©VL archyvo nuotr.

Įdarbinta saulės energija sutaupytų milijonus

4 2015-01-09

Nijolė Baronienė
Valstietis.lt

Prieš metus sprogęs saulės elektrinių burbulas labiausiai pakenkė saulės elektros idėjai. Nukentėjo ne tik suspėjusieji pasiimti banko paskolą, gal dar nusipirkti dalį būsimos elektrinės įrangos, bet ir nespėjusieji jos pasistatyti ir negavusieji leidimo gaminti energiją. Apsukrieji suspėjo gauti visus leidimus, ir vieno asmens vardu laukuose išdygo dešimt mažųjų elektrinių. Vėliau įsisuko teismų maratonas. Gobšuolių etiketė buvo užklijuota visiems, kurie norėjo turėti savo ekologiškos elektros.
Saulės energijos panaudojimo šalininkai rankų nenuleido. Lietuvoje iškelta dvipusės saulės elektros apskaitos idėja, leisianti kiekvienam norinčiajam apsirūpinti ekologiška energija, kurią teikia gamta.

Reikia stogo ir dar kai ko

Turintieji savo namą jau gali galvoti apie kombinuotą saulės ir geoterminės energijos panaudojimą. Tam reikia ant stogo įsirengti efektyvią saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ir galima 9 mėnesius per metus, nenaudojant jokio kuro, turėti karšto vandens. Sklype išvedžiojus vamzdžius geoterminei energijai gauti, elektros vamzdžiuose esančiam skysčiui varinėti galima pasigaminti ant stogo esančiose saulės baterijose.

Vilniuje, Balsiuose, gyvenantis Petras Mažeikis ant savo namo stogo prieš keletą metų pats įsirengė nedidelę 1,8 kW galios saulės elektrinę. Visą gyvenimą dirbęs su moderniausiomis elektros apskaitos ir reguliavimo sistemomis, vyras panaudojo turimas žinias. Pirmąsias saulės baterijas P.Mažeikis pasidarė iš atsisiųstų kiniškų elementų – mažyčių, keliais galvaniniais sluoksniais padengtų kvarcinių plokštelių. Lietuviški ar vokiški elementai tada buvo labai brangūs. Deja, jungiant jas į modulius, nepavyko gerai užsandarinti, todėl po metų teko nuimti elektrinę ir statyti modernesnę.


©VL archyvo nuotr.

Gyvena ramiau

„Saulės energijos gaminamos elektros pakanka bet kuriam buityje naudojamam prietaisui. Sakykime, atsitiko kažkokia bėda, avarija, atliekama profilaktika elektros tinkle, o aš galiu įsijungti bet kurį norimą prietaisą. Tik turi būti pakrautas akumuliatorius arba šviesti saulė. Anksčiau, jei praneša, kad nuo 9 iki 16 valandos nutrauks elektros tiekimą, tekdavo sukti galvą, ką daryti. Juk šaldiklis pilnas uogų, grybų, kitų per vasarą rinktų gėrybių. O dabar gyvename ramiai. Elektros, kurios pasigaminame, galios visiškai užtenka elektrinei viryklei – daugiausia energijos naudojančiam buities prietaisui. Šaldytuvo ir šaldiklio momentinės elektros energijos sąnaudos gerokai mažesnės, tačiau būtent šie prietaisai lėtai, bet tolygiai „suvalgo“ daugiausia elektros energijos. Būtent tada saulės energija panaudojama efektyviausiai“, – pasakojo P.Mažeikis. Virtuvėje jis įsirengė saulės energijos sistemos valdymo pultą. Vyras pats reguliuoja, kada ir ką įjungti ar išjungti.

Ypatingas prietaisas

„Galiu keisti režimus. Jei saulės yra mažai arba noriu pataupyti nakčiai, išjungiu kai kuriuos buities prietaisus. Galiu įjungti džiovintuvą ar net radiatorių, kad energija nepražūtų be reikalo, – pasakojo vyras. – Turiu šiek tiek patirties elektronikoje, tad konstruoju prietaisą, kuris automatiškai seks, kiek pakrautas akumuliatorius. Tada kiekvienas elektrą naudojantis buities prietaisas jungsis arba prie tinklo, arba prie saulės baterijų. Aišku, man būtų daug paprasčiau, jei aš tą energiją „pasidėčiau“ į „Lesto“ tinklą, o „Lesto“ grąžintų už tą pačią kainą, deja, kol kas tokių galimybių nėra.“

Galingesnės nereikia

Tam, kad galėtų kaupti saulės pagaminamą elektros energiją, P.Mažeikis turi naudoti galingus ir labai brangius akumuliatorius, kurie turi du didelius trūkumus: jų tarnavimo laikas neilgas, utilizavimas kenkia aplinkai. 10 kW galios saulės elektrinės, kurią siūloma įsirengti privatiems asmenims ant savo namų stogų, Balsių gyventojui P.Mažeikiui tikrai nereikia: tiek energijos sukaupti jo akumuliatoriai negalės, o penkiskart galingesnių jis pirkti nenori. Vyras žino, kad kitose šalyse seniai veikia gyventojų pagamintos elektros energijos atidavimo tinklams sistema. P.Mažeikis netiki, kad įteisinus saulės elektros atidavimą „Lesto“ bendrovės tinklams ir dvipusę apskaitą, būtų patirta daug nuostolių, kuriuos kompensuoti turėtų visi vartotojai.

Vieni mato naudą, kiti – ne

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis sakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti ir suprasti dvipusės apskaitos esmę. „Svarbiausia – tai, kad gyventojų pasigaminta elektra naudojama tik savo reikmėms, ir tai, kad taip sutaupoma išlaidų elektros energijai. Individualiai pagaminamos saulės energijos negalima parduoti, net įstatyme parašyta, kad jei pagaminama per daug, tai atiduodama dovanai. Panašiai elgiamasi, kai, taupant elektrą, įsukama taupioji lemputė arba įsirengiamas automatinis elektros išjungimas ir įjungimas. Taip darant juk irgi gaunama naudos. Energijos ištekliai taupomi ir apšiltinant, renovuojant namus“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak jo, galima kalbėti apie naudą, kurią iš dvipusės apskaitos gaus „Lesto“, nes vasarą, kai elektra dieną yra brangesnė, bendrovė iš gyventojų gautų brangesnės elektros. Vakare ją parduotų pigiau ir pasipelnytų. Tačiau LSEA prezidentą stebino tai, kad „Lesto“ bendrovės specialistai kalba tik apie tai, kad pelno nebus.

Gerokai mažiau

„Žinome, kokia „saulėta“ šalis yra Anglija. Jos energetikos ir klimato kaitos ministras paskelbė saulės energijos vystymo programą. Jei perskaičiuosime, kiek vienam gyventojui tenka saulės pagaminamos elektros energijos, pamatysime, kad mes jos turime 50 kartų mažiau. LSEA siūloma individualaus saulės energijos gaminimo programa Lietuvoje leistų įgyvendinti maždaug 1 000 projektų. Tiek būtų pastatyta privačių saulės elektrinių. Kiekvienoje savivaldybėje galėtų būti apie 30 privačių elektros gamintojų. Pasak V.Mačiulio, tai būtų 50 mln. asmeninių lėšų investicija į šalies energetinę nepriklausomybę.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.