„Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ iš Latvijos rado būdą pažaboti Baltijos taršą

0 2014-09-29


Lietuvos gamtos fondas

Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ laurus šiemet pelnė ūkininkų pora iš Latvijos Juris Cīrulis ir Vija Cīrule. Stambaus tradicinio augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio šeimininkai apdovanoti už tai, kad ūkyje vysto uždaro maistinių medžiagų ciklo gamybos sistemą – čia apgalvotai ir tausiai panaudojami visi ištekliai. Jų pastangos sumažinti azoto ir fosforo junginių nuotėkį iš ūkio itin vertingos siekiant apsaugoti Baltijos jūrą nuo pražūtingo eutrofikacijos proceso.

Konkursu „Baltiją tausojantis ūkininkas“, kurį Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programa organizuoja nuo 2009 m., siekiama paskatinti ūkininkus, mažinančius azoto ir fosforo junginių nuotėkį iš savo ūkių. Devyniose regiono šalyse išrinkti nacionaliniai nugalėtojai, iš jų vėliau tarptautinė žemės ūkio ir aplinkosaugos ekspertų vertinimo komisija išrinko regioninį konkurso nugalėtoją – ūkininkų Cīrulis šeimą iš Latvijos. Už pastangas ūkininkai apdovanoti 10 000 EUR (35 428 LT) piniginiu prizu.

„Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ Juris Cīrulis prisipažįsta, kad šis apdovanojimas jam labai reikšmingas. „Anksčiau esu pelnęs ne vieną nacionalinį apdovanojimą, tačiau šis apdovanojimas man yra išskirtinis, nes konkursas organizuojamas pasaulinį pripažinimą pelniusios gamtosaugos organizacijos. Šis apdovanojimas ir mano pastangų įvertinimas įkvepia pasitikėjimo, kad pasirinkau teisingą ūkininkavimo kelią“, - sako Juris Cīrulis, „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ iš Latvijos.
Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ nacionaliniai nugalėtojai
©Maceiej Stefanski nuotr.

Juris ir Vija visuomet buvo įsitikinę, kad ūkininkai privalo prisiimti atsakomybę už neigiamą žemės ūkio poveikį gamtai. Per 20 ūkininkavimo metų jie įdėjo daug pastangų, įgyvendino daug priemonių, kad kuo efektyviau panaudotų ūkyje esančius resursus, sukurdami uždaro ciklo ir aplinką tausojančią gamybos sistemą, siekdami, kad iš jos nebūtų jokio maistinių medžiagų nuotėkio. Pavyzdžiui, karvių mėšlas yra panaudojamas ūkyje esančiuose biodujų išgavimo įrenginiuose, iš biodujų gaminama elektra, ūkio šiltnamiuose panaudojama elektros gamybos metu išgaunama šiluma. Ūkininkai taip pat savo ūkyje įrengė šlapynes, apsaugines vandens telkinių juostas bei nusodinimo baseinus ir labai mielai dalijasi savo patirtimi su kitais Latvijos ir viso regiono ūkininkais. Ūkis įsikūręs netoli Latvijos sienos, apie 30 km nuo Joniškio, Juris ir Vija sako, kad ūkininkai iš Lietuvos jų ūkyje taip pat yra laukiami svečiai.

„Manau, kad ūkininkai ieško naujų technologinių sprendimų, kurie galėtų padėti jiems vystyti savo ūkį aplinką tausojančiais metodais“, - sako Juris. „Ūkis yra visuomet atviras vietiniams ūkininkams, kurie norėtų pamatyti, kaip galima panaudoti naujas technologijas ne tik siekiant ekonominio efektyvumo ir tausesnio išteklių naudojimo, bet ir siekiant sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai.“

Biodujų įrengimai Cirulis ūkyje
©Aija Krodere nuotr.

Baltijos jūra vis dar yra viena iš labiausiai pažeistų jūrų pasaulyje. Eutrofikacija, sukeliama pernelyg didelio maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) kiekio vandenyje yra didžiausia grėsmė Baltijos jūrai, o pagrindinis šios taršos šaltinis yra netausojantis žemės ūkis. Siekdamas paskatinti ūkininkus rinktis Baltijos jūrą ir kitas ekosistemas tausojančius ūkininkavimo metodus Pasaulio gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijomis partnerėmis regione bei Baltijos ūkininkų forumu aplinkai ir ūkininkų organizacijomis visame Baltijos jūros regione įsteigė konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“. 2013 m. Europos Komisijos Bendrosios žemės ūkio politikos komunikacijos apdovanojimuose šis konkursas pripažintas geriausiu komunikacijos suinteresuotoms šalims projektu.

„Ūkininkai labai dažnai kaltinami dėl blogos Baltijos jūros ekologinės būklės. Šiuo apdovanojimu mes priešingai – norime pagirti ir paskatinti tuos regiono ūkininkus, kurie ėmėsi pastangų sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, ypač Baltijos jūrai“, – sako Otilija Thoreson, Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programos atstovė. „Ūkininkai yra labai svarbi Baltijos jūros problemų sprendimo dalis, ir būtent vieni iš kitų jie gali geriausiai išmokti aplinką tausojančių ūkininkavimo metodų, galinčių pakeisti Baltijos jūros ateitį.“

Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ nugalėtoja Lietuvoje Laura Mišeikienė
©Egidijaus Povilaičio nuotr.

Nacionalinį konkurso turą Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas, konkurso partneriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir naujienų portalo „Delfi“ aplinkosaugos naujienų kanalas „Grynas“. Šiemet nacionalinio konkurso nugalėtoja pripažinta ūkininkė Laura Mišeikienė, ekstensyviu ganymu prižiūrinti natūralias užliejamas Nemuno lankas (Pagėgių sav.), kur nuplaunamų maisto medžiagų kiekio mažinimas yra itin svarbus, nes vos už 60 kilometrų nuo ūkio Nemunas įteka į Kuršių marias, kurios jau dabar labai stipriai kenčia nuo eutrofikacijos.

Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programos ir Lietuvos gamtos fondo informacija

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.