Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

0 2015-05-16


Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei susijusių institucijų atstovai nusprendė: nuo šių metų visi ES žemdirbiai, deklaruojantys pasėlius ir norintys gauti tiesiogines išmokas, pradeda įgyvendinti žalinimo programą, pagal kurią privalu laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų.

Žinoma, iš pradžių ne visi patenkinti, meškos paslaugą daro ir viešojoje erdvėje pasirodanti neatitinkanti tikrovės informacija, tačiau Žemės ūkio ministerija patikina – žalinimo reikalavimai tikrai nėra neįveikiami.

Trys reikalavimai išmokas gaunantiems ūkiams

Pirmasis iš jų yra pasėlių įvairinimas, kurio tikslas – gerinti dirvožemio būklę. Priklausomai nuo dirbamos žemės ploto, pareiškėjas turi kasmet auginti mažiausiai 2 arba 3 skirtingas augalų rūšis. Tačiau jeigu pareiškėjas deklaruoja mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės, laikoma, kad šis reikalavimas jau įvykdytas.

Antrasis – turimų daugiamečių pievų ir ganyklų išlaikymas. Šis reikalavimas yra viena iš ES kovos su klimato kaita priemonių, nes jo tikslas yra mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Jei pareiškėjas neturi daugiamečių pievų, laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas.

Trečiasis reikalavimas didina biologinę įvairovę kaimo vietovėse ir apibrėžia ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) išskyrimą. Norintieji gauti žalinimo išmoką, turi mažiausiai 5 proc. ariamosios žemės skirti EASV vietovėms – pūdymui ir (arba) azotą kaupiantiems augalams. Jei pareiškėjas deklaruoja 15 ha arba mažiau ariamosios žemės, laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. EASV vietovės reikalavimus ūkininkai galės atitikti įbraižydami ir ariamojoje žemėje esančias arba besiribojančias su ja medžių grupes, medžių eiles, tvenkinius ir griovius. Iki to laiko pagal naujausias 2015–2017 m. orto–fotografines nuotraukas visi minėtieji kraštovaizdžio elementai turėtų būti skaitmenizuoti, t. y. tiksliai nustatyta jų vieta deklaravimo sistemoje, užimamas plotas, ribos ir pan. Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų su žemdirbių, mokslo institucijų bei paramą administruojančių institucijų atstovais. Tokiu būdu bus užtikrintas tiek deklaravimo paprastumas ir didesnis aiškumas Lietuvos ūkininkams, tiek ir sumažinta galimų klaidų tikimybė, užkertant kelią tiesioginės paramos mažinimui.

Žalinimo įgyvendinimo pavyzdžiai

Tarkime, ūkininkas Jonas deklaruoja 9 ha ariamosios žemės ir visame plote augina tik kviečius. Jis gauna žalinimo išmoką, nes atitinka reikalavimus – šio ūkininko deklaruojamas plotas yra mažesnis nei 10 ha.

Jaunasis ūkininkas Tadas deklaruoja 20 ha ariamosios žemės, kurią sudaro 10 ha vasarinių kviečių ir 10 ha žieminių kviečių. Šis ūkininkas irgi atitinka pasėlių įvairinimo reikalavimą, nes ariamojoje žemėje augina 2 skirtingus pasėlius, iš kurių nei vienas nesudaro daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto. Tačiau Tadas neatitinka EASV reikalavimo, nes nedeklaruoja nei pūdymo, nei azotą kaupiančiųjų augalų. Jam žalinimo išmoka bus mažinama per pusę, t. y. mokama už 10 ha.

Ūkininkas Gintaras deklaruoja 100 ha ariamosios žemės: 60 ha miežių, 30 kviečių ir 10 ha žirnių. Pareiškėjas atitinka pasėlių įvairinimo reikalavimą, kadangi ariamojoje žemėje augina 3 skirtingus pasėlius, iš kurių didžiausias nesudaro daugiau kaip 75 proc., o du didžiausi – daugiau kaip 95 proc. ariamosios žemės ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei būtų deklaravęs iki 30 ha ariamosios žemės, norinčiam atitikti reikalavimus Gintarui būtų pakakę ir dviejų pasėlių. Beje, šis ūkininkas atitinka ir EASV reikalavimą, kadangi augina žirnius – azotą kaupiančius augalus. Dešimt ha azotą kaupiančiųjų augalų yra prilyginami 7 ha EASV ploto, vadinasi, pareiškėjas skyrė mažiausiai 5 proc. (Gintaro atveju – daugiau) ariamosios žemės EASV vietovei. Tokiam pareiškėjui žalinimo išmoka skiriama už visą plotą – 100 ha.

Aldona deklaruoja tik 50 ha pievų. Kadangi pareiškėjos didžiąją deklaruojamo ploto dalį (šiuo atveju – visą plotą) sudaro pievos, ji atitinka visus žalinimo reikalavimus ir jai skiriama žalinimo išmoka už visus 50 ha su sąlyga, kad ji neišars pievų (jei jos yra daugiametės) bei atitiks bazinei išmokai keliamus reikalavimus

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui žalinimo išmoka mokama už tą ploto dalį, kuriai jis įvykdo žalinimo reikalavimus. Tai reiškia, jei pareiškėjas tik iš dalies atitinka reikalavimus – pagal tai jam ir bus apskaičiuota žalinimo išmoka. Pavyzdžiui, jei deklaravusiam tam tikrą plotą pareiškėjui keliamas reikalavimas turėti 5 ha EASV vietovės, tačiau jis turi tik 2,5 ha, tai reiškia, kad EASV reikalavimas įvykdomas 50 proc. – proporcingai pagal tai mokama ir žalinimo išmoka.

Informacija iš patikimų rankų

Visos ES valstybės narės žalinimo reikalavimus turi įgyvendinti tokia pačia tvarka, kaip tai nustatyta ES reglamentuose.

Informaciją apie žalinimo reikalavimus ŽŪM pareigūnai ūkininkams, socialiniams partneriams ir kitiems suinteresuotiesiems nuolat skelbė jau nuo 2012 metų: organizavo informacinius seminarus, publikavo straipsnius šalies spaudoje, ŽŪM svetainėje ir pan.

ŽŪM interneto svetainėje (www.zum.lt) galima rasti ne tik naudingą skyrių „Tiesioginė parama 2015–2020 m.“, bet ir naujai sudarytą dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų į juos suvestinę apie žalinimą ir kitas tiesioginių išmokų schemas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje (www.nma.lt) jau ne vienerius metus yra viešai visiems skelbiama skaičiuoklė, padėsianti sužinoti, kiek pareiškėjas atitinka arba neatitinka pasėlių įvairinimo ir EASV vietovės reikalavimus.

Siekiama žalinimo reikalavimų supaprastinimo

Žalinimas buvo viena esminių ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos dalių, sulaukusi daugiausia diskusijų. Diskusijos dėl žalinimo reikalavimų įgyvendinimo oficialiose ES institucijose vyksta iki šiol, tačiau tai daugiau apima techninius reikalavimų įgyvendinimo aspektus.

Lietuva visuomet pasisakė ir toliau laikosi pozicijos, kad tiesioginė parama, įskaitant ir žalinimo reikalavimus, turėtų būti paprastesnė ir aiškesnė. Žemės ūkio ministerija mano, kad pasėlių įvairinimas turėtų būti vykdomas turintiems daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės (kaip ir EASV atveju). Daugiametes ganyklas turėtų būti leidžiama suarti tiems pareiškėjams, kurie keičia ūkininkavimo kryptį, pvz., iš gyvulininkystės pereina į augalininkystę. Prie azotą kaupiančių augalų grupės turėtų būti priskirti ir kitų augalų mišiniai, kuriuose azotą kaupiantys augalai sudarytų daugiau kaip 50 proc. Ministerijos nuomone, valstybės narės turėtų turėti daugiau laisvės pačios apsibrėžti būtinus aktyvaus ūkininko ir žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus bei jų vykdymą.

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.