Teisingai vartojamos daigintos sėklos – puikus naudingųjų medžiagų šaltinis

0 2014-03-20


Ankstyvą pavasarį, kai esame išsiilgę šviežių žalumynų, mitybos racioną galima papildyti įvairiomis daigintomis sėklomis. Salotoms, sumuštiniams, mėsos patiekalams jos suteikia puikaus skonio ir praturtina vitaminais, mikroelementais bei kitomis organizmui būtinomis medžiagomis. Mat daigintose sėklose gausu vitamino E, C ir kitų antioksidantų, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių.

Tačiau prieš daiginant ir daiginimo metu, sėklas būtina labai gerai nuplauti, kad neliktų žmonių sveikatai pavojingų mikroorganizmų ir bakterijų.

Dygstančiose sėklose vitaminų ir mineralų dvigubai daugiau nei nedaigintose

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Drumstienė sako, kad vykstant biocheminiams ir fiziologiniams procesams, dygstančiose sėklos suaktyvėja visi gyvybiniai procesai, todėl vitaminų C ir E kiekis jose gali padidėti kelis kartus, o krakmolas ir kiti polisacharidai skyla į lengvai virškinamus angliavandenius. Sunkiai virškinami baltymai daigintuose grūduose taip pat suskyla ir tampa lengvai virškinami bei greičiau įsisavinami.

Dygstančios sėklos yra puikus mineralų šaltinis. Pavyzdžiui, daigintose liucernose daug seleno, kalcio, kalio ir magnio, o lęšių sėklose – geležies. Vertingos daigintos sėklos ir dėl nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių ypač gausu kelias dienas daigintuose linuose, saulėgrąžose, aguonose.

Prieš daiginant ir daiginimo metu, sėklas būtina nuplauti

„Daiginimui tinka beveik visų augalų sėklos, tačiau dažniausiai tam naudojami kviečiai, miežiai, žirniai, lęšiai, avinžirniai, saulėgrąžos, linų sėmenys, grikiai, avižos, rugiai, sojos. Taip pat gali būti daiginama liucernos, dobilai, pupos, ridikėliai“, – pabrėžia A.Drumstienė.

VMVT Maisto skyriaus specialistė pataria pirkti maistui daiginti skirtas sėklas. Svarbu, kad jos nebūtų apdorotos termiškai, nes dėl to gali būti praradusios daigumą. Be to, maistui daiginti netinka sėklos, paruoštos sėjai dirvoje. Jos būna beicuotos, apdorotos įvairiais herbicidais, skirtais apsaugoti sėklas ir padidinti jų daigumą dirvožemyje, todėl gali pakenkti sveikatai.

Prieš daiginant, sėklas būtina labai gerai keletą kartų nuplauti tekančiu vandeniu. Tada rekomenduojama jas bent keletą valandų pamirkyti, periodiškai keičiant vandenį. Daiginant taip pat reikėtų kartas nuo karto sėklas perplauti, kad būtų pašalinti nešvarumai, suskilusios sėklų dalys, įsimaišiusios luobelės ir žmonių sveikatai pavojų keliantys mikroorganizmai, bakterijos.

A.Drumstienė atkreipia dėmesį, kad ant džiovintų sėklų gali būti įvairių bakterijų. Be to, sėklas daiginant, dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros, susidaro ypač palankios sąlygos daugintis ir įvairius susirgimus galintiems sukelti mikroorganizmams. Mokslininkų nuomone, 2011 m. gegužės mėnesį keliose Europos valstybėse masiniai apsinuodijimo protrūkiai kilo būtent dėl bakterijomis E. coli užterštų daigintų sėklų naudojimo. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė moksliniais tyrimais paremtą nuomonę dėl pavojaus, kurį sukelia šiga toksiną gaminančios žarnyno lazdelės – E. coli ir kitos patogeninės bakterijos, esančios nedaigintose ir daigintose sėklose.

Parduodamų daigintų sėklų ir želmenų kokybė yra tikrinama

Sudaigintos sėklos vartojamos visos: sėklos, lukštai, daigeliai, šaknelės. Pašalinami tik labai kieti avižų, grikių, saulėgrąžų lukštai. Liucernų, garstyčių, kviečių daiguose prie šaknų atsiranda šakniaplaukiai. Tai natūrali augalo dalis, nors kartais klaidingai supainiojama su pelėsiu.

Didesni daigintų sėklų kiekiai gali būti laikomi uždaruose induose šaldytuve keletą dienų, tačiau prieš vartojant maistui jas reikėtų dar kartą perplauti tekančiu vandeniu.

Beje, sėklas galima ne tik namuose daiginti, bet ir įsigyti jau sudaigintų prekybos centruose arba turgavietėse. Nusipirkus sudaigintų grūdų ar sėklų, prieš vartojimą jas taip pat būtina labai gerai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu.

VMVT inspektoriai vykdydami augalinio maisto taršos stebėsenos programą, atlieka parduodamų daigintų sėklų, želmenų ir ūglių tyrimus. Patikrinimų metu vertinamos laikymo sąlygos, higienos užtikrinimas, taip pat atrenkami mėginiai dėl sunkiųjų metalų – švino ir kadmio nustatymo. 2013 m. vykdant augalinio maisto taršos stebėsenos programą buvo atrinkti ir patikrinti 3 daigų mėginiai ir 5 želmenų mėginiai dėl sunkiųjų metalų. Gautuose mėginiuose sunkiųjų metalų kiekiai neviršijo didžiausių leidžiamų kiekių. Šiemet numatyta atrinkti ir ištirti 11 sėklų ir želmenų mėginių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

    0 2015-05-15

    Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimiečiai miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...