Pirkėjai eurų sėkloms negaili

0 2015-03-16

Rita Mikučionienė
„Utenos apskrities žinios“

Daržininkystę ar sodininkystę pamėgo daugelis lietuvių – vieni nori turėti sveikesnių produktų, kiti – tikisi sutaupyti. Daugėja ir tokių, kuriems darbas darže ar sode – pomėgis. Tad nenuostabu, kad sulaukę pavasario daržininkai užplūdo specializuotas sėklų parduotuves, dairosi sėklų prekybos centruose ar turgavietėse.

Pirkėjai šiemet ankstyvi

Atskubėjusiu pavasariu džiaugiasi ir sėklų pardavėjai. Utenoje sėklomis ir sodininkystės reikmenimis prekiaujančios parduotuvės vedėja Jūratė Vareikienė sako, kad paprastai į sėklų parduotuves pirkėjai ima plūsti vasario mėnesio pabaigoje. Šiemet ankstyvesnis pirkimas prasidėjo mėnesiu anksčiau – jau nuo sausio.

„Pirkėjų antplūdis prasidėjo nuo sausio mėnesio“, – sako J. Vareikienė.
©Autorės nuotraukos
Ankstyvą prekybą paskatino šilta žiema, ankstyvas pavasaris. „Prekyba labai priklauso nuo oro – jeigu šviečia saulė, sulaukiame daugiau pirkėjų, jų nuotaika geresnė“, – sako ji.
Pasak vedėjos, pirmieji pirkėjai patys reikliausi – paprastai ateina į parduotuvę jau žinodami, kokių konkrečių daržovių sėklų pirks, iš savo patirties žino, kurios daigesnės, kurios ne tokios daigios. „Daugelis pirkėjų ateina su sąrašu numatomų pirkti prekių. Vieni perka po pakelį, kiti – vienu kartu susiperka viską, ko gali prireikti“, – vardija uteniškių pirkimo ypatumus pašnekovė ir pastebi naują tendenciją, – pirkėjai rečiau perka sėklas dideliais kiekiais, būna apskaičiavę kiek ir kokių sėklų gali prireikti“. Sėklos šiemet nebrango, o ir pirkėjai eurų neskaičiuoja – jeigu žino, kad gera sėklos veislė, kokybė – noriai atveria piniginę. Sėklos taip pat keliauja į užsienį, kur lietuviai sodina savo daržus. „Sėklas vežasi į Graikiją, Norvegiją, netgi į tolimąją Australiją“, – sako pašnekovė.
Perkamos jau daugelį metų populiarios veislės, tačiau ieškoma ir įdomybių. Pirkėjai vis labiau linkę išbandyti egzotiškesnes daržoves, prieskonius. Tačiau, kaip teigia Jūratė, yra tokių pirkėjų, kuriems naujovių neįsiūlysi – jei perka agurkų sėklas – tai tik „Rodničok“, jei pomidorų – „Betalux“.

Pirkėjai, kurie daržoves augina savo reikmėms, o ne pardavimui, rečiau perka chemines, dažniau renkasi organines trąšas. „Žemė atiduoda derlių, bet ją irgi reikia maitinti. Tačiau puikiausiai galima išsiversti su natūraliomis trąšomis“, – tikina pašnekovė ir pataria naudoti biohumusą, žuvų miltus.

Moliūgas – tik daržo puošmena?

Pasak vedėjos, populiariausios išlieka daržovių ir prieskonių sėklos. Šiuo metu žmonės labiausiai ieško sėklų, kurias galima daiginti: agurkų, pomidorų, paprikų, salierų, porų. Tačiau pačios paklausiausios ir užimančios didžiausią prekybos dalį – agurkų ir pomidorų sėklos. Įsidrąsinę lietuvaičiai dabar gali užsiauginti egzotiškos išvaizdos pomidorų. „Pomidorai, skirtingai nei kitos daržovės, pasižymi vaisių spalvų, dydžių, formų įvairove. Gali būti raudoni, oranžiniai, geltoni, avietiniai, žali, netgi juodi ar dryžuoti. Tačiau sėklas reikėtų rinktis ne tik pagal patinkančią vaisiaus formą ar spalvą, bet būtina pasidomėti ar pomidoras hibridas, ar tokios veislės. Būtent nuo to priklauso, kur geriausia auginti – lauke, stikliniame ar polietileniniame šiltnamyje. Tinkamiausia sėklų dygimo temperatūra + 20–25 laipsniai. Esant žemesnei temperatūrai daigai dygsta ilgiau, vėliau susiformuoja žiedai. Pasodintus pomidorus reikia apkaupti, kad jie išleistų daugiau šaknų. Dirvą aplink augalus lengvai papurenti, šaknys turi gauti oro“, – pataria J. Vareikienė.

Pirkėjai jau pradeda domėtis valgomųjų svogūnų svogūnėliais. Didesnio pirkėjų dėmesio sulaukia raudonieji svogūnėliai, tačiau paklausiausios ir geltonųjų svogūnų sėjinukų rūšys – „Stuttgarter riesen“, „Cupido“. Sėjinukų kaina svyruoja nuo 2,89 iki 3,49 eurų.

Vis dažniau pirkėjai į pirkinių krepšelį įsimeta cukinijų, melionų, moliūgų sėklas. Jūratė pati pernai augino melionus ir liko sužavėta: „Gal ir ne patys didžiausi užaugo, bet skonis – tai ne parduotuvinių“. Žmonės pamėgo auginti moliūgą – nereiklią, ypatingos priežiūros nereikalaujančią daržovę. Nors sveikuoliai tvirtina, jog moliūgą valgyti labai sveika, ne visi ryžtasi ragauti moliūgo košės ar tirštsriubės. Tačiau moliūgo populiarumo tai nesumenkina. „Moliūgas – daržo puošmena. Kartais kaimynai rungtyniauja, kuris didesnį moliūgą užaugins. Atsiradus tradicijai švęsti Heloviną, be moliūgo neapsieinama – vaikai išskaptuoja moliūgo vidų ir nešasi į mokyklą“, – pasakoja pašnekovė.

Daržovių galima užsiauginti ant palangės

Uteniškiai kasmet noriai perka prieskoninių augalų sėklas. Prieskonius auginti turbūt paskatino kulinarinės laidos, informacija internete. Šalia lietuvių pamėgtų tradicinių prieskonių: krapų, čiobrelių, raudonėlių, mėtų, svarbią vietą užima bazilikai, kalendra, rozmarinai, mairūnai. Daugelis prieskoninių augalų naudojami arbatai. „Jau keletą metų labai populiarus lofantas – prieskoninė arbata. Jos labai kvapnūs žiedai ir lapeliai. Lofanto sėklas dažnai perka bitininkai – bitės mėgsta lofantų medų. Sergantys cukriniu diabetu vertina steviją – dar vadinamą medaus žole. Stevijos lapus galima naudoti vietoje įprasto cukraus. Jie ne tik pasaldina, bet ir suteikia arbatai puikų skonį. Tik bėda, sunkiai dygsta, auga“, – teigia Jūratė.

Neturintiems savo daržo, nereiktų nusiminti, prieskoninių augalų ar net daržovių galima užsiauginti balkonuose, ant palangių. Parduotuvės vedėja aiškina, kad, svarbiausia įsigyti geros humusingos žemės, žemė iš daržo netinka – gali būti kieta, su ligų užkratais. Yra išvestos daržovių rūšys, tinkamos auginti namuose. Ant palangės gerai dera gražios avietinės spalvos „Malynowy“ pomidorai, savidulkiai agurkai „Puccini“, paprikos „Salsa“.

Pirkėjai noriai augina ekologiškas daržoves bei prieskonius. „Ekologiškos sėklos nėra brangios, pirkėjai dažnai įsigyja žirnių, pupelių, cukinijų, paprikų, agurkų, salotų, ridikėlių, krapų sėklų. Jas noriai perka ūkininkai, užsiimantis ekologine žemdirbyste ar pirkėjai, norintys valgyti savo išaugintas ekologiškas daržoves“.

Populiariausios – pelargonijos

Pašnekovė pastebi, jog pirkėjai mieliau renkasi gėles, kurios nereikalauja daug priežiūros, nebijo besikeičiančių oro sąlygų, tinkamos auginti balkonuose. Tarp populiariausių išlieka sulfinijos, petunijos, pelargonijos, sprigės, lobelijos. Labiausiai vertinamos pelargonijos, nes jos geriausiai pakenčia sausrą, nereikalauja didelės priežiūros. Greitai išperkami gėlių svogūnėliai – jurginų, kardelių, lelijų, begonijų. Tie, kurie nenori ar neturi sąlygų daiginti gėlių sėklas, perka gėlių daigus. Daigai gerokai brangesni nei sėklos, bet rūpesčių mažiau.

„Šių metų naujovė – gėlių sėklų juostelės, kuriose sėklos „apveltos“ trąšomis, tad jei pamiršite patręšti – nereikės dėl to jaudintis. Gėlių, taip pat ir morkų sėklų juostelės labai populiarios. Sėjant sėklas specialioje juostelėje augalai sudygsta vienodais atstumais, jų nereikia retinti, – sako Jūratė. – pasitaiko, kad į parduotuvę ateina pirkėjai ir skundžiasi, kad sėklos sunkiai dygo ar visai nesudygo. Pasikalbi, išsiaiškini, kad ne sėkla kalta, bet daržininkui trūksta įgūdžių. Ypač daug klausimų iškyla pradedantiesiems. Sėklai sudygti būtina kokybiška smulkesnės frakcijos žemė, tinkama temperatūra, svarbu neperlaistyti, neperdžiovinti.“

Sėklų parduotuvės vedėja ir jos kolegė – aistringos daržininkės, pačios noriai augina retesnių, naujų veislių augalus: „Pirkėjui dažniausiai reikia patarimo, tad reikia daug išmanyti. Žinoma, naujausią informaciją sužinome seminaruose, bet kai išbandome pačios, lengviau patarti pirkėjams.“

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...