš didžiausių pavojų aplinkai (kartu su metanu ir anglies dvideginiu), kurį sukelia hidraulinis skaldymas.

Nuo 2008 metų, kai buvo pradėtas plačiai naudoti hidraulinis skaldymas, gauta daugybė skundų apie vandens užteršimą, tačiau tada buvo labai sunku nustatyti, ar tikrai hidraulinis skaldymas kaltas dėl vandens užteršimo, daugiausiai todėl, kad naftos ir dujų kompanijos neprivalo atskleisti chemikalų, naudojamų išgaunant iškastinį kurą, sudėties (chemikalų mišinys yra laikomas verslo paslaptimi).

Stiklainyje prieš šviesą laikomas panaudotas hidraulinio skaldymo procese vanduo perdirbimo vietoje Midlende, Teksase, 2013 m. rugsėjo 24-ąją
©AP FOTO/PAT SULLIVAN

Vis dėlto, kaip sakė Duke universiteto geochemikas Avner Vengosh, naujos priemonės pagalba mokslininkams daugiau nebūtina žinoti hidraulinio skaldymo skysčio cheminės sudėties tam, kad jie galėtų tiksliai pasakyti ar jis (skystis) patenka į aplinką.

„Tai vienas iš pirmųjų kartų, kai mes galime akivaizdžiai parodyti, kad jei yra teršalų išsiliejimas į aplinką, tai yra būtent hidraulinio skaldymo skystis, o ne joks kitas teršalų šaltinis. Tai, iš tiesų, „kietas“ būdas įveikti verslo paslaptis“, – sakė Vengosh.

Norėdami tą atlikti, Vengosh ir tyrėjų grupė iš Dartmouth koledžo, Stanford universiteto bei Prancūzijos Geologijos Tyrimų, sukūrė būdą, kuris, kaip jie sako, gali susekti hidraulinio skaldymo proceso „izotopų ir geocheminius pėdsakus“. Paprastai tariant, šis sekiklis, anot tyrėjų, suseka unikalius cheminius pėdsakus, paliktus hidraulinio skaldymo skysčio įpurškimo eigoje.

Sekiklis seka du elementus – borą ir litį, kurie yra natūraliai randami skalūnuose. Kai hidraulinio skaldymo skystis įpurškiamas po žeme, šie du elementai savaime iškyla paviršiun kartu su nafta, tuo būdu hidraulinio skaldymo skystis pasipildo minėtais elementais.

Vengosh sako, jog skysčiui grįžtant į paviršių, jie randa skirtingą izotopų pėdsaką nei kitų rūšių vandens atliekų, įskaitant ir įprastų naftos ar dujų operacijų atliekas.

Vengosh pažymi, kad šiandien daugelis hidraulinio skaldymo operacijų vyksta tose pat vietose, kur 20–30 metų nafta ir dujos buvo išgaunamos įprastu būdu. Taigi hidraulinio skaldymo būdą naudojančios įmonės gali teisintis, jog tai ne jos užteršė aplinką, jos gali tvirtinti, kad tai yra palikimas tų įmonių, kurios ten anksčiau išgaudavo naftą ar dujas.

Jis pridėjo, kad dabar yra priemonės, kurių pagalba galima nustatyti – kada yra kaip.

Hidraulinis skaldymas JAV sparčiai išaugo, taigi išaugo ir vandens sunaudojimas, reikalingas šiai technologijai. 2013 metų „Environment America“ ataskaita parodė, kad hidraulinio skaldymo gręžiniai visoje šalyje atsakingi už apytikriai 280 milijardų galonų (virš 1 milijardo tonų) vandens atliekų vien tik 2012 metais – didžiulis kiekis, turint minty, kad daugiau nei 55 % gręžinių yra sausringuose plotuose.

Vengosh taip pat dalyvavo tyrime, kuris nustatė, kad yra kur kas didesnis pavojus užteršti geriamąjį vandenį hidraulinio skaldymo vandens atliekomis, nei buvo manoma iki šiol.

Recenzuotame tyrime, paskelbtame praėjusį mėnesį, jis ir kiti mokslininkai iš Duke ir Stanford universitetų atrado, kad netgi kai hidraulinio skaldymo vandens atliekos išvalomos vandens valymo įrengimais ir tas vanduo išleidžiamas į upes, – upių vanduo, kaip žinia, nenaudojamas kaip geriamasis vanduo – šis išvalytas vanduo vis tiek gali užteršti geriamąjį vandenį.

Tai yra dėl to, kad geriamojo vandens sistemos dažniausiai yra upių žemumose ir dėl to, kad vandens valymo įrenginiai nesugeba pilnai išvalyti teršalų, vadinamų halogenidais, galinčių pakenkti žmonių sveikatai.

Ką gi, dabar belieka sekti pranešimus apie naujojo išradimo praktinį taikymą JAV. Kai Lietuvoje kas nors vėl pradės įtikinėti kokia saugi yra skalūnų dujų išgavimo technologija – bus kuo atremti tokius teiginius.

thinkprogress.org

Išvertė: Algirdas Minkauskas

 

Susiję straipsniai