Mokanti žemė: pirmieji metai

0 2014-02-06

Gražvydas Jegelevičius

Pavasariui nenumaldomai artėjant galime mintimis grįžti į praeitų metų pradžią ir prisiminti, aptarti, kas vyko nuo pavasario, kai pradėjome eksperimentinį daržininkystės projektą „Mokanti Žemė“ bei pasidalinti tuo, ką išmokome ir supratome.

Dar kovo pabaigoje surengėme trumpą įžanginę paskaitėlę, kurios metu pristatėme savo ketinimus įrengti daržą už miesto, kur galėsime mokytis, eksperimentuoti ir pritaikyti gamtinės žemdirbystės žinias, auginti maistą kartu, prižiūrėti augalus bei dalintis derliumi. Siekdami visa tai atlikti kuo natūraliau, gamtiškiau ir kad mums būtų kuo mažiau darbo, pasirinkome gamtinės žemdirbystės/permakultūros metodus. Į pristatymą susirinko būrelis entuziastų, iš kurių keli papuolė ne į tą paskaitą, bet susidomėjo ir prisijungė. Tiesa, kaip parodė išvykos į daržą, iš visų „teoriškai susidomėjusių“ tik nedidelė dalis prisijungė prie daržo įkūrimo ir priežiūros.

Balandžio antroje pusėje, nutirpus sniegui, nuvykome į būsimo daržo teritoriją, esančią netoli Lentvario, apsižvalgyti, susipažinti su aplinka bei paplanuoti. Teritoriją supo keli nedideli ploteliai miško, kalvos bei šalia telkšojo kūdra. Akys ieškojo vietos, kur geriausia įkurti daržą, t. y. vietos, kur nepučia stiprūs vėjai bei pakanka saulės spindulių, – išsirinkome nedidelės kalvos pietinę pakalnę.

Vieni iš pirmųjų darbų buvo atlikti namie – tai planavimas, ką sėsime ir sodinsime, daržo išplanavimas, sėklų įsigijimas bei sėjinukų daiginimas namie. Ištirpus įšalui surengėme pirmąją darbinę išvyką, kurios metu grėbėme pernykštę žolę mulčui ir įrenginėjome lysvę pavasarinėms daržovėms (įvairioms salotoms, ridikėliams, špinatams ir kt.) sukasdami žemę ir pašalindami velėną. Paruošėme vieną tokią lysvę (1 m pločio ir 8 m ilgio), uždengėme apie 20 cm storio mulčo sluoksniu ir pradėjome pirmuosius eksperimentus.

Dirvos paviršius buvo lengvas priemolis, bet vos giliau pakasus, molis stipriai tankėjo ir labai drėko. Vėliau darže išdygo asiūkliai, kurie indikuoja drėgnas sąlygas. Praskyrę mulčą pasėjome pirmuosius augalus: ridikėlius, ropes, špinatus bei įvairias salotas. Taip pat lysvės kraštuose pasodinome kalendras bei medetkas, kaip apsaugos liniją nuo galimų kenkėjų. Svarbu žinoti, jog eksperimentuoti su kenkėjus atbaidančiais augalais reikia atsargiai, nes jie gali nubaidyti ir apdulkinančius vabzdžius.

Po savaitės grįžome į daržą su didesne grupele entuziastų – vos užteko įrankių atlikti darbus. Sugrėbėme daug pernykštės žolės, kuria išklojome dar penkis 1 m pločio ir 8 m ilgio plotelius apie 20 cm storio sluoksniais – tai būsimos lysvės. Norėdami paspartinti šieno fermentaciją ir dirvodaros proceso pradžią, šieną palaistėme arklio išmatų tirpalu, taip perkeldami reikalingų bakterijų kolonijas į mūsų daržą. Taip pat sukasėme dar vieną 1 m pločio ir 8 m ilgio lysvę, į kurią vėliau sėjome/sodinome prieskonines žoleles ir įvairias gėles (agurkles, ramunėles, mėtas, melisas ir kt.), kurios žydėjimo metu pritraukė gausybę naudingų vabzdžių ir gerino daržo estetinį įvaizdį.

Tuo metu, kai atlikome pirmuosius darbus, o pavasario saulė šildė žemę, namie ant palangės pamažu augo ir stiprėjo skirtingų rūšių kopūstai, pomidorai, dumplainiai, moliūgai, cukinijos bei įvairios žolelės. Šie augalai darže atsidūrė gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Šias daržoves sodinome į lysves, kurių nekasėme, bet buvome uždengę mulču – velėna jau buvo pradėjusi pūti, o po mulču gyveno gausybė sliekų. Tiesiog praskyrėme mulčą ir, įbėrę šiek tiek derlingo dirvožemio, pasodinome. Po savaitės daržovės atsigavo ir jau buvo pradėjusios augti, išskyrus moliūgus, kurių lapai ėmė gelsti. Šį netikėtumą išsprendėme palaistydami juos dilgėlių ekstrakto tirpalu, kurį patys pasigaminome. Augalai kaip mat atsigavo ir ėmė sparčiai vytis brolius ir seseris kaimynų daržuose, žydėti bei megzti vaisius. Šalia paminėtų daržovių eksperimentuodami pasodinome augalų kompanionų, kurie (teoriškai) atbaido kenkėjus ir/arba padeda augalams augti. Pvz.: kopūstus apsaugojome šalavijais ir tai pasiteisino, nes kopūstų beveik nepuolė baltieji kopūstinukai, o tik atšalus orams ir apvytus šalavijams, prasidėjo kopūstinukų invazija – gerai, kad jau buvome nuskynę didžiąją dalį kopūstų. Nepaisant šios augalų kompanionų sodinimo teorijos patrauklumo, tikrai ne visos kombinacijos pasiteisina, todėl remtis vien šia teorija nereikėtų. Siūlome neprisirišti prie visokių lentelių, verčiau pasiremti natūraliais arba dirbtiniais eksperimentais, jeigu yra jiems poreikis (pvz., jei jūsų daržoves puola kenkėjai ir kt.).

Slenkant vasarai daržą sparčiai kolonizavo vadinamosios „piktžolės“, mūsų daržo atveju tai: dirviniai garstukai, dirvinės čiužutės, kiaulpienės, siauralapiai gysločiai, asiūkliai, paprastieji kiečiai, vienas kitas augalas iš pupinių šeimos ir kt. Dalis šių augalų mėgsta molingas dirvas ir turi savybių su savo šaknimis suardyti dirvos molio sluoksnį, – būtent dėl to jie ir augo sau palankioje nišoje. Taigi, iš augalų galima sužinoti apie dirvos sąlygas ir kitas aplinkybes bei, žinant dirvos sąlygas ir kitas aplinkybes, galima nuspėti kokie augalai augs. Metų eigoje teko šalinti kai kuriuos laukinius augalus, kad neužgožtų daržovių, nes jos auga gerokai lėčiau negu laukiniai augalai, pastarieji turi didžiulį pranašumą. Kiek vėliau į šias „piktžoles“ ėmėme žiūrėti kaip į gerą darbą darančius svečius (iš tikrųjų, svečiai buvome mes ir mūsų daržovės) – juk jie savo šaknimis išrausia kanalus dirvoje, pritraukia mineralų, kurie, laikui bėgant, pasklinda į viršutinius dirvos sluoksnius. Be gailesčio šalinome tik žolinius augalus (darže vietos velėnai nėra), kurie irgi prašėsi į daržą, – mat mulčui naudojome pernykštę žolę su smilgomis ir sėklomis.

Bėgant dienoms prižiūrėjome daržą, šienavome ir mulčavome, po mulču vyko intensyvūs dirvodaros procesai – metų pabaigoje paviršinis dirvožemio sluoksnis jau buvo įgavęs grumstelių pavidalo struktūrą ir tapo tamsiai juodos spalvos. Kito sezono eksperimentai parodys, ko vertas šis dirvožemis, bet, jau ir auginimo sezono pabaigoje, yra be galo smagu matyti susidariusias daržui palankesnes sąlygas.

Be daržo darbų, mes taip pat puikiai leidome laiką. Gera prisiminti pokalbius beriedant traukiniu, gamtoje praleistą laiką, pietus ant žolės, vidury pievos kaitinant saulei ir kitą veiklą. Įsitikinome, jog buvimas su bendraminčiais – vienas prasmingiausių šio daržo idėjos aspektų.

Komandos narė Monika apie daržą:

„Į projekto pristatymą nuėjau gana spontaniškai, neturėdama didelių lūkesčių. Pristatymas iš karto sudomino – nedvejodama prisijungiau, norėdama savo rankomis išbandyti gamtinę žemdirbystę. Apie rezultatus tuo metu dar negalvojau, todėl derlius maloniai nustebino. Labiausiai įstrigo pirmoji pažintis su žeme ir bendražygiais, pirmasis komandinis šieno grėbimas su dainomis, pirmoji pietų pertraukėlė gulint ant žolės ir smagios kelionės dviračiais į daržą. Labiausiai džiaugiausi pačiu procesu – dirbant darnioje komandoje kiekviena nauja patirtis buvo didelis džiaugsmas. Džiugino ir derlius – skanūs garbanoti kopūstai, ridikai, cukinijos, salotos, moliūgai, o daržo ramunėlių arbatą geriu ir šiandien : )“

Komandos narė Raminta:

„Mano patirtis tokia egoistiška: norėjau susipažinti su žmonėm, kurie domisi panašia veikla ar išmano daržininkystę, taip sakant – ieškojau „daržo autoritetų“; praktikoje pritaikyti turimas žinias ir naujai išmokti visokių triukų. Mokiausi – kad savam darže neprapulčiau. Didelis džiaugsmas man buvo, kad auga! Ir visi maži džiaugsmai – važiuoti traukiniu, grėbti, valgyti beravint, sulyti… Bet didžiausi džiaugsmai – žmonės ir supratimas, kad oooo – auga, skanu. Nuoširdžiai? Saugumo jausmas atsirado – žinau, kur ieškoti patarimo, jei ką, bet ir pati užsiauginčiau. Supratau, kad važiavimas į daržą turėtų tapti tradicija ar apeiga – tokiu ritualu, nes šiais metais tikrai retai nuvykdavau ten. Globaliau – labai gera patirtis – labai tikiuosi, kad tokių daržų bus daug daug daug daugiau..“

Apibendrinant galima teigti, kad šią idėją įgyvendinti pasisekė – natūralūs bei pavykę ar nepavykę daržo eksperimentai suteikė naujų įžvalgų, atnešė supratimo ir nemažai džiaugsmo bei praplėtė draugų ratą. Išskyrus supuvusius pomidorus, dėl nieko nesigailime ir raginame visus įkurti savo daržą ir pabandyti patiems užsiauginti savo maisto ir sėklų. Dėkojame visiems entuziastams bei Žali.lt ir Maisto Šaknų nariams padėjusiems įgyvendinti šią idėją (Tomui, Donatui, Monikai, Ramintai, Andriui, Manvydui, Emai ir kitiems). Kitąmet laukite tęsinio.

Gražvydas Jegelevičius

Žali.lt

Maisto šaknys

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...