L. Balsys: ES mokslininkai ir politikai siūlo griežtinti skalūninių angliavandenilių gavybą Europoje, o Lietuvos Vyriausybė keliaklupsčiauja prieš dujų ir naftos verslo lobistus

0 2014-10-02


BNS Spaudos centras

Vokietijos Aplinkos apsaugos agentūra, pristačiusi 600 puslapių apimties mokslininkų išvadas[1] dėl hidraulinio uolienų ardymo metodo, naudojamo skalūninių dujų gavybai, teigia, jog ši technologija kelia riziką aplinkai, todėl kol technologijos keliami pavojai negali būti suvaldyti, tol šis metodas išgauti skalūninėms dujoms Vokietijoje negali būti taikomas.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo, o tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai tampa vis menkesni.

„Rimtas Vokietijos Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros susirūpinimas dėl hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikio verčia suklusti. Tuo metu, kai viena galingiausių Europos valstybių argumentuotai atskleidžia hidraulinio ardymo technologijų daromą neabejotiną žalą žemės gelmėms, požeminio geriamo vandens atsargoms, žemės ūkiui, aukščiausi Lietuvos politikai ketina ne tik skelbti pakartotiną konkursą skalūninių angliavandeniliams žvalgyti ir išgauti, bet ir žada atleisti tokius „investuotojus“ nuo mokesčių, praktiškai, už dyką jiems atiduodant Lietuvos žemės gelmių turtus, mainais gaunant „investiciją“ – tūkstančius tonų žemės gelmėse paliktų toksiškų chemikalų, užterštą didžiausią Lietuvos turtą, požeminį geriamą vandenį, ir sužlugdytą ketvirtadalio Lietuvos žemės ūkį“, – sakė L. Balsys.

Neseniai pristatytoje Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje[2], mokslininkai pateikė išvadas, jog hidraulinis ardymas turi įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik žvalgybai, bet ir gavybai, o jau vykstant darbams jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos kompanijų finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko teigimu, po Vyriausybės rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo įteisinama, kad skalūninių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai poveikio aplinkai vertinimas būtų nereikalingas, susidaro kuriozinė situacija, kai poveikio aplinkai vertinimas, pavyzdžiui, duonos kepykloms ir žuvies perdirbimo įmonėms, kempingo įrengimui prie tam tikrų apimčių yra privalomas, o hidraulinio ardymo metodu, kurio metu į žemės gelmes pumpuojamos cheminės medžiagos, ieškant ir išgaunant išskaidytuosius angliavandenilius, poveikio aplinkai vertinimo nereikės.

„Savaime suprantama, jog, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, reikia ieškoti būdų, kurie padėtų Lietuvai tapti nepriklausomai nuo „Gazpromo“ dujų. Deja, skalūninės dujos, kurių vargu ar yra mūsų žemės gelmėse, nepadės šios problemos išspręsti, nes Lietuva tų dujų nematys ir nevaldys: kaip ir dabar išgaunamą naftą, skalūnines dujas privačios kompanijos išgaus ir parduos tarptautinėje rinkoje už komercinę kainą, Lietuvai mokėdamos simbolinį vieno procento mokestį, ką dabar ir siūlo A. Butkevičiaus Vyriausybė. Absurdiškai skamba, bet gali atsitikti taip, kad per naująjį terminalą importuosime savo pačių dujas. Tai yra ekonominė nesąmonė. Šiandieninė alternatyva „Gazpromui“ – Klaipėdoje statomas suskystintų dujų terminalas, o elektros srityje – elektros jungtis su Švedija, leisianti importuoti didžiulius kiekius pigios skandinaviškos elektros energijos. Tačiau Vyriausybė turėtų žiūrėti daug plačiau ir toliau, galvodama apie laipsnišką Lietuvos perėjimą prie visiško dujų nenaudojimo elektros ir šilumos energijos gamyboje, kuo aktyviau plėtojant biokuro kogeneraciją, sudarant kuo palankesnes sąlygas investuotojams į aukštąsias technologijas saulės ir vėjo energetikos srityje. Visiškai pritariu naujajam Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkerui, kuris oficialiai pareiškė, jog Europos Sąjunga turi ryžtingai pasukti atsinaujinančios energetikos keliu, jei nori išlikti konkurencinga, turėti visada prieinamos ir įperkamos elektros bei šilumos energijos“, – teigė L. Balsys.

[1]Umweltauswirkungen von Fracking bei der Aufsuchungund Gewinnung von Erdgas insbesondere aus Schiefergaslagerstätten http://www.umweltbundesamt.de/sites/default/files/medien/378/publikationen/texte_53_2014_umweltauswirkungen_von_fracking_28.07.2014_0.pdf

[2]Shalegas: independent planning is key to reducing environmental impacts of fracking http://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/pdf/384na1_en.pdf

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.