Branduolinė energetika Vakaruose nekonkurencinga

0 2014-02-11

Kristina Juozapavičiūtė
„Žalioji Lietuva”

Tarptautinės Energetikos Ekonomikos Asociacijos viceprezidentas ir jos Lietuvos skyriaus pirmininkas profesorius Jurgis Vilemas teigia, kad Visagino atominės elektrinės projektas yra reklaminis, viešiesiems ryšiams skirtas dokumentas, kuris nėra praėjęs jokios profesionalios nepriklausomos ekspertizės. Jo teigimu, naujai pastatytos branduolinės elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis negali konkuruoti atvirose energijos rinkose.

J. Vilemo pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: įvairių tipų ir įvairios paskirties branduolinių reaktorių termohidrodinaminių procesų tyrimas, branduolinių jėgainių saugos problemos, energetikos ekonomika ir politika. Tais klausimais profesorius yra paskelbęs keturias monografijas, daugiau kaip 270 mokslinių straipsnių, dalyvavęs su pranešimais daugelyje tarptautinių konferencijų.

Nuo 1990 metų J. Vilemas pagrindinę savo mokslinės ir organizacinės veiklos dalį skyrė Lietuvos energetikos ekonomikos, politikos ir strateginio planavimo veiklai. Vadovavo Lietuvos energetikos strategijų ruošimui reikalingoms mokslinių tyrimų programoms. Inicijavo mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje vandenilio energetikos srityje.

J. Vilemas buvo Pasaulio Energetikos Tarybos Lietuvos komiteto, Europos branduolinės draugijos, Europos atominės energijos draugijos, Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro vykdomojo komiteto, Tarptautinės Energetikos Agentūros vandenilio įdiegimo sutarties vykdomojo komiteto narys. 1993–2008 m. vadovavo Lietuvos Vyriausybės įsteigtam Lietuvos branduolinės saugos konsultaciniam komitetui, kurį sudarė Lietuvos ir 8 užsienio valstybių vyriausybių deleguoti branduolinės saugos specialistai. Nuo 1993 iki 2007 m. – Lietuvos vyriausybės patarėjas energetikos klausimais (visuomeniniais pagrindais).

J. Vilemas: Didžiausi stabdžiai branduolinės energetikos plėtrai Vakarų šalyse yra šie: per pastarąjį dešimtmetį keliskart išaugusi atominių elektrinių statybos kaina, konkurencija atviros elektros energijos rinkose, kvalifikuotų specialistų stoka bei visuomenės daugumos nepalankus požiūris į branduolinę energetiką. Visiškai naujas nepalankus branduolinei energetikai veiksnys – tai nepaprastai spartus technologinis ir ekonominis progresas atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo srityje.

Skaitytojams siūlome pokalbį apie branduolinės energetikos tendencijas pasaulyje bei perspektyvas Lietuvoje su vienu autoritetingiausių branduolinės energetikos specialistu profesoriumi Jurgiu Vilemu.

Kokios yra branduolinės energetikos plėtros tendencijos pasaulyje? Kodėl vienuose regionuose branduolinė energetika vystoma, o kituose stebimas jos sąstingis ar net regresas?

Po labai sparčios branduolinės energetikos plėtros praeito šimtmečio aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, ypač Vakarų pasaulyje, Japonijoje ir Tarybų Sąjungoje, po Černobylio katastrofos augimas beveik sustojo. Nors ne vien Černobylio katastrofa yra iki šiol besitęsiančios stagnacijos priežastis. Pastarąjį dešimtmetį ir, tikriausiai, artimoje ateityje branduolinė energetika palyginti sparčiai, bet ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi dar prieš keletą metų, buvo ir bus plėtojama Kinijoje, Pietų Korėjoje, gal dar Rusijoje ir Indijoje. Girdime apie planus statyti atomines elektrines Turkijoje, Arabų šalyse, Vietname. Bet tai įneša labai nedidelį indėlį į branduolinės energetikos dalį, žvelgiant į bendrą elektros energijos balansą, tiek tose šalyse, tiek ir visame pasaulyje. Pastaraisiais metais naujai pastatomų atominių elektrinių skaičius netgi mažesnis nei uždaromų ir todėl bendras veikiančių branduolinių reaktorių skaičius ir juose pagaminamos energijos kiekiai mažėja. Taip, pvz., 2012 m. visose pasaulio atominėse elektrinėse elektros energijos pagaminta 12% mažiau nei 2006 didžiausios gamybos metais, o bendras reaktorių skaičius buvęs didžiausias 2002 m. – 441 vnt. sumažėjo iki 429 vnt. – 2012 m. 2013 m. pradėta eksploatuoti 4 nauji reaktoriai ir 4 galutinai sustabdyti. Dabartinės Europos Sąjungos 28 šalyse didžiausias bendras reaktorių skaičius buvo 1990 metais – 177 ir sumažėjo iki 136 – 2012 metais. Drąsiai galima teigti, kad branduolinė energetika artimiausius porą dešimtmečių daugiau mažiau sparčiai plėtosis šalyse, kuriose elektros poreikiai auga labai sparčiai, o energetinis ūkis yra centralizuotas ir nėra atviros elektros energijos rinkos. Didžiausi stabdžiai branduolinės energetikos plėtrai Vakarų šalyse yra šie: per pastarąjį dešimtmetį keliskart išaugusi atominių elektrinių statybos kaina, konkurencija atviros elektros energijos rinkose, kvalifikuotų specialistų stoka bei visuomenės daugumos nepalankus požiūris į branduolinę energetiką. Visiškai naujas nepalankus branduolinei energetikai veiksnys – tai nepaprastai spartus technologinis ir ekonominis progresas atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo srityje.

Teigiate, kad naujose branduolinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos savikaina nėra konkurencinga Vakarų šalių rinkose. Kodėl?

Kaip jau minėjau, naujų branduolinių elektrinių statybos kaina pastaraisiais metais tik augo, o konkuruojančių technologijų, ypač atsinaujinančios energetikos – sparčiai mažėjo ir vis dar mažėja. Be to, Europos ir JAV elektros rinkose didmeninė kaina, skirtingai nei prognozuota, ne didėjo, o mažėjo. JAV netgi kai kurios seniau pastatytos branduolinės jėgainės jau nebegali konkuruoti ir yra uždaromos, nors turi licencijas jas eksploatuoti dar bent porą dešimtmečių. Branduolinės saugos ir aplinkosauginiai reikalavimai vis griežtėja, o tai brangina naujų elektrinių statybą. Atskirų pavienių elektrinių statyba yra nepalyginamai brangesnė, nei jas statant didelėmis serijomis po keletą blokų vienoje aikštelėje. O tokių statybų Vakarų šalyse nereikia, nes poreikis elektros energijai nebeauga.

LR Energetikos ministerijos internetinėje svetainėje Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas pristatomas kaip vienas iš brandžiausių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje teigiama, kad Visagino branduolinės elektrinės statyba yra pagrindinis strateginis konkurencingos vietinės elektros gamybos plėtros projektas. Kaip vertinate Visagino atominės elektrinės projektą? Kokie veiksniai palankūs branduolinės energetikos vystymui Lietuvoje? Ar VAE gali užtikrinti konkurencingos elektros energijos gamybą?

Visų pirma, Jūsų minimas projektas – tai reklaminis, viešiesiems ryšiams skirtas dokumentas, kuris nėra praėjęs jokios profesionalios nepriklausomos ekspertizės. Jame išdėstyti optimistiniai rezultatai, gauti naudojant pasenusią, daug kur „pritemptą“ išeities informaciją. Šiuo metu tiems, kurie domisi, yra lengvai prieinama informacija apie naujai pradedamų elektrinių statybos kaštus JAV, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, Prancūzijoje, kuri visiškai nesiderina su VAE reklaminiuose dokumentuose pateikiamais duomenimis.

Šiandien yra visuotinai pripažįstama, kad naujai pastatytos branduolinės elektrinės prie dabartinių aplinkybių negali konkuruoti atvirose energijos rinkose. Europos regione jų gamybos savikaina yra beveik dvigubai didesnė nei esama ir numatoma ateityje kaina rinkoje. Norint jas pastatyti ir kad jos po to galėtų išlikti rinkoje, reikia arba labai didelių valstybės subsidijų arba garantuoti jų energijos supirkimą aukšta kaina lygia gamybos savikainai plius pelno norma. Tą kaip tik ir daro JK, JAV ir Turkija. Atominės energetikos plėtrai minimaliai būtinos šios palankios sąlygos:

  • - spartus ilgalaikis elektros energijos poreikių augimas – o tai reiškia labai sparti ekonomikos plėtra, spartus gyventojų skaičiaus didėjimas;

- didelė (galinga) energetinė sistema, kuri būtų pajėgi lengvai kompensuoti labai galingo energetinio vieneto netikėtą sustojimą;

  • - palanki daugumos visuomenės nuomonė.

Gal tik antroji sąlyga galėtų būti patenkinta, jei neatsijungtume nuo Rytų kaimynų sistemos arba investuotume milijardus į naujų jungčių su kitais kaimynais statybą papildomai prie to, kas jau numatyta. Nematau esminių, palankių naujos AE statybai veiksnių Lietuvoje. Tik dalies Lietuvos politikų spekuliacijos energetinės nepriklausomybės tema ir suinteresuotieji parduoti milijardus kainuojančią įrangą yra pagrindinis variklis stumiantis Visagino projektą.

Noriu atkreipti dėmesį dar į vieną Lietuvai labai svarbų veiksnį: nežiūrint į tai, kad didelių avarijų tikimybė šiuolaikinėse branduolinėse elektrinėse yra labai maža, tačiau nelygi nuliui. Įvykus didelei avarijai, jų ekonominės ir socialinės pasekmės yra milžiniškos. Jas gali pakelti tik didelės, ekonomiškai galingos šalys. Tai akivaizdžiai rodo TSRS ir Japonijos patirtis. Černobylio katastrofa ženkliai prisidėjo prie TSRS ekonomikos ir tuo pačiu imperijos kolapso, o Fukušimos AE savininkė – Japonijos didžiausia energetikos kompanija TEPCO bankrutavo, ją perėmė Japonijos vyriausybė kartu su visais padarinių likvidavimo įsipareigojimais. O jų kaina šiuo metu vertinama daugiau nei 100 milijardų dolerių. Mažos šalys turėtų nerizikuoti savo ateitimi ir atsisakyti šios technologijos panaudojimo.

Branduolinės elektrinės statyba yra ne tik labai sudėtingas ir labai brangus projektas, bet dėl technologijos pavojingumo reikalauja ypatingai aukštos kokybės ir labai atsakingos priežiūros, kurią gali užtikrinti tik tokiems projektams įgyvendinti subrendusi šalis. Dabartinė Lietuva, mano nuomone, toli gražu netenkina šios sąlygos. Korupcija, telefoninė teisė, siauri verslo grupių savanaudiški interesai ir į juos įsivėlę politikai, jų populistinės spekuliacijos energetikos politikos temomis nėra tai, kas gali užtikrinti tokio projekto įgyvendinimo sėkmę ir būtiną kokybę.

Atominis projektas vis labiau tampa nepatrauklus, kai dėl ypatingai spartaus progreso atsinaujinančių energijos transformacijos technologijų srityje elektros energiją galima pagaminti žymiai pigiau nei statant naują branduolinę jėgainę. Tos naujos technologijos yra draugiškos aplinkai, nesukelia jokių didelių problemų ateities kartoms. Mūsų šalies energetinės sistemos esami ir būsimi galingi ryšiai su visais kaimynais, turima Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, didelis kitų elektrinių kiekis, dabar esančių rezerve, leidžia labai lengvai kompensuoti atsinaujinančios elektros gamybos nestabilumą. O šalia to yra praktiškai neribotos elektros energijos importo galimybės, kai aplink rinkose jos kaina yra dvigubai mažesnė nei ją gautume iš naujos AE, sukuria puikias sąlygas ilgalaikiam ir patikimam visų mūsų vartotojų aprūpinimui elektros energija, neužkraunant ilgiems dešimtmečiams milžiniškų skolų Lietuvos vartotojams. Taip galima užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą su nepalyginamai mažesnėmis investicijomis nei statant branduolinę jėgainę.

Ar Visagino atominė elektrinė ženkliai prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės sukūrimo bei Lietuvos energetinio saugumo? Kiek VAE gali turėti realios įtakos energetinio kuro importui?

Šiais globalizacijos laikais, kai Lietuva yra Europos Sąjungos sudėtyje su joje baigiama kurti bendra elektros rinka, kalbėti apie energetinę nepriklausomybę yra visiškai nerimta. Nors politikai ne tik Lietuvoje skelbia šį lozungą savo populistiniams tikslams. Gal ir galima kalbėti apie nepriklausomybę nuo kokios tai vienos šalies, bet ne apie energetinę nepriklausomybę apskritai. Lietuva neturi pakankamo kiekio savų tradicinių pirminės energijos šaltinių ir didžiąją dalį jų turi importuoti, ar tai būtų gamtinės dujos, nafta ar uranas. Tik nuosekliai didinant savų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą galėsime mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Tačiau šiais laikais ne mistinė energetinė nepriklausomybė, o Europos valstybių kooperacija ir bendradarbiavimas kuriant bendras energijos rinkas yra efektyviausias kelias užtikrinant patikimą ir ekonomiškiausią energijos tiekimą vartotojams. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuva yra jau toli pažengusi šiame integracijos kelyje, ir jau naudojasi jos suteikiamomis galimybėmis.

Net tokia šalis, kaip JAV, kurioje yra sukauptas didžiausias pasaulyje panaudoto branduolinio kuro kiekis, iki šiol negali rasti visuomenei priimtino sprendimo, kur jį galutinai palaidoti, nors paieškoms išleido virš 20 milijardų dolerių. Dėl to, ten net sustabdytas leidimų išdavimas naujoms elektrinėms statyti.

Visagino atominės elektrinės projektą pristatančioje internetinėje svetainėje teigiama, kad branduolinė energetika šiuo metu yra „bene vienintelė pramonės sritis, kuri pilnai atsako už savo atliekų sutvarkymą. Joms saugoti yra sukurti saugūs būdai, priemonės ir įranga“. Tuo tarpu Dr. Stasys Motiejūnas (VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra) visuomenės informavimui skirtame leidinyje „Radioaktyviųjų atliekų laidojimas“ (2009 m.) teigia, kad „Panaudotas branduolinis kuras – tai pati pavojingiausia atliekų rūšis. <…> Ką daryti su panaudotu kuru – tai bene didžiausia branduolinėje energetikoje kol kas galutinai neišspręsta problema. Jau kelis dešimtmečius pasaulio mokslininkai sutelkę pastangas ieško šios problemos sprendimo būdų“. Kokia didžiausia mokslo pažanga padaryta per branduolinės energetikos egzistavimo laikotarpį ir per pastaruosius penketą metų, sprendžiant technologines branduolinės energetikos problemas?

Iš tikrųjų branduolinė energetika labai atsakingai tvarkosi su visomis radioaktyviomis aplinkomis, įskaitant ir panaudotą kurą, kuris išliks pavojingas milijonus metų. Tačiau teigiamai galima vertinti tik tai, kas daroma dabar, kad būtų užtikrintas patikimas panaudoto kuro saugojimas artimiausius 50–100 metų. Tuo tarpu jį reikės patikimai izoliuoti nuo aplinkos šimtams tūkstančių metų. Štai čia ir yra pagrindinė, iki šiol neišspręsta problema. Net tokia šalis, kaip JAV, kurioje yra sukauptas didžiausias pasaulyje panaudoto branduolinio kuro kiekis, iki šiol negali rasti visuomenei priimtino sprendimo, kur jį galutinai palaidoti, nors paieškoms išleido virš 20 milijardų dolerių. Dėl to, ten net sustabdytas leidimų išdavimas naujoms elektrinėms statyti. Visumoje galutinis branduolinio kuro palaidojimas yra ne tiek mokslinė, kiek politinė labai sunkiai sprendžiama problema. Konkrečiai Lietuvos atveju ši problema yra visiškai ignoruojama. Nevykdomi jokie tyrimai ieškant priimtinų sprendimų. Aišku tik viena, kad mūsų šalies žemės gelmių geologinė sandara nėra palanki branduolinio kuro laidojimo vietoms įrengti. Tuo tarpu Europos Sąjungos speciali direktyva šiuo klausimu reikalauja, kad šalis – narė, besiruošianti statyti naują branduolinę elektrinę, turi pademonstruoti, kaip ji tvarkysis su panaudotu branduoliniu kuru, nepaliekant naštos ateities kartoms. Įdomu, kaip Lietuva susitvarkys su šia problema? Nebent Briuselis pro pirštus žiūrėtų į tos direktyvos įgyvendinimą.

Atominę elektrinę pasibaigus jos eksploatacijai ar įvykus didelei avarijai reikės išmontuoti ir sutvarkyti visas susikaupusias atliekas jas galutinai palaidojant. O visa tai kainuos ne mažiau kaip naujos elektrinės statyba.

Kalbant apie mokslo pažangą branduolinės energetikos srityje, reikia konstatuoti, kad praeito amžiaus šešto – septinto dešimtmečio fantastiniai pasiekimai vargu ar kada nors turės tokius analogus. Visa eilė aplinkybių ir priežasčių lėmė to laikmečio sėkmę. Bet viena iš svarbiausių – tai nepalyginamai didesnis nei dabar mokslinių tyrimų finansavimas. Per pastaruosius 20–30 metų beveik visur jis sumažėjo kelis kartus, pagrindinai dėl to, kad stabilizavosi šios energetikos šakos raida, sustojo ginklavimosi varžybos kariniam laivyne, kur taip pat naudojama branduolinė energija, o radioaktyvių atliekų galutinio sutvarkymo reikalai vis atidėliojami ateičiai. Jei ir bus koks tai ryškesnis proveržis, tai tikriausiai termobranduolinės energetikos srityje.

 
 

Susiję straipsniai

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Galimybė gauti paramą atsinaujinančią energiją norintiems naudoti individualių namų savininkams

    0 2015-04-27

    Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) priima paraiškas paramai gauti atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams individualiuose namuose iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Dokumentų priėmimas iš fizinių asmenų dėl vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų modernizavimo jau užbaigtas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...