Pritarta dvipusei saulės energijos apskaitos sistemai

0 2014-07-09


„Žalioji Lietuva”

Seimas po svarstymo pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektui, kuris įgalina dvipusę apskaitos sistemą gyventojams, generuojantiems elektrą iš saulės šviesos jėgainių. Projektas komitetuose svarstytas ne vieną kartą, įtraukiant visas suinteresuotas puses, tačiau plenarinio posėdžio metu buvo pareikalauta Vyriausybės išvados. Šį siūlymą dar nagrinės Seimo Valdyba. Įstatymo priėmimas gali nusikelti į Rudens sesiją.

Energetikos ministerija atkreipė dėmesį į buvusį „saulės bumo“ precedentą. Prieš kelerius metus Seimas paliko Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme spragą, paskatinusią saulės jėgainių plėtrą, dėl kurios kaštai už jų diegimo investicijas galėjo skaudžiai gulti ant visų vartotojų pečių, nes Kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 1,65 Lt už kWh saulės elektros supirkimo kainą. Ši kilovatvalandės kaina kelis kartus viršija rinkos kainą. Tačiau „Saulės bumas“ buvo sukontroliuotas jau naujos kadencijos Seime.

Dabar svarstomas dvipusės apskaitos projektas nenumato jokių lėšų iš valstybės saulės jėgainių investicijoms. Numatoma, kad saulės energiją gaminantys vartotojai investuos savo pinigus į saulės modulius, t. y. įrengs jėgainių už apytiksliai 50 mln. litų. Ši investicija atsipirktų (ne prekiaujant elektra, o ją taupant) ne anksčiau nei po vienuolikos metų.

Taip pat įstatyme numatyti griežti apribojimai: saulės elektrines galės statytis tik privatūs asmenys, elektrinė negalės būti didesne nei 10 kW galingumo, o visų tokių saulės elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 MW.

Visos šios mažos elektrinės pagamins iki 10 mln. kWh per metus, kas sudaro 0,1 proc. (dešimtadalį procento) nuo Lietuvoje suvartojamos elektros.

Energetikos ministerija, ypač LESTO atstovai, diskusijose pabrėžė, jog dėl šio projekto LESTO patirs apie 1,97 mln. litų kaštus. Tai negautos pajamos už operatoriaus paslaugas. Šie kaštai priklausys nuo vartotojo sugeneruotos (ir nenupirktos iš LESTO) galios. Tokio pat pobūdžio „nuostolį“ LESTO patiria, kai vartotojai taupo elektrą – naudoja efektyvius prietaisus, elektrą tausojančias lemputes ir t. t.

Pradinis įstatymo variantas numatė abipusę elektros prekybą, kur LESTO pirktų iš gaminančio vartotojo elektrą už mėnesinę rinkos kainą. Po ilgų diskusijų Aplinkos apsaugos komitete, naujajame įstatymo variante numatyta, kad gyventojas padovanoja LESTO elektros perviršį, jeigu jis pagamina daugiau nei suvartoja, t. y. gaminama elektra naudojama sau, o perteklinė atiduodama skirstomiesiems tinklams. Gyventojas kaupia kreditą, kurį per kalendorinius metus galės atsiimti iš „Lesto“ elektros energijos pavidalu, jei jo jėgainė elektros gamins mažiau nei reikia namų ūkiui. Po to vykdoma apskaita, ar elektros daugiau sunaudota, ar atiduota. Įstatymas numato apskaitą prasidedant kalendorinių metų pradžioje. Metų gale suvedus balansą, visas perviršis padovanojamas LESTO ir prasideda nauji kalendoriniai atsiskaitomieji metai.

Jeigu Vyriausybė įstatymo projektui neturės pastabų, papildomo balsavimo organizuoti Seime nereikės. Jeigu turės, gali vykti papildomos diskusijos.

 
 

Susiję straipsniai

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Galimybė gauti paramą atsinaujinančią energiją norintiems naudoti individualių namų savininkams

    0 2015-04-27

    Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) priima paraiškas paramai gauti atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams individualiuose namuose iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Dokumentų priėmimas iš fizinių asmenų dėl vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų modernizavimo jau užbaigtas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...