©Nuotr. iš www.ecologistnews.com

Elektroniniai prietaisai: tvarkyti neverta išmesti

0 2015-03-06


Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks pakloti nemenką sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą. Elektronikos platintojų asociacija atskleidžia kitą medalio pusę – didėjant tokių prietaisų vartojimui daugėja ir elektronikos atliekų, kurios netvarkomos virs krūva šiukšlių.

Dar prieš kelis metus susiformavusios „zero waste“ idėjos šalininkai kraupsta: pasaulyje ne tik nemažėja vartojimas, bet atvirkščiai, kiekvieną dieną susidaro tūkstančiai tonų elektronikos atliekų. Sunku įsivaizduoti, kokie skaičiai elektronikos išmetami ne tik dėl gedimo, bet ir dėl prarastos prekinės išvaizdos ar tiesiog prietaisui pasenus morališkai.

„Lietuvoje kasmet surenkama ir perdirbama tik apie 40 proc. visų susidariusių elektronikos atliekų. Vadinasi, likusi dalis nukeliauja į sąvartynus, o dalis dūla sandėliukuose žmonių, kurie negali apsispręsti: neverta išmesti ar neverta tvarkyti“, – situaciją Lietuvoje komentuoja Elektronikos platintojų asociacijos vadovas Mantas Varaška.

Jei prietaisas sugedo, lengviau nusipirkti naują

Vieša paslaptis, jog buitinė ar kompiuterinė technika šiais laikais nepasižymi aukšta kokybe, nes gamintojams kur kas naudingiau prietaisą pagaminti iš pigesnių detalių jo tarnavimo laiko sąskaita. Ne visada gelbsti ir prietaisui suteikiama garantija: numestą, sudaužytą, apipiltą daiktą tenka tvarkyti iš savo kišenės. Štai naujesnio modelio telefono ar planšetės ekrano stikliuko pakeitimas gali kainuoti iki 200 eurų.

„Jei detalių ir remonto kaina sudaro 20–35 % prietaiso vertės, tvarkyti apsimoka. Klientai pasiryžta sumokėti ir didesnę kainą, jei prietaisas pirktas prieš kelias savaites ar mėnesius. Tuo tarpu esant brangiai remonto kainai, dažnai ieškoma alternatyvų. Pavyzdžiui, vietoj naujos detalės užsakymo, skelbimuose ieškoma to paties modelio panaudoto prietaiso“, – sako svetainės elmeisteris.lt kompiuterinės ir buitinės technikos meistras Marius, pabrėždamas jog tokių atvejų pasitaiko retai. – „Nupirkti to paties modelio prietaisą su kitu defektu už žemą kainą ir pritaikyti tinkamas dalis – kaip aklai vištai grūdas.“ Pasak meistrų, kartais lengviau nusipirkti naują prietaisą, nesukant sau galvos.

Koją kiša patys gamintojai

Išleisdami naują prietaisą, kurio originalios detalės kainuoja neproporcingai daug palyginus su prietaiso kaina, gamintojai sąmoningai sufleruoja seną prietaisą pakeisti nauju. „Neretai pigios kategorijos daiktai gamintojų yra sukonstruojami taip, kad išardyti nesugadinus korpuso tiesiog neįmanoma. Tai dažniausiai būna pigesni virtuvės technikos prietaisai: plaktuvai, maišytuvai, virduliai“, – pasakoja meistras Marius.

Pasak garantinį ir pogarantinį remontą atliekančios įmonės „ServiceNet“ vadovo Gyčio Balčikonio, paprastai didžiąją remonto kainą sudaro gamintojo dalys, o pridėjus mokestį už darbą, taisymas gali stipriai išbrangti. Jei prietaisas senas, neretai skelbimuose ieškoma remontą pigiau atliekančių „meistrelių“.

Pasitaiko, jog net ir apynaujo prietaiso tvarkyti neapsimoka. Pavyzdžiui, sugedus ar kitaip pažeidus prietaiso mikrokontrolerį – pačią prietaiso širdį, iš meistro greičiausiai išgirsite liūdną žinią: tvarkyti neverta. Net ir įsigijus naują mikroschemą, į ją reikia įrašyti programinę įrangą, kuria gamintojai nesidalina. Neverta tvarkyti aukštos energinės klasės taupiųjų prietaisų, naujų šaldytuvų, kuriuose prakiuro freono vamzdelis, indaplovių su vandens purškimo variklio gedimu, sugedus ar sudužus televizoriaus matricai.

Nebenaudojami prietaisai dar gali būti vertingi

Pakliuvę į sąvartynus ar piktavališkai išmesti į gamtą, elektronikos prietaisai išskiria pavojingas medžiagas. „Šios atliekos tarsi tiksinti bomba – per vandenį, orą, dirvožemį kartu su geriamuoju vandeniu ar maistu pavojingos cheminės medžiagos gali pasiekti ir mūsų organizmus. Todėl elektronikos atliekas svarbu išmesti tik į specialias surinkimo vietas, kur vėliau jos yra tinkamai perdirbamos“, – sako EPA vadovas M. Varaška.

Prietaisai, kurie nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, dar gali būti vertingi. Pavyzdžiui, baterijos ir metalai, esantys telefono viduje, panaudojami naujiems elektronikos prietaisams, juvelyrikai, indams ir kitiems gaminiams. Taip pat iš jų išgaunami tokie metalai kaip auksas, platina, varis.

Nebenaudojamus elektronikos prietaisus (IT techniką, virtuvės elektroniką, žaislus ir kita) galima išmesti į „Senukų“, „Maximos“, „Rimi“, „Iki“, „Topo centro“, „Avitelos“, „Norfos“, „Ermitažo“, „Euronics“ prekybos centruose esančius EPA surinkimo konteinerius. Lietuvoje veikia ir nemokama surinkimo sistema iš namų, tereikia užsiregistruoti www.epa.lt tinklapyje. Visos surinktos atliekos yra perdirbamos, siekiant sumažinti atliekų kiekį ir išgauti antrines žaliavas.

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Lietuvoje pradedama kurti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema

    0 2015-04-02

    Lietuvoje pradedama kurti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Aplinkos ministerijos leidimą šios sistemos administratoriaus veiklai gavusi viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USA) jau kreipėsi į šalies prekybos įmones, kviesdama per balandį pateikti paraiškas dėl taromatų – įrenginių, kurie užstato sistemos pakuotę atpažins automatiškai, ją priims ir grąžins pirkėjams depozitą, poreikio. Naujoji vienkartinių gėrimų pakuočių u...

  • Paprasti ir nemokami būdai atsikratyti senomis padangomis

    0 2015-03-31

    Artėjant laikui keisti padangas aplinkosaugininkai primena, kaip paprastai, nemokamai ir neteršiant aplinkos jomis atsikratyti.

  • Elektroniniai prietaisai: tvarkyti neverta išmesti

    0 2015-03-06

    Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks pakloti nemenką sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą. Elektronikos platintojų asociacija atskleidžia kitą medalio pusę – didėjant tokių prietaisų vartojimui daugėja ir elektronikos atliekų, kurios ...

  • Stikliniai buteliai – su užstato ženklu

    0 2015-02-05

    Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino užstato už daugkartines gėrimų pakuotes sistemos taikymo ženklą. Šiuo ženklu turi būti žymimi visi Lietuvoje parduodami ir į užstato už daugkartines pakuotes sistemą įtraukti stikliniai buteliai su gėrimais.

  • Praktiškas gerumas. Interviu su verslininku Almontu Kybartu

    0 2015-02-02

    Ar galima suderinti gamtos apsaugą su pelno siekimu? Ar galima tai daryti Lietuvoje? EMP Recycling įkūrėjas ir vadovas Almontas Kybartas yra gyvas to pavyzdys. Prieš 15 metų pradėjęs elektroninių atliekų perdirbimo verslą, šiandien jis vis dar mato labai daug iššūkių ir tiki, kad Lietuva gali būti ta šalis, kurioje atliekos į sąvartynus nepakliūna.

  • Lietuvoje išrūšiuojama ir perdirbama vis daugiau atliekų

    0 2015-01-22

    Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.).

  • „Fortum Klaipėda“ leista kurui naudoti atliekas iš kitų Lietuvos regionų

    0 2014-11-27

    Aplinkos apsaugos agentūros taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius 2014 m. lapkričio 26 d. „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei išdavė pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, pagal kurį galima deginti nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas iš visos Lietuvos. Šis leidimas suteikia galimybę atliekų kiekį jėgainės kuro balanse padidinti iki 70 % arba iki 180 tūkst...

  • EP nariai taria „sudie“ aplinką teršiantiems plastikiniams maišeliams

    0 2014-11-25

    Praeitą savaitę Europos Parlamento ir ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos atstovai pasiekė susitarimą dėl taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti plastikinių maišelių naudojimą, nes jie teršia aplinką. Šįvakar dėl šio susitarimo balsuoja Aplinkos komitetas. Kaip tai atrodytų per fotoaparato objektyvą? Jūsų dėmesiui – fotografijos konkurso šia tema nugalėtojo vengro Gáboro Szellő nuotrauka „Dabar“.

  • Žengtas dar vienas žingsnis, siekiant pažaboti taršą plastikiniais maišeliais

    0 2014-11-23

    Europos Komisija pritarė Žaliųjų frakcijos narės Margrete Auken pasiūlymui Europoje iki 2019 m. 50 proc., o iki 2025 metų 80 proc. sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą.