©Autorės nuotr.

Gardžiausios daržovės – iš savo lysvės

0 2015-03-06

Jolita Žurauskienė
Valstietis.lt

Laimis Žmuida – sodininkas mėgėjas, gamtinės žemdirbystės teorijos kūrėjas ir praktikas. Vyras pasakojo, kad augdamas mieste neturėjo nei daržo, nei kolektyvinio sodo, nei kaimo. Viską pradėjęs nuo nulio, dabar jis užsiaugina beveik visą reikiamą maistą. Todėl ir kitiems negaili patarimų.

Mokote, kaip įkurti daržus ir sodus pagal gamtinės žemdirbystės principus, skaitote įvairias paskaitas. Kas paskatino tai daryti?

Darbas sode man teikia daug džiaugsmo ir malonumo, o valgyti savo užaugintas gėrybes yra vienas nuostabiausių jausmų. Kodėl nepasidalijus savo žiniomis su kitais, kad ir jie patirtų ką nors panašaus?

Artėja pavasario sėja. Daugelis sodininkų ir daržininkų dairosi sėklų. Kur jas žmonės dažniausiai perka?

Šiuo metu susiklosčiusi unikali situacija, kai galime gauti visas įmanomas sėklas iš visų pasaulio kraštų. Tiek tarpukario, tiek tarybiniais laikais turėjome porą ridikėlių veislių, kelias burokėlių, morkų veisles... O dabar galime parsisiųsti internetu šimtus naujų kiekvienos daržovės veislių, galime parsisiųsti senoviškų, šimtus metų augintų veislių ar net ne veislių, o gamtinių mūsų daržovių protėvių. Lietuvoje kiekviename prekybos centre galima nusipirkti net keleto gamintojų įvairių sėklų. Taip pat yra specializuotos parduotuvės, turgūs, mugės... Sėklų gauti šiais laikais galima ant kiekvieno kampo.


©Autorės nuotr.

Papasakokite apie esančias parduotuvėse ir namų gamybos sėklas. Kokie jų pranašumai ir trūkumai?

Namų gamybos sėklos paprastai geriau dygsta, pradžioje sparčiau auga. Taip yra todėl, kad parduotuvinės yra dažniausiai beicuotos cheminiais preparatais. Beicuojama norint apsaugoti sėklą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir kenkėjų, tačiau kartu nužudomi ir gerieji mikroorganizmai, kurie padeda sėklai sudygti bei augti. Beicas yra cheminė medžiaga, kuri patekusi į dirvožemį paskui gali patekti ir į mūsų valgomas daržoves. Tačiau prekiaujama ir nebeicuotomis sėklomis. Ekologiškos sėklos beicuojamos česnakų ar medetkų ekstraktais, garais ir yra saugios. Lietuvos selekcininkų sukurtos sėklos taip pat nėra beicuojamos.

Parduotuvėse prekiaujama profesionalų išvestomis sėklomis. Todėl augintojai tikrai išaugina tai, ką perka. Namudines sėklas dažnai augina ne profesionalai, todėl sunkiau auginamos sėklos gali būti pasikryžminusios ar truputį sulaukėjusios, netekusios pirminės veislės savybių.

Parduotuvėse galima rasti F1 ar H raidėmis žymimų pirmos kartos hibridų. Tokie hibridai yra gyvybingesni ir duoda didesnį derlių. Tačiau iš jų tokių pat sėklų jau nepavyksta gauti, todėl kitais metais jas ir vėl tenka pirkti parduotuvėse. Namudinės veislės nepasiekia pirmos kartos hibridų derlingumo, tačiau jas dauginti galima ir kitais metais.

Senų sėklų, kurių augintojas turi dvidešimt ar penkiasdešimt metų, nebėra, nebent tokios yra pupelės, kurias vis dar pardavinėja močiutės. Tai iš tėvų ar senelių gautos pupelių veislės. Dabar žmonės sėklų nusiperka parduotuvėse, užaugina augalus, o jų sėklas jau vadina namudinėmis. Tačiau namudines sėklas Lietuvoje šiuo metu uždrausta tiekti į rinką. Žinau tik vieną augintoją, kuris turi nedidelę įvairovę namudinių sėklų.

Kaip išsirinkti veisles parduotuvėje?

Veisles parduotuvėje galime išsirinkti tik pagal tai, kas parašyta ant pakelio. Renkamės pagal norimus kriterijus – ankstyvumą, vegetacijos trukmę, daržovės dydį, atsparumą ligoms... Labai gerai, jeigu būna nurodytas veislės derlingumas.

Kaip atsirinkti veisles tolesniam auginimui?

Tolesniam auginimui atsirenkame tik sau tinkamiausias veisles. Daugiausia dėmesio skiriame daržovių skoniui ir tam, kaip jos jaučiasi būtent mūsų sklype. Tai daroma labai paprastai. Imamos, tarkime, devynios morkų veislės ir sėjamos tuo pat metu į tą pačią vietą eilutė prie eilutės, ir suteikiamos tokios pat sąlygos. Gavus derlių matomas skirtumas. Vienos auga geriau, kitos prasčiau. Ir svarbiausias dalykas – pagal skonį nustatome, kad šitą veislę tikrai norime toliau auginti, o kitų ne.

Tą patį darome su ridikėliais, burokėliais, žirneliais ir kitomis daržovėmis, kurių veislių skonis skiriasi. Per porą metų galime atsirinkti savo mėgstamiausias veisles.

Sodininkai mėgėjai dažnai sėklas mirko, kad šios geriau dygtų. Ar rekomenduojate tai daryti?

Kad pamirkytos sėklos greičiau sudygs, yra tiesa, tačiau gamtinės žemdirbystės atstovai nesiekia, kad sėklos greičiau sudygtų, – jie stengiasi, kad daržovės užaugtų kokybiškesnės, vertingesnės. Norėdami tai pasiekti turėtume vengti mirkymo. Mirkant nuplaunamos ant sėklos esančios bakterijos, pakinta sėklos sudygimo laikas, išdygę augaliukai sunkiau prisitaiko prie aplinkos, o užaugusios daržovės būna ne tokios vertingos.

Kaip patikrinti sėklų daigumą?

Parduotuvėse pirktų sėklų daigumo tikrinti nereikia, nes jis jau patikrintas. Bet jeigu galiojimo laikas pasibaigė arba auginote savo sėklas ar gavote neaiškios kilmės namudinių, daigumą galima patikrinti patiems. Tiesiog reikia pasėti į vazonėlį dešimt, dvidešimt sėklų ir stebėti, kiek jų išdygs.

Ar daržininkai ir sodininkai gali lengvai užsiauginti vienmečių augalų sėklų?

Kiekvienas gali lengvai užsiauginti sėklų. Tai nesunku, nes jeigu užauginome derlių, tai užsiauginome ir sėklų. Todėl augindami pupeles, žirnius, pupas, pomidorus, dumplainius, cukinijas, moliūgus, bulves ir kitas daržoves, kurios užauga per vienus metus, turime ir sėklų. Cukinijų, moliūgų, agurkų sėklų gauti lengviau, jeigu auginsime vieną veislę. Jei auginti norime kelias veisles, tada jos gali susikryžminti.

Teigiate, kad sunkiau pagaminamos dvimečių augalų sėklos.

Dvimečių augalų sėklų užsiauginti sunkiau. Pirmais metais užauginamas šakniavaisis ar gūžė. Jis išlaikomas per žiemą ir tik pavasarį pasodinamas į žemę. Todėl ir sėklų sulaukiame kitą rudenį. Kai kurie augalai kryžminasi. Todėl, nors jie ir bus vienmečiai, tačiau juos galėsime priskirti prie sunkiau auginamų kultūrų, nes reikės saugoti juos nuo susikryžminimo. Kryžminsis vienmečiai moliūgai, agurkai, ridikėliai, cukinijos. Kryžminsis ir dvimečiai – burokėliai, kopūstai, morkos, ropės.

Kaip pasigaminti gerų sėklų?

Sėklų pasigaminti nesunku. Kaip minėjau, kai kurios daržovės savaime yra ir maistas, ir sėkla. Tačiau užsiauginti gerų sėklų jau sunkiau. Auginant neprofesionaliai, sėklos gali išsigimti ir po trejų–ketverių metų gali tekti jas atnaujinti, t. y. iš naujo nusipirkti jų iš parduotuvės.

Veislės išsigimti gali dėl kelių priežasčių: dėl susikryžminimo, dėl prastų augimo sąlygų, dėl to, kad nedaroma geresnių sėklų atranka. Šiuolaikiškų knygų ta tema nėra, informacijos internete taip pat nėra, nes šiais laikais beveik niekas sėklų profesionaliai neaugina, išskyrus mokslininkus. Žinių galima semtis iš senų penktajame dešimtmetyje išleistų knygų, kai paprasti žmonės dar augino sėklas patys. Taip pat gimsta įvairūs sodininkų mėgėjų judėjimai, kurie vėl bando prisiminti ir pasauliui priminti, kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam.

Dėkoju už pokalbį!

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...