©T.A.Mousseau & A.P. Møller

Miškai apie Černobylį tinkamai neyra

0 2014-04-29


Technologijos.lt

Praėjo beveik 30 metų nuo Černobylio elektrinės sprogimo, sukėlusio precedento neturinčią branduolinę katastrofą. Jos poveikis tebejaučiamas ir dabar. Nors plačioje zonoje apie epicentrą žmonės negyvena, augaluose ir gyvūnuose radiacijos poveikis jaučiamas ir dabar.

Aplink Černobylį gyvenančių paukščių smegenys ženkliai mažesnės už gyvenančių radiacija neužkrėstose teritorijose; medžiai čia auga lėčiau; čia gyvena mažiau vorų ir vabzdžių, tarp kurių bitės, drugiai ir žiogai. Be to, medžiojamuose žvėryse, tokiuose, kaip šernai, sugautuose už draudžiamos zonos ribų – kai kurie nuklydę net iki Vokietijos – tebėra aukštas ir pavojingas radiacijos lygis.

Nugriuvę medžiai liūdnai pagarsėjusiame Černobylio Raudonajame miške
©T.A.Mousseau & A.P. Møller

Tačiau aplinkoje vyksta netgi dar fundamentalesni pokyčiai. Pasak neseniai Oecologia žurnale paskelbto tyrimo, skaidytojai – irimo procesą vykdantys organizmai, tokie kaip mikrobai grybai ir kai kurios vabzdžių rūšys – irgi nukentėjo nuo užteršimo. Šie sutvėrimai vykdo vieną iš kertinių bet kurios ekosistemos funkcijų: perdirba organines medžiagas į dirvą. Tyrimo autorių nuomone, tokio pamatinio proceso problemos gali neigiamai paveikti visą ekosistemą.

Komanda nusprendė ištirti šį klausimą iš dalies dėl neįprastų pastebėjimų. „Vykdėme tyrimus Černobylyje nuo 1991 ir pastebėjome, kaip, bėgant laikui, kaupiasi atliekos“, rašo jis. Be to, medžiai liūdnai pagarsėjusiame Raudonajame Miške – zonoje, kur visos pušys netrukus po incidento paraudonavo ir žuvo – neatrodė yrantys netgi po 15 ar 20 metų nuo avarijos.

„Be kelių skruzdėlių, žuvusių medžių kamienai buvo nesuirę“, prisimena Timothy'is Mousseau, Pietų Karolinos universiteto Kolumbijoje biologas ir tyrimo autorius. „Tai buvo netikėta, nes miškuose ten, kur gyvenu, po dešimtmečio iš ant žemės nugriuvusio medžio telieka pjuvenos.“

Norėdamas sužinoti, ar nukritusių lapų pagausėjimas miško paklotėje ir šios užkonservuotos pušys rodo kažką daugiau, Mousseau su kolegomis nusprendė atlikti kai kuriuos lauko bandymus. Išmatavę nukritusių lapų sluoksnį skirtingose draudžiamos zonos vietose, jie išsiaiškino, kad nukritusių lapų sluoksnis 2–3 kartus storesnis „karščiausiose“ Černobylio vietose, kur radiacinis apnuodijimas buvo stipriausias. Tačiau to nepakako įrodyti, kad skirtumą lemia radiacija.

Norėdami patikrinti savo nuojautą, jie padarė apie 600 mažų tinklinių maišelių ir kiekvieną jų prikišo keturių rūšių medžių lapais ir spygliais: ąžuolų, klevų, beržų ir pušų. Jie pasistengė, kad maišuose iš pradžių nebūtų vabzdžių, ir tada pusę jų aprišo moteriškomis pėdkelnėmis, kad iš išorės nepatektų vabzdžiai, o kitą pusę maišelių paliko tik su tinkleliu.

Mousseau dėlioja lapų maišelius Černobylio draudžiamoje zonoje.
©Gennadi Milinevsky

Tada jie išdėliojo krepšelius visoje zonoje su skirtingu radiacinio užterštumo lygiu (taip pat ir vietose, kur užterštumo nebuvo visai). Tada maišelius paliko ramybėje beveik metams – paprastai tiek laiko pakanka mikrobams, grybams ir vabzdžiams perdirbti negyvą organinę medžiagą. Pėdkelnėmis uždengti maišeliai turėjo padėti įvertinti, kas labiausiai prisideda prie lapų skaidymo – vabzdžiai ar mikrobai.

Rezultatai buvo iškalbingi. Normalios radiacijos zonose, po metų suiro 70–90 procentų lapų. Bet didesnės radiacijos vietose lapai išlaikė apie 60 procentų pradinio svorio. Lygindami tinklinius maišelius su uždengtais pėdkelnėmis, jie išsiaiškino, kad nors vabzdžiai ir vaidina svarbų vaidmenį lapų skaidyme, bet mikrobų ir grybų indėlis daug svaresnis. Kadangi jie išdėliojo tiek daug maišelių tiek daug vietų, jie galėjo statistiškai kontroliuoti tokius faktorius, kaip drėgmė, temperatūra, miško ir dirvos tipas, kad įsitikintų, jog lapų irimui daugiau niekas kita nedarė įtakos, tik radiacijos lygis.

„Mūsų rezultatų esmė yra ta, kad radiacija sulėtino mikrobinį lapų skaidymą viršutiniame dirvos sluoksnyje“, sako Mousseau. Tai reiškia, kad maistingosios medžiagos negrąžinamos į dirvą, o tai gali būti viena iš lėtesnio medžių augimo aplink Černobylį priežasčių.

Žvaigždutėmis pažymėtos vietos, kur tyrėjai padėjo maišelius su lapais. Spalvos žymi radiacijos lygį.
©Mousseau et al., Oecologia

Kiti tyrimai rodo, kad Černobylio apylinkėms gresia gaisras ir per 27 metus susikaupęs lapų sluoksnis, Mousseau ir jo kolegų nuomone, būtų puikus kuras tokiam miško gaisrui. Tai kelia didesnę problemą, nei vien aplinkos sunaikinimas – gaisrai gali paskleisti radioaktyvius teršalus už draudžiamos zonos ribų, perspėja Mousseau. „Didėja nerimas, kad vėlesniais metais gali kilti katastrofiškas gaisras“, sako jis.

Deja, šiai problemai nėra akivaizdaus sprendimo, išskyrus atidesnę draudžiamos zonos priežiūrą, stengiantis greitai nuslopinti galinčius kilti gaisrus. Tyrėjai bendradarbiauja ir su komandomis Japonijoje, stengdamiesi nustatyti, ar Fukušima taip pat nukenčia dėl panašios mikrobinės mirties zonos.

Rachel Nuwer

smithsonian.com

 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

  • Festivalis „Vidur girių“

    0 2015-04-02

    Baltijos aplinkos forumo iniciatyvinė grupė Gamtoje.org kartu su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija balandžio 10–12 d. Čepkelių pelkės apylinkėse organizuoja tradiciniu tampantį gervių apskaitos renginį – festivalį „Vidur girių“.
    Festivalio formatas ne iš piršto laužtas, atitinka visus rimčiausių vasaros festivalių standartus: nakvynė palapinių miestelyje, įspūdinga koncertinė sudėtis (line-up’as) – ūbaujančios pelėdos, trimituojančios gervės, oš...