Vilniečiai buvo kviečiami prie „skalūnų vandens“ ir duonos stalo

0 2014-10-12


Šeštadienį Vilniaus centre praeivių žvilgsnius traukė neįprastas stalas, ant kurio buvo patiekta „skalūnų vandens“ ir lietuviškos duonos. Taip Lietuvos žaliųjų partijos aktyvistai, minėdami Pasaulinę dieną prieš hidraulinio ardymo technologiją, kvietė atkreipti dėmesį į skalūnų pramonės keliamą pavojų aplinkai, žmogaus sveikatai bei nelogiškus Vyriausybės sprendimus, dėl kurių aplinkosauginiai reikalavimai šios technologijos taikyme Lietuvoje tampa vis menkesni.

Praeiviams dalinamo simbolinio „skalūninio vandens“ etiketė skelbė, kokios medžiagos yra naudojamos skalūnų žvalgybai ir gavybai, kokį neigiamą poveikį žmonių sveikatai sukelia į geriamąjį vandenį patekusios hidraulinio ardymo technologijos metu naudojamos cheminės medžiagos. Viename žvalgybiniame gręžinyje kartu su vandeniu ir smėliu yra naudojama nuo 80 iki 330 tonų cheminių medžiagų, kurios visuomenei dažnai neatskleidžiamos ir laikomos naftos ir dujų kompanijų komercine paslaptimi.

Lietuvos žaliųjų partija akcijos metu atkreipė dėmesį į Vyriausybės rugsėjo pabaigoje priimtą sprendimą, kuriuo siekiama įteisinti, kad skalūninių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai bendro visai gręžinių teritorijai atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo nereikėtų. Taip susidaro kuriozinė situacija, kai atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, pavyzdžiui, duonos kepykloms, žuvies perdirbimo įmonėms, kempingo įrengimui prie tam tikrų apimčių yra galima, o hidraulinio ardymo metodu, kurio metu į žemės gelmes pumpuojamos cheminės medžiagos, ieškant ir išgaunant išskaidytuosius angliavandenilius, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo gali nereikėti.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Vyriausybė turėtų labiau atsižvelgti į šiandien Europoje vykstančias diskusijas, atliekamas studijas dėl hidraulinio ardymo poveikio žemės gelmėms, vandens ištekliams, vietos bendruomenių gyvenimo kokybei. „Šiandien vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo, tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai tampa vis menkesni. Taip neturėtų būti“, – sakė L. Balsys.

Neseniai pristatytoje Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje, mokslininkai pateikė išvadas, jog hidraulinis ardymas turi įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik žvalgybai, bet ir gavybai, o jau vykstant darbams jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos kompanijų finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.

Vokietijos Aplinkos apsaugos agentūra, pristačiusi 600 puslapių apimties mokslininkų išvadas dėl hidraulinio uolienų ardymo metodo taip pat pabrėžė, jog kol technologijos keliami pavojai negali būti suvaldyti, tol šis metodas išgauti skalūninėms dujoms Vokietijoje negali būti taikomas. Prancūzija dėl hidraulinio ardymo technologijos keliamo pavojaus vandens ištekliams šią technologiją yra uždraudusi taikyti savo valstybės teritorijoje.

L. Balsio teigimu, šiandieninė alternatyva „Gazpromui“ – Klaipėdoje statomas suskystintų dujų terminalas, o elektros srityje – elektros jungtis su Švedija, leisianti importuoti didžiulius kiekius pigios skandinaviškos elektros energijos, tačiau Lietuvai realų energetinį saugumą padėtų užtikrinti biokuro kogeneracinių jėgainių, gaminančių ir elektros energiją, ir šilumą, plėtra, investuotojams, norintiems investuoti į aukštąsias technologijas saulės ir vėjo energetikos srityje, palankesnių sąlygų sudarymas.

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Mados Revoliucijos diena – už socialiai atsakingą ir aplinkai draugišką mados pramonę

    0 2015-04-23

    2015 m. balandžio 24 d. – Mados Revoliucijos diena, kai mados vartotojai visame pasaulyje mes iššūkį mados gamintojams ir kvies juos teikti skaidrią informaciją apie mados gamybos procesus. Mados Revoliucijos diena yra skirta paminėti antrąsias siuvimo fabriko Dakoje, Bangladeše tragedijos metines, kurios metu žuvo 1133 ir buvo sužeista virš 2500 tuo metu fabrike dirbusių žmonių.