©Ruslano Kondratjevo nuotr.

Ne tik Amerikoje dėkoja už ekologišką derlių

0 2014-12-15

Nijolė Baronienė
Valstietis.lt

Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva. Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį.

Tiki ir pasitiki

Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje. Stragiai ketvirtadieniais prekiauja sostinės Tymo turgelyje, kur kartu su bendraminčiais ne pirmus metus vilniečiams siūlo įsigyti ekologiškų daržovių ir visokių kitokių kokybiškų gėrybių. Tą dieną jie ruošė daržoves šeštadieninei prekybai ūkininkų turguje prie „Akropolio“. Ir vienur, ir kitur ateina nuolatiniai pirkėjai, kurie tiki ir pasitiki ekologiškai ūkininkaujančia jų šeima. „Dabar daug visokių gudručių. Apsivelka lininę sermėgą, užsimaukšlina šiaudinę skrybėlę ir vaizduoja ekologiškai ūkininkaujantį. Apmaudu, kad dažnai labiau pasitikima įvaizdžiu, nesigilinant į produkto kilmę ir kokybę. Gaila, kad aiškinimais, esą jų derlius ekologiškas, miestelėnai tiki. Retas susipranta paprašyti parodyti ekologinio ūkio sertifikatą. Mes jį visada pasidedame matomoje vietoje. Esame nuolat tikrinami „Ekoagros“ specialistų, sėklą perkame tik ekologišką“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, žmonės turėtų nesižavėti „dorų“ kaimiečių įvaizdį kuriančiais prekiautojais, o atidžiai žiūrėti, kas padėta ant jų prekystalių. Dažnai tarp bulvių ir morkų būna daržovių, kurios Lietuvoje gruodį tikrai neauga. Ieva antrino mamai sakydama, kad žmonės atidžiau renkasi tai, ką tepa ant odos, nei tai, ką deda į burną. „Dažnas skaito kas parašyta kosmetikos produktų sudėtyje, tačiau nepakankamai gilinasi, kokias daržoves patiekia ant savo šeimos stalo. Šiais laikais yra priemonių (nitratų, chemikalų testų), kurios leidžia patiems pasitikrinti daržovių kokybę. Turguje reikia nebijoti prašyti daržovių kilmės dokumentų, sertifikatų“, – sakė Ieva.


©Ruslano Kondratjevo nuotr.

Derliaus visada yra

Dvidešimt šešerių metų I.Stragytė kartu su vyresne seserimi Jūrate nuo mažens talkino tėvams. Ji puikiai žino, kiek reikia laiko ir pastangų, kad užaugintų kokybiškas ekologiškas daržoves. „Ekologiškame darže užauga menkesnis derlius, bet mums chemizuotas ūkininkavimas nepriimtinas. Būna, kad vienais metais geriau dera vienos daržovės, kitais – kitos, bet net blogiausiais metais nėra buvę, kad neturėtume ką parduoti. Gal todėl, kad auginame viską, kas tik auga mūsų lietuviškoje žemėje“, – linksmai kalbėjo ūkininkė. Kiekvienais metais Stragių ūkyje Leonpolio žemėje 10 ha plote ekologiškai auginama net trisdešimt septynių rūšių daržovių, kurios visos įrašytos VšĮ „Ekoagros“ išduotame sertifikate. Puikiai dera morkos, kurias ūkininkai sėja kelis kartus – ankstyvam ir vėlyvam derliui. Net pirmam sniegui iškritus šviežių šakniavaisių su visais lapais priraunama ir vežama valgytojams. Burokėliai, ropės, ridikai, griežčiai, salierai, pastarnokai, špinatai, pekininiai kopūstai, petražolės – ypatingo skonio ir vertės.

Tiesiai iš lauko – pirkėjams

Pakvietusi į visureigį, kurį pirko todėl, kad su paprastu automobiliu nepravažiuoja lauko keliais, Ieva parodė lapinių ir briuselinių kopūstų laukus. Pastaruosius užauginti nelengva, tačiau Ievai pavyko. Dieną prieš prekybą turguje išrauti iš žemės jie būna šviežutėliai. Užsienio šalių piliečiai gyvenantys Lietuvoje ypač džiaugiasi ūkyje auginamų daržovių asortimente randantys ir lapinių kopūstų. Lietuviai, pasak Ievos, dar tik atranda šią vertingą kopūstinę daržovę. Beje, lankydamasi JAV, I.Stragytė pastebėjo, kad ten pirkėjai labai gerbia ekologiškai ūkininkaujančiuosius, palaiko juos ir supranta, kad ekologiškas daržoves užauginti sunkiau, todėl jos ir kainuoja brangiau. „Jau ir mes išgirstame padėkos žodžių. Būna, ateina vyras su žmona ir sako: „Jau trečias vaikas ant jūsų ropių auga.“ Tai labai malonu girdėti“, – pasakojo L.Stragienė.

Vertingieji moliūgai

Ant Stagių vizitinių kortelių – ūkyje užaugintų moliūgų vaizdas. Juos L.Stragienė augina jau seniai. Ieva stengiasi, kad būtų kuo įvairesnių veislių moliūgų. „Ypač populiarūs dekoratyvūs prancūziški ryškiai oranžiniai moliūgai, perkami ir interjerui puošti. Turime įvairių spalvų moliūgų. Yra muskatinių, aliejinių. Visi jie labai vertingi ir mėgstami pirkėjų. Tik derlius šiais metais dėl nepalankių orų menkesnis nei kitais metais. Yra buvę, kad priskynėme net 15 tonų moliūgų“, – pasakojo Ieva. Beje, daržovių sėklų ji perka iš įvairių įmonių. Įsitikino, kad taip daugiau garantijų: vienur pirktos būna prasto daigumo, o kitur pirktos sudygsta geriau.

Daug rankų darbo

Būdama dvidešimt vienų, I.Stragytė tapo jaunąja ūkininke ir pasinaudojo ES parama – įsigijo modernios žemės ūkio technikos. Dabar ją jau reikėtų keisti naujesne. Neseniai įsigyta sėjamoji padeda sutaupyti laiko, tačiau daug rūpesčių kelia ravėjimas. Didžiausia bėda – patikimų darbininkų stoka. Yra buvę taip, kad laiku nenuravėtą lauką teko sėti iš naujo, nes piktžolės nustelbė daržoves. Chemizuotame ūkyje būtų panaudoti chemikalai, ir tiek to vargo. „Mūsų daržovių savikaina daug didesnė, nes daug rankų darbo. Chemizuotame ūkyje išnaikinti piktžoles viename ha atsieina 300–500 Lt, o ekologiniame ūkyje piktžolių nuravėjimas 1 ha – 5000–6000 Lt. O derliaus ekologiniame ūkyje gaunama perpus mažiau nei intensyviai ūkininkaujant. Gaila, kad ne visi tai supranta“, – sakė L.Stragienė. Tačiau, nepaisydami menko valdžios palaikymo ir mažėjančių ekologiškai ūkininkaujančiųjų gretų, Stragiai neketina atsisakyti pasirinkto kelio.

Sunkiai įgyvendinama svajonė

Šiais metais Stragiai užaugino gausų įvairių daržovių derlių: morkų, bulvių, burokėlių, briuselinių kopūstų, ropių, juodųjų, baltųjų ridikų, salierų šaknų, pastarnokų, griežčių, kitų daržovių ir prieskonių. „Dalis jų bus parduota turguose, dalį galėtų pirkti vaikų darželiai, mokyklos ar kitos įstaigos, tačiau mus stebina tai, kad jaučiamas išankstinis nusistatymas, kurio vienas pagrindinių argumentų, ekologiška produkcija – per brangu, įsigyti kokybiškų daržovių ikimokyklinio auklėjimo įstaigos iniciatyvos nerodo“, – sakė L.Stragienė. Pasak jos, nestandartinės išvaizdos daržoves galima būtų parduoti pigiau. Juk ne taip svarbu, tiesi morka ar kreiva, svarbu, kad ji užauginta ekologiškai.

Didžiausia ūkininkų svajonė – šiuolaikiški sandėliai. Tačiau jiems pastatyti reikėtų bemaž 1 mln. litų, todėl įgyvendinti šios svajonės savo jėgomis Stragiai nepajėgia. Ieva daug vilčių deda į 2014–2020 metų Kaimo plėtros finansavimo programą. „Jei išsipildytų ši mano svajonė, galėtume ne tik užauginti, bet ir iki pavasario prekiauti sveikomis ir kokybiškomis daržovėmis“, – sakė ūkininkė. Paramai gauti projektus ji rengia pati, tad jau dabar planuoja, skaičiuoja, kiek reiks turėti savų lėšų teikiant projektus ES paramai gauti.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...