©www.epa.lt

Prieš apsiperkant patogu išmesti seną elektroniką

0 2014-07-28


Daugeliui miestų ir miestelių gyventojų nebereikia sukti galvos, kur padėti ar kam atiduoti nebenaudojamą smulkią elektronikos įrangą, baterijas ar dujošvytes lemputes. Nuo liepos 1 dienos devynių didžiųjų prekybos centrų parduotuvėse pastatyti 360 trinarių konteinerių, iš kurių surinktos atliekos bus tinkamai utilizuotos ir perdirbamos.

„Išplėtus elektroninių atliekų surinkimo sistemą, tikimės kas metus surinkti apie 200 tonų smulkiosios elektronikos, 10 tonų dujošvyčių lempų ir 40 tonų galvaninių elementų atliekų. Nors bendras kiekis nėra didelis, būtent smulki elektronikos įranga (elektroniniai žaislai, smulkios namų apyvokos priemonės) keliaudavo į bendruosius konteinerius bei sąvartynus“, – sako elektroninių atliekų surinkimą organizuojančios Elektronikos Platintojų Asociacijos vadovas Mantas Varaška.

Naujuosius trinarius konteinerius rasite „Senukų”, „Maximos”, „Rimi“, „Iki”, „Topo centro“, „Avitelos”, „Norfos“, „Ermitažo“, „Euronics“ prekybos centruose, šalia įėjimų ar kitose gerai matomose vietose.

Palengvina surinkimo sistemą

Jau nuo 2013 metų įsigaliojusio įstatymo, gyventojai smulkią buitinę techniką galėjo palikti prekybos centruose, o šie perduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams. Tačiau žmonės elektronines atliekas nešė vangiai, trūko visuomenės ir netgi pačių prekybos vietų darbuotojų informavimo. Prekybos centrai turėdavo šias atliekas sandėliuoti, o už atliekų surinkimą atsakomybę skirti administracijos darbuotojams. Taip pat jie turėjo teisę nepriimti elektroninių atliekų, jei tokiomis neprekiauja. Šiandien prekybos centruose pastatyti konteineriai šią sudėtingą sistemą gerokai palengvina.

Specialios, skalbimo mašinas primenančios informacinės dėžės-konteineriai matomose vietose primena apie gamtos saugojimo bei rūšiavimo svarbą. Prekybos centrų darbuotojų pastebėjimu, į trinarius konteinerius dažniausiai žmonės meta senus virdulius, skaičiavimo mašinėles, radijo aparatus, vaizdo kameras, plaukų džiovintuvus, fotoaparatus. „Neveikiančią įrangą žmonės gali palikti konteineriuose nepriklausomai nuo to, ar ką nors pirko prekybos centruose. Taip pat neribojamas priduodamos įrangos kiekis“, – sako „Senukų“ prekybos centro komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. – „Pastebime, jog mūsų prekybos centrų lankytojai vis dažniau pasiteirauja, kur galėtų išmesti nebenaudojamą ar sugedusią elektronikos įrangą. Tačiau daugeliui elektronikos atliekoms skirti specialūs konteineriai jau yra atpažįstami.“

„Senukų“ prekybos vietose galima rasti 20 didžiųjų, skirtų stambiai buitinei technikai, ir beveik dukart tiek mažesnių konteinerių, skirtų perdirbamai smulkiai elektronikos įrangai, baterijoms ir lemputėms surinkti.

Surenkama daugiau elektroninių atliekų

Didėjantis surenkamų atliekų kiekis rodo, jog žmonės vis atsakingiau rūpinasi atliekų rūšiavimu ir tinkamu elektroninių atliekų atsikratymu. Žinoma, daugeliui galvosūkį palengvina ir besiplečianti elektroninių atliekų surinkimo sistema. Konteineriai įrengiami įvairiuose Lietuvos kampeliuose, kad gyventojams būtų patogu išmesti šias atliekas.

Dar šių metų kovą „Maxima” prekybos vietose pastatytų naujųjų konteinerių surinkimo kiekiai parodė puikius rezultatus. „Kai kuriose mūsų parduotuvėse smulkios elektros ir elektronikos įrangos atliekų surinkimas ženkliai išaugo. Sostinėje turime parduotuvių, kur šis, išties nemažas konteineris užsipildė kiek greičiau nei per mėnesį, kai anksčiau panašiam kiekiui atliekų surinkti prireikdavo pusmečio ar net metų. Tai rodo, kad naujieji konteineriai, pastatyti mūsų parduotuvėse, kurios veikia visoje Lietuvoje, visuomenei – tai patogus ir patrauklus būdas atsakingai rūšiuoti atliekas ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo”, – akivaizdų žmonių susidomėjimą konteineriais pastebi „Maxima” komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Iš viso „Maxima“ parduotuvėse pastatyta net 183 trinarių konteinerių ir 19 didžiųjų konteinerių, skirtų stambiai buitinei technikai.

Gyventojai vis dar mokosi rūšiuoti

„Patys konteineriai yra sandarūs, pagaminti iš tvirtesnio metalo. Įvertinus ir laikantis visų tokiems konteineriams keliamų saugumo reikalavimų, juose sumontuoti specialūs porolono sluoksniai, apsaugantys atliekas nuo dūžio jų išmetimo momentu. Maža to, siekiant maksimalaus saugumo, „Maxima“ parduotuvėse esantys konteineriai ištuštinami, laikantis griežto atliekų surinkimo grafiko. Atliekos iš šių konteinerių surenkamos kartą per savaitę”, – pasakoja „Maxima“ atstovė R. Saulytė.

Nors Lietuvoje elektronikos atliekos renkamos jau dešimtmetį, kai kuriems vartotojams vis dar trūksta rūšiavimo patirties ir atsakingumo. Iš konteinerius prižiūrinčių asmenų sulaukiami skundai, kad į nedideles dujošvytėms lemputėms išmesti skirtas angas grūste įgrūdžiamos ilgosios liuminescencinės lempos ar prie konteinerių paliekamos didesnių gabaritų elektroninės atliekos.

Tokiu atveju prekybos centruose žmonėms pasiūloma nemesti lempų į bendrus konteinerius, bet jas palikti parduotuvės darbuotojams. Lemputės bei kiti elektronikos prietaisai saugiai patalpinami pagalbinėse patalpose ir operatyviai atiduodami perdirbti.

Didelių gabaritų elektronikos prietaisams skirti elektronikos surinkimo konteineriai įrengti šalia prekybos centrų ar jų vidiniuose kiemuose. Visas surinkimo vietas galite rasti www.epa.lt tinklapyje. Čia taip pat galite registruotis dėl nemokamo atliekų išvežimo iš namų ar sodybos.

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Lietuvoje pradedama kurti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema

    0 2015-04-02

    Lietuvoje pradedama kurti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Aplinkos ministerijos leidimą šios sistemos administratoriaus veiklai gavusi viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USA) jau kreipėsi į šalies prekybos įmones, kviesdama per balandį pateikti paraiškas dėl taromatų – įrenginių, kurie užstato sistemos pakuotę atpažins automatiškai, ją priims ir grąžins pirkėjams depozitą, poreikio. Naujoji vienkartinių gėrimų pakuočių u...

  • Paprasti ir nemokami būdai atsikratyti senomis padangomis

    0 2015-03-31

    Artėjant laikui keisti padangas aplinkosaugininkai primena, kaip paprastai, nemokamai ir neteršiant aplinkos jomis atsikratyti.

  • Elektroniniai prietaisai: tvarkyti neverta išmesti

    0 2015-03-06

    Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks pakloti nemenką sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą. Elektronikos platintojų asociacija atskleidžia kitą medalio pusę – didėjant tokių prietaisų vartojimui daugėja ir elektronikos atliekų, kurios ...

  • Stikliniai buteliai – su užstato ženklu

    0 2015-02-05

    Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino užstato už daugkartines gėrimų pakuotes sistemos taikymo ženklą. Šiuo ženklu turi būti žymimi visi Lietuvoje parduodami ir į užstato už daugkartines pakuotes sistemą įtraukti stikliniai buteliai su gėrimais.

  • Praktiškas gerumas. Interviu su verslininku Almontu Kybartu

    0 2015-02-02

    Ar galima suderinti gamtos apsaugą su pelno siekimu? Ar galima tai daryti Lietuvoje? EMP Recycling įkūrėjas ir vadovas Almontas Kybartas yra gyvas to pavyzdys. Prieš 15 metų pradėjęs elektroninių atliekų perdirbimo verslą, šiandien jis vis dar mato labai daug iššūkių ir tiki, kad Lietuva gali būti ta šalis, kurioje atliekos į sąvartynus nepakliūna.

  • Lietuvoje išrūšiuojama ir perdirbama vis daugiau atliekų

    0 2015-01-22

    Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.).

  • „Fortum Klaipėda“ leista kurui naudoti atliekas iš kitų Lietuvos regionų

    0 2014-11-27

    Aplinkos apsaugos agentūros taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius 2014 m. lapkričio 26 d. „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei išdavė pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, pagal kurį galima deginti nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas iš visos Lietuvos. Šis leidimas suteikia galimybę atliekų kiekį jėgainės kuro balanse padidinti iki 70 % arba iki 180 tūkst...

  • EP nariai taria „sudie“ aplinką teršiantiems plastikiniams maišeliams

    0 2014-11-25

    Praeitą savaitę Europos Parlamento ir ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos atstovai pasiekė susitarimą dėl taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti plastikinių maišelių naudojimą, nes jie teršia aplinką. Šįvakar dėl šio susitarimo balsuoja Aplinkos komitetas. Kaip tai atrodytų per fotoaparato objektyvą? Jūsų dėmesiui – fotografijos konkurso šia tema nugalėtojo vengro Gáboro Szellő nuotrauka „Dabar“.

  • Žengtas dar vienas žingsnis, siekiant pažaboti taršą plastikiniais maišeliais

    0 2014-11-23

    Europos Komisija pritarė Žaliųjų frakcijos narės Margrete Auken pasiūlymui Europoje iki 2019 m. 50 proc., o iki 2025 metų 80 proc. sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą.