©Nuotr. iš www.moderngroup.com.au

KTU mokslininkai: „Saulės energijos gamyba pinga“

0 2014-04-09


Visa namų ūkiui reikalinga elektros energija – iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Netrukus ir Lietuvoje tai gali tapti ne išimtimi, o taisykle. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pabrėžia, kad ypač reikėtų dėmesį atkreipti į saulės energiją, kurios gamyba pinga.

„Žalią“ elektros energiją galėsime gauti „įdarbinę“ namo stogą, padengdami jį saulės moduliais, išsikėlę mažąją vėjo elektrinę, specialia elektrą gaminančia plėvele aptraukę langus ar virtuvėje įsirengę biodegalais varomą kogeneracinę mikroelektrinę, kuri iš išorės atrodo kaip eilinė virtuvinė spintelė ar šaldytuvas. Darže įrengtas plėvelinis šiltnamis taip pat gamins elektrą.

Visi šie namo elektros energijos imtuvai bus optimaliai valdomi: išmaniosios indaplovės, skalbyklės pačios pasirinks laiką, kada dirbti, priklausomai nuo vėjo stiprumo, saulės apšvitos ar elektros energijos kaupiklyje esamo įkrovos kiekio, o šildymo išlaidų mūsų kišenė nė nepajus.

Skamba kaip nereali svajonė? Nebūtinai. Tereikia pereiti prie intensyvesnio atsinaujinančių išteklių energetikos vartojimo.

„Bent 10 proc. Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos būtų galima nebrangiai pasigaminti naudojant saulės spindulių energiją“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) vyr. inžinierius, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos specialistas dr. Vytautas Adomavičius, primindamas, jog atsinaujinančiųjų išteklių neįmanoma blokuoti, nutraukti ar naudoti politiniam spaudimui.

Vytautas Adomavičius

„Žaliosios“ energetikos vystymasis Lietuvoje pralenkia lūkesčius

Mokslininkas įsitikinęs, jog perėjimas prie energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių yra patikimas kelias Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir siūlo daugiau investuoti į saulės ir vėjo elektrinių įrengimą.

Europos Sąjungos Atsinaujinančiosios energijos taryba (EREC) planuoja, kad iki 2040-ųjų net 82 proc. pasaulyje sunaudojamos elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Nors pagal šį rodiklį Lietuva šiuo metu atsilieka nuo kaimynės Latvijos (62 proc.) ar net Papua Naujosios Gvinėjos (39 proc.), situacija sparčiai gerėja.

„Per kelerius metus matyti dideli pokyčiai. Galime pakoreguoti vis dar nepakeistą oficialų Lietuvos tikslą iki 2020-ųjų įrengti saulės elektrinių, kurių suminė galia būtų 10 MW (ji jau 2013 m. pasiekė apie 67 MW). Naujasis Lietuvos tikslas galėtų būti bent 1 GW iki 2020 metų“, – svarsto V. Adomavičius.

Mokslininko skaičiavimu, jei elektros gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtosis tokiu tempu kaip dabar, tai Lietuva savo nacionalinį tikslą 2020 metais gaminti 21 proc. elektros energijos iš šių išteklių nesunkiai pasieks ir jį viršys.

Iš atsinaujinančių šaltinių – 100 proc. energijos

Pasaulyje jau dabar yra gana daug šalių, kurios didžiąją dalį elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Europoje pagal šį rodiklį pirmauja Islandija (100 proc.) ir Norvegija (98 proc.), nedaug atsilieka Gruzija (86 proc.) ir Albanija (85 proc.).

Pietų Amerikoje pažangiausias šiuo atžvilgiu yra Paragvajus (100 proc.), o Afrikoje net keturios šalys – Lesoto, Mozambikas, Zambija ir Kongas – 100 proc. elektros energijos 2011–2012 metais pasigamino iš atsinaujinančiųjų išteklių. Apie 50 valstybių pasaulyje 2012 metais labai didelę dalį elektros energijos (nuo 40 iki 100 proc.) gaminosi naudodamos atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 21 proc. iš 2014-ųjų vasarį Lietuvoje pagamintos elektros energijos sudarė pagamintoji vėjo elektrinėse. Į šalies elektros energijos perdavimo tinklą nuolat keliauja elektra iš vėjo elektrinių, kurių suminė galia viršija 200 MW.

Tiria vėjo elektrinių pajėgumus

„Atsinaujinančių šaltinių energetika yra nauja ir perspektyvi sritis. Žinoma, nepaisant akivaizdžių jos privalumų, yra ir techninių niuansų, kuriuos reikia apsvarstyti ir išspręsti“, – teigia KTU Elektros energetikos sistemų katedros docentas Audrius Jonaitis.

Audrius Jonaitis

KTU mokslininkų grupė šiuo metu atlieka tyrimus, kuriais siekiama nustatyti maksimalią būsimų vėjo elektrinių parkų generuojamą galią, kurią būtų galima prijungti prie esamo šalies elektros perdavimo tinklo.

„Siekiame nustatyti elektros tinklo galimybes, taip pat, kokie veiksniai ribotų vėjo elektrinių galias ir ką reikėtų keisti, jeigu norėtume padidinti vėjo elektrinių galią“, – apie atliekamos studijos tikslus pasakoja A. Jonaitis.

Saulės energijos galimybės neįvertintos

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos specialisto V. Adomavičiaus nuomone, saulės energetikos galimybės Lietuvoje dar pakankamai nesuvoktos ir neįvertintos. Europoje saulės elektrinių sparčiai daugėja. Dar 2011-aisiais jų per metus įrengtoji suminė galia (47 proc.) gerokai pralenkė suminę tais metais įrengtų vėjo elektrinių galią (21 proc.). Tais pačiais metais pirmosios į energetikos sistemos tinklą integruotos saulės elektrinės buvo įrengtos ir Lietuvoje.

Dėl technologijų pažangos – saulės elementams pagaminti naudojama vis mažiau silicio – nuolat mažėja saulės elektrinių įrengimo kaina ir, tuo pačiu, jų gaminamos elektros energijos savikaina. Atitinkamai mažėja ir energijos supirkimo kaina.

V. Adomavičius tikina, kad šie technologiniai faktoriai turėtų smarkiai padidinti saulės energetikos populiarumą visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvoje, nes tuomet saulės elektrinės bus pajėgios konkuruoti su pačiais pigiausiais elektros energijos gamybos būdais.

Kauno technologijos universiteto informacija

 

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Galimybė gauti paramą atsinaujinančią energiją norintiems naudoti individualių namų savininkams

    0 2015-04-27

    Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) priima paraiškas paramai gauti atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams individualiuose namuose iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Dokumentų priėmimas iš fizinių asmenų dėl vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų modernizavimo jau užbaigtas.

  • Mišri Seimo narių grupė: Žemės gelmių įstatymo pataisos žlugdo skalūnų verslo kontrolę ir tenkina naftos oligarchų interesus

    0 2015-03-31

    Nepritardama Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui XIIP-2753, kuriam po pateikimo pritarta Seime, Mišri Seimo narių grupė atkreipia dėmesį, kad juo siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai.

  • Aurelija Stancikienė. Kas svarbiau: sauja skalūnų ar žmogaus sveikata?

    0 2015-03-25

    Ką balsuodami už Žemės gelmių įstatymo pataisas pasirinks mano kolegos – Seimo nariai: neįkainuojamą visų mūsų turtą – geriamąjį vandenį ar juos deginančią sąžinę – skalūnų dujas?

  • Vokiečių planas – 80 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2050 m.

    0 2015-03-13

    Prieš kurį laiką Lietuvoje lankėsi verslo delegacija iš Vokietijos. Kartu su ja keliavo ir Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministras Frankas Kupferis. Su juo susitikau trumpam interviu, kurio metu bandžiau išsiaiškinti Vokietijos pasiekimus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojime ir verslo galimybes „žaliosios“ energijos gamybos sektoriuje jų šalyje. Be to, paprašiau įvardinti Lietuvos turimų atsinaujinančių energijos šaltinių potenci...

  • „Norfos mažmena“ pripažinta efektyviausiai energiją vartojančia įmone Lietuvoje

    0 2015-03-06

    Vasario 12 d. Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, įteikti „Žaliojo protokolo“ apdovanojimai energijos taupymo lyderiams. Lietuvoje įmone Nr. 1 pagal energijos vartojimo efektyvumą savo ūkyje pripažintas mažmeninės prekybos tinklas „Norfos mažmena“.

  • „Litgrid“ ir Lietuvos ornitologų draugija imasi bendro paukščių apsaugos projekto

    0 2015-03-06

    Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid” ir Lietuvos ornitologų draugija pasirašė sutartį dėl bendro paukščių apsaugos projekto. Aukštos įtampos elektros linijos neretai tampa migruojančių arba perinčių paukščių žūties priežastimi. Siekiant sumažinti tokias grėsmes, bendradarbiaujant su mokslininkais ornitologais specialiais žymekliais bus žymimi elektros laidai, įrengiamos kitos paukščių apsaugos priemonės, gaminami ir keliami inkilai paukščiams pe...

  • Saulės jėgainės testų metu ore suliepsnojo 130 pro šalį skridusių paukščių

    1 2015-02-26

    Naujos saulės jėgainės bandymų metu buvo sužalota daugiau kaip 100 pro šalį skridusių paukščių. Biologų teigimu, 130 sparnuočių užsiliepsnojo tiesiog ore, kai įskrido į koncentruotos saulės energijos zoną, kurią sukuria nauja 110 MW galios „Crescent Dunes Solar Energy Project“ saulės jėgainė prie Tonopos (Nevada, JAV).

  • Atsinaujinančių išteklių energijos kaina nukrito iki iškastinio kuro energijos kainos

    1 2015-02-25

    2014 m. atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumas pasaulyje pasiekė naują lygmenį. Sausumos vėjo jėgainės, hidroelektrinės, geoterminės elektrinės ir biokuro jėgainės dabar gamina elektrą, kurios kaina gali sėkmingai konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis, skelbia Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (International Renewable Energy Agency, IRENA), apibendrinusi 2014 m. duomenis.

  • Daugiau apie skalūnų ardymo technologiją: Kalifornija jau nebe JAV žemės drebėjimų sostinė – ja tapo Oklahoma

    0 2015-02-17

    Naujausi tyrimai konstatuoja: Kalifornija jau nebe Amerikos žemės drebėjimų sostinė ir netgi Aliaska užleido šį titulą visai netikėtam konkurentui.
    Naująja sostine tapo Oklahoma, nors iki 2009 metų ši valstija net neegzistavo Jungtinių valstijų Geologijos stebėjimų statistikos žemėlapyje.

  • Lietuviški saulės kolektoriai

    0 2015-02-09

    Saulės kolektoriai nebėra didelė naujiena pasaulyje. Jau ir Lietuvoje galima pastebėti ant namų stogų besipuikuojančius ekologiškus įrenginius.
    Šių prietaisų yra įvairių rūšių, tačiau apie jas šiandien nesiplėsime. Mūsų klimatui vieni geriausiai tinkančių yra vakuuminiai saulės kolektoriai su vandens talpa. Šio tipo įrenginių paskirtis – sugerti saulės spindulius ir jų energiją panaudoti karšto vandens ruošimui namuose.