©I. Turulytės iliustr.

Dr. Dainius Genys. Neutralizuojame ar kuriame riziką? Kaip viešai kalbama apie rūpestį dėl aplinkosaugos ir branduolinės energetikos plėtrą?

0 2014-10-04


„Žalioji Lietuva”

Stebėdami viešąją erdvę neabejotinai galime teigti, kad Lietuvoje branduolinė energetika yra viena iš svarbiausių temų. Nors dabartinė vyriausybė dar neapsisprendė dėl tolimesnės branduolinės energetikos raidos ir prigesino diskusiją, jos reikšmė išlieka svarbi. Šios diskusijos kontekste dėmesys argumentams už aplinkosaugą pastebimas tiek akademiniame, tiek politiniame, tiek ir viešajame diskurse, tačiau jis išlieka raštiškas. Kodėl nepavyksta suformuoti ryškesnio ir aiškesnio požiūrio? Turint omenyje, jog žiniasklaidoje pateikiama informacija turi didžiulę įtaką visuomenei, kyla klausimas, kaip žiniasklaidoje yra konstruojami ir reprezentuojami rūpinimosi aplinkosauga argumentai branduolinės energetikos diskurse?

Rūpestis dėl aplinkosaugos

Ekologinis sąmoningumas – tai žmogaus ir gamtos santykio suvokimas, tiksliau – šio suvokimo gylis. Rūpestis dėl aplinkosaugos siejamas su sąmoningu asmens apsisprendimu, atsakomybės suvokimu bei individualiais ar kolektyviniais tikslais. Kokia žmogaus veikla vertinama kaip pavojinga gamtai, o kokia – ne, priklauso ne tik nuo egzistuojančių alternatyvų, bet ir nuo šių alternatyvų interpretacijos. Pavyzdžiui, ar branduolinė energetika aplinkosaugos požiūriu suprantama kaip aplinkos taršos, ar kaip augančio vartojimo padarinių problema?

Žymus sociologas Ulrichas Beckas pabrėžia, kad ne vien objektyvūs parametrai nulemia susirūpinimą aplinka. Nemažiau svarbios yra visuomenėje egzistuojančios kultūrinės normos. Ypatingą vaidmenį jis priskiria įvairiems socialiniams judėjimams, formuojantiems bei reprezentuojantiems aplinkosaugos interesus visuomenėje. Turint omenyje, jog rūpestis dėl aplinkosaugos yra susijęs ne tik su visuomenės turtingumu, bet ir su išsilavinimu, amžiumi, žiniomis apie ekologiją bei pačios problemos aktualumu, jos suvokimu, itin svarbu viešai kalbėti apie argumentus už rūpinimąsi aplinkosauga.

Sociologas dr. Dainius Genys: „Akivaizdžiai trūksta teminės įvairovės, branduolinę energetiką suvokiant ne tik kaip užterštumo ar neracionalaus gamtos išteklių eikvojimo probelmą, bet ir kaip augančio vartojimo padarinių problemą“

Rūpestis dėl aplinkosaugos gali būti itin svarbus aspektas aktualizuojant bei formuojant ekologinį sąmoningumą Lietuvoje, kur visuomenės nuomonė šiuo klausimu vis dar svyruojanti. Vis dėlto šiuo atveju gilinamasi ne į visuomenines nuostatas, bet į viešumoje aptinkamų argumentų raišką branduolinės energetikos kontekste. Perfrazuojant minėtąjį U. Becką, be žiniasklaidos nėra nei ekologinės rizikos, nei rūpesčio dėl aplinkosaugos.

Ryškėjančios tendencijos

Apžvelgus argumentų raiškos tendencijas žiniasklaidoje, pirmasis aspektas, atkreipiantis dėmesį: argumentus, susijusius su ekologija, tiesa, labai skirtingame kontekste ir pačiais įvairiausiais tikslais, naudoja tiek žalieji, tiek politikai, tiek mokslininkai, tiek ekonomistai, tiek energetikai, tiek verslininkai ir daugelis kitų. Žodžiu, kalba visi tuo suinteresuoti ir nesuinteresuoti. Kalbėtojų masė yra labai įvairi ir savus argumentus naudoja labai nenuosekliai ir pasirinktinai. Šis nenuoseklumas, tarsi išplaunantis argumentų reikšmę, ženkliai apsunkina diskurso suvokimą bei visuomenės nuomonės formavimą. Darytina prielaida, jog, skirtingai nei būtų galima tikėtis, toks įvairus, nenuoseklus ir pasirinktinis argumentų už aplinkosaugą naudojimas skatina ne rūpinimąsi, bet tų argumentų devalvaciją. Greičiausiai todėl nepavyksta visuomenėje tinkamai suformuoti vienos nuomonės.

Lietuvoje stebint argumentų už rūpinimąsi aplinkosauga raišką, branduolinės energetikos plėtros kontekste pastebėtina, kad dažniausiai jie naudojami siekiant pateisinti arba paneigti Visagino atominės elektrinės (VAE) naudą Lietuvos energetiniam saugumui (kartais šią sampratą supaprastinant vien iki nepriklausomybės nuo Rusijos). Diskusijų, kuriose būtų kalbama apie principinę – aplinkosaugos kaip savaiminio tikslo – nuostatą yra itin nedaug. Nors bandymų VAE priešinti aplinkosaugai yra nemažai, tačiau ilgainiui jie vis vien įvelkami į energetinio saugumo dilemą. Viešoje erdvėje ryškėja nuostata, tarsi pripažįstanti aplinkosaugos svarbą minimame diskurse, tačiau ilgainiui jos svarba matuojama energetinio saugumo (bet ne aplinkosaugos) kontekste. Reikalas tas, kad žiniasklaidoje rūpestis dėl aplinkosaugos, regis, nėra savaiminis tikslas, o tėra branduolinės energetikos diskurso papildinys.

Žvelgiant į viešą diskursą kristalizuojasi kita prielaida: iš čia formuluojamų ir aptariamų argumentų neįmanoma suprasti rūpesčio dėl aplinkosaugos sąsajų su atstovaujamų grupių (ir juo labiau su visuomene apskritai) vertybine orientacija. Minėjome, kad aplinkosauga susijusi su visuomenės vertybine orientacija (materialistinių vertybių visuomenėje šis rūpestis mažesnis, o postmaterialistinių – didesnis), tad rūpestis dėl aplinkosaugos tarsi iliustruoja visuomenės vertybines nuostatas. Nūdien Lietuvoje branduolinės energetikos diskurso politizavimas ir ekonomizavimas yra akivaizdžiai paremtas ne vertybine, bet interesų reprezentavimo strategija, dėl ko užgožiama rūpesčio dėl aplinkosaugos, kaip vienos iš vertybinių nuostatų, indikatoriaus reikšmė. Argumentai už aplinkosaugą „sveriami“ kainos ir naudos sampratos rėmuose, tačiau jos kaina ir nauda dar labiau nuvertinama, kadangi aplinkosauga nėra strateginis tikslas. Čia iškyla metodologinis iššūkis atskirti viešai reprezentuojamų interesų argumentacijos pagrindą bei jo santykį su egzistuojančiomis vertybinėmis nuostatomis. Kitaip tariant, kokiu lygiu visuomenei vis dar yra svarbesnės materialistinės vertybės (dėl ko daugeliui silpna argumentacija už aplinkosaugą nesukelia jokio galvos skausmo), ir kiek apskritai yra ar nėra suvokiama arba reprezentuojama rūpesčio dėl aplinkosaugos branduolinės energetikos diskurse pozicija?

Argumentų pobūdis

Apibendrinant viešumoje sutinkamų argumentų už aplinkosaugą raišką, daugeliu atvejų pastebima kovos su pasekmėmis, bet ne su priežastimis diskusija. T. y., kalbama apie tai, kas gali įvykti ar neįvykti, bet ne apie tai, ką reikia daryti, idant apsisaugotume nuo galimos rizikos ir pavojų. Rūpinimosi aplinkosauga diskusijoje trūksta dėmesio aptarti rizikos barjerą. Branduolinė energetika yra objektyviai ir neišvengiamai susijusi su aplinkosaugos rizika, todėl svarbu diskutuoti, kokio lygio riziką imamės ar nesiimame kurti?

Dažnai apie aplinkosaugos problemas diskutuojame pagal kontekstą, neišsivaduojame iš ekonominių ir politinių aspektų šešėlio, sukuriamo energetinio saugumo kontekste. Akivaizdžiai trūksta teminės įvairovės, branduolinę energetiką suvokiant ne tik kaip užterštumo ar neracionalaus gamtos išteklių eikvojimo problemą, bet ir kaip augančio vartojimo padarinių problemą.

Branduolinės energetikos plėtra žiniasklaidoje gana dažnai pristatoma kaip aplinkos taršos (svarbiausia – radioaktyvios) problema. Tokią nuostatą būtų galima paaiškinti jos ištakas siejant su materialistinėmis visuomenės nuostatomis, tačiau į klausimą, kodėl tokia interpretacija yra pateikiama elito atstovų, atsakyti sunku. Galima tik spėlioti, kiek šiuo atveju jie yra priklausomi nuo bendrų visuomeninių vertybių, o kiek toks pagrindimas yra pasirinktas racionaliai, siekiant atliepti materialias visuomenines nuostatas? Vis dėlto turint omenyje, jog rūpinimasis aplinkosauga yra socialinis darinys, kažin, ar tokiais argumentais paremta pozicija yra perspektyvi: kuomet žiniasklaidoje apie branduolinės energetikos riziką formuojamas ir skleidžiamas supaprastintas požiūris, apsiribojant tik politiniu ir ekonominiu tikslumu, kyla pavojus visuomenės savivokai dėl rūpesčio aplinkosauga.

Dr. Dainius Genys,
sociologas, podoktorantūros stažuotė „Energopolis“

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.