Gerėjanti Nemuno vandens būklė – kaimynų bendradarbiavimo pasekmė

0 2015-03-24


Lietuvos upių tėvo Nemuno pakrančių ilgis Lietuvos teritorijoje siekia daugiau nei 600 kilometrų. Tačiau upė sunkiai graužiasi vagą, kaip maudynių ar turistinės laivybos traukos centras, nes daugelio iš mūsų netenkina Nemuno vandens kokybė.
Nemunas yra trišalė upė, o upės baseino teritorija nusidriekia ir į Lenkijos teritoriją, todėl akivaizdu, kad taršos problemų mes negalime išspręsti vieni.

Įgyvendinant 2007–2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programą, Europos Sąjunga finansavo keletą bendrų lietuvių, lenkų ir rusų projektų, siekiančių prisidėti prie ekologinės būklės pagerinimo Nemuno upės baseino teritorijoje.

Įgyvendinant aukščiau paminėtą tikslą, Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdoje buvo įrengti nuotekų valymo įrenginiai ir pumpavimo stotis bei paklota 6,2 km vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kitoje Nemuno pusėje, Olecko mieste (Lenkija) nutiesta daugiau kaip 18 km vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, o Gumbinėje (Gusevas, Kalinigrado sritis, Rusija) parengta nuotekų ir vandens infrastruktūros rekonstrukcijos techninė dokumentacija ir galimybių studija. Kazlų Rūdos, Olecko (Lenkija) ir Gumbinės (Gusevas, Rusija) savivaldybių įgyvendinamo bendro projekto dėka bus pagerinta vandens tiekimo paslaugų kokybė, sumažinta gruntinio vandens ir dirvožemio tarša Nemuno upės baseine.

Jurbarko rajono savivaldybės administracija kartu su Nemano (Ragainės) rajono savivaldybės administracija (Rusija) įgyvendina bendrą projektą, kurio metu ant Nemuno krantų įsikūrusiose gyvenvietėse įrengiamos ir rekonstruojamos nuotekų tvarkymo ir vandens tiekimo sistemos. Įgyvendinus projektą, Skirsnemunės miestelyje, kuriame gyvena netoli tūkstančio gyventojų, bus pastatyti nuotekų šalinimo ir geriamojo vandens tiekimo tinklai. Rusijoje, Nemane irgi statomi valymo įrengimai, galintys apdoroti 5,7 tūkst. kub. metrų nuotekų per dieną. Jurbarko rajono savivaldybė taip pat įsigis naują nuotekų išsiurbimo-pervežimo mašiną, todėl bus galima atlikti savalaikį ir kokybišką gyventojų, įsirengusių individualias nuotekų tvarkymo sistemas, aptarnavimą.

Šilutės ir Šilalės savivaldybės, bendradarbiaudamos su Slavsko (Gastų) savivaldybės rajono administracija (Rusija), įgyvendina projektą, skirtą pagerinti vandentiekio ir nuotekų valymo infrastruktūrą. Lietuvos teritorijoje, Juknaičiuose ir Pajūryje, įrengti nauji kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, kurių bendras ilgis daugiau kaip 10 km, bei renovuojamos esamos nuotekų siurblinės ir valymo įrengimai. Kaliningrado srityje, Slavsko mieste, kuriame iš viso nebuvo centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, bus pastatyta nuotekų valykla ir įrengta nuotekų surinkimo infrastruktūra, nutiestos centralizuotos vandens tiekimo sistemos. Be to, projekto partneriai kartu parengs Nemuno upės deltos aplinkos apsaugos Šilutės, Šilalės ir Slavsko savivaldybių strategijų harmonizavimo rekomendacijas, siekiant išvengti priemonių dubliavimo ir sulaukti efektyvesnio poveikio.

Skaičiuojant tiesiogiai bendrų lietuvių, lenkų ir rusų projektų įtakotus Lietuvos gyventojus, jų būtų keletas tūkstančių. Tačiau švaresnio Nemuno vandens, mažesnės Baltijos jūros taršos teigiamas poveikis yra milžiniškas.

Visų projektų aprašymus galima rasti programos interneto svetainėje: www.lt-pl-ru.eu.

2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija. Programos tikslas – skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ES (Lietuvos ir Lenkijos) bei Rusijos pasienio regionuose, sprendžiant bendras problemas ir iššūkius bei skatinant bendradarbiavimą tarp kaimyninių tautų.

Pagal šią Programą ne pelno siekiančios organizacijos iš Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų kartu su partneriais iš Kaliningrado srities įgyvendina 60 bendrų projektų (infrastruktūros, aplinkosaugos, sveikatos, kultūros, turizmo, sporto ir švietimo), kuriuos iš dalies finansuoja ES.

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.