Patarimai atsakingam žuvies vartotojui

0 2014-12-09


Lietuvos gamtos fondas

Rinkdamiesi žuvį savo stalui lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – formuojame pasaulines žvejybos tendencijas, todėl labai svarbu žuvį ir kitas jūros gėrybes rinktis atsakingai. Jei norite, kad šios gėrybės dar ilgai nepristigtų mūsų stalui, o pasaulio vandenynai, jūros, ežerai ir upės knibždėtų gyvybės, Lietuvos gamtos fondas pataria renkantis žuvį atsižvelgti į šiuos kriterijus:

1. Žuvies rūšis. Kai kurių rūšių žuvų yra sugaunama gerokai per daug, o ištekliai atsikuria lėtai. Giliuose vandenyse gyvenančios žuvys auga lėtai, jų ištekliai atsikuria per labai ilgą laiką. Galime padėti išsaugoti tokias retas ir nykstančias žuvų rūšis kaip unguriai, jūrų velniai, dorados (auksaspalviai sparai) – tiesiog nepirkime jų. Taip pat nepirkite žuvų, įtrauktų į nacionalines Raudonąsias knygas bei į IUCN (Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos) Tarptautinę raudonąją knygą.

2. Aplinkosauginis ženklinimas padės Jums išsirinkti tokią žuvį, kuri sugauta ar išauginta kuo mažiau kenkiant aplinkai ir ištekliams. Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusi žuvų ir jūros gėrybių ženklinimo sistema – MSC (angl. Marine Stewardship Council). MSC ženklas nurodo, kaip ir kokioje vietovėje žuvis buvo sugauta bei užtikrina, kad gaudant šią žuvį gamtai padaryta minimali žala. Vis daugiau Lietuvoje veikiančių žuvies perdirbimo įmonių ženklina savo gaminius MSC ženklu, tačiau visa ši produkcija yra eksportuojama į šalis, kur, kitaip nei Lietuvoje, vartotojai šį ženklą pažįsta ir vertina. Žuvininkystės ūkiuose auginamai žuviai, ypatingai užaugintai Pietryčių Azijoje, taikoma analogiška – ASC (angl. Aquaculture Stewardship Council) ženklinimo sistema, kuri užtikrina, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms. Pavyzdžiui, tunai – didžiulės, iki 5 m ilgio ir 700 kg svorio užaugti galinčios žuvys – yra žvejojamos pernelyg intensyviai, dažnai net nelegaliai, todėl jiems gresia išnykimas. Tačiau jei jaučiate silpnybę šiai žuviai ir jokiu būdu negalite jos atsisakyti, rinkitės MSC ženklintą tuną.

3. Žvejybos regionas. Neretai tų pačių žuvų rūšių ištekliai skirtinguose regionuose yra skirtingos būklės. Todėl labai svarbu žinoti, kuriame tiksliai regione žuvis buvo sugauta. Visoje ES nuo 2002 m. galioja reikalavimas ant žuvies ir jūros gėrybių produktų pakuočių nurodyti žuvies sugavimo vietą. Žuvies produkto etiketėje turi būti nurodytas žvejybos rajonas – dažniausiai nurodomas FAO kodas - Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos angliško pavadinimo santrumpa „FAO“ ir žvejybos regiono numeris. Lietuvos gamtos fondo išleistame vadove atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui pateikiama informacija, kuriuose regionuose sugautas vienų ar kitų rūšių žuvis galite valgyti ramia sąžine, o kurių verčiau vengti, jei nenorite, kad XXI amžiaus viduryje šios žuvies neliktų nei jūroms, nei stalui.

4. Žvejybos metodas. Žvejybos poveikis aplinkai ir žuvies ištekliams labai dažnai priklauso nuo žvejybos metodo – ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama produkto etiketėje. Itin žalingas metodas yra žvejyba traluojant – taip pažeidžiamos dugno bendrijos bei jose gyvenantys organizmai, dažnai traluojamos vietos tampa beveik dykynėmis. Viena pagrindinių verslinės žvejybos problemų yra vadinamoji priegauda: atgal į jūrą išverčiamos žuvys, kurioms žvejybos laivas nebeturi kvotų, taip pat komerciškai mažiau vertingos ar rinkoje nepaklausios bei smulkios žuvys. Neretai sugaunama paukščių, vandens žinduolių bei kitų komerciškai nevertingų laimikių. Išmesti atgal į jūrą jie dažniausiai nebeišgyvena. Priegaudos mastai jūrose didžiuliai: vien Šiaurės rytų Atlante per metus atgal į vandenį išverčiama daugiau nei milijonas tonų (1 332 000 t) arba apie 13 % visos šioje teritorijoje sugaunamos žuvies.

5. Neremkite nelegalios žvejybos. Taip apvagiate ne tik valstybės iždą, tačiau apvagiate save ir savo vaikus, anūkus, nes remdami nelegalią, nereglamentuotą žvejybą, atimate iš savęs galimybę ateityje mėgautis įvairių rūšių žuvimis. Pirkdami „iš bagažinės“ tokią retą žuvį kaip ungurys, tiesiogiai prisidedame prie jo naikinimo. O juk užuot papuošę mūsų šventinį stalą, laisvėje šie ilgaamžiai galėtų sulaukti net 100 metų! Pirkdami žuvį, visų pirma prašykite parodyti žvejybos legalumą liudijančius dokumentus.

6. Rinkitės vietines žuvų rūšis. Taip ne tik sumažinsite poveikį aplinkai, bet ir paremsite vietines žvejų bendruomenes, o ant Jūsų stalo puikuosis kur kas šviežesnė ir kokybiškesnė žuvis. Būtent priekrantės žuvininkystė, lyginant su atviros jūros žuvininkyste, Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) yra vertinama kaip tausojanti. Lietuvoje žvejyba priekrantėje vystoma jau daugelį metų, tačiau, deja, Lietuvos priekrantėje sugautą žuvį paskutiniais metais vis dažniau pakeičia atvežtinė žuvis, tokia kaip Norvegijos žuvininkystės ūkiuose užauginta lašiša, nilinė tilapija ar kiniška pangasija.

7. Nepirkite mažų žuvų. Labai svarbu leisti žuviai bent kartą išneršti. Jei perkate jauną, mažą žuvį, tikriausiai prieš sugaunant ji dar nespėjo nė karto išneršti – taip prisidedate prie ateities žuvies išteklių mažinimo. Pavyzdžiui, Baltijos ar ledjūrio menkes rinkitės tik didesnes nei 40 cm, o filė ar išpjovos ilgis turėtų būti ne mažesnis nei 30 cm; jūrinių plekšnių nesirinkite mažesnių nei 30 cm ilgio – veikiausiai jos sugautos dar nespėjusios išneršti. Upinės plekšnės turėtų būti ne mažesnės nei 21 cm ilgio.

8. Būkite įkyrūs pirkėjai ir restoranų klientai. Deja, pirkdami žuvį ar užsisakydami žuvies patiekalą restorane, labai retai gauname apie jį išsamią informaciją. Nesidrovėkite klausti – net jei negausite atsakymų, Jūsų klausimai gali paskatinti verslo atstovus domėtis žuvies kilme ir į parduotuves tiekti daugiau tų žuvų rūšių, kurių išlikimui negresia pavojus, o žvejyba vykdoma tausojančiais metodais.

9. Rinkitės mitybos grandinės apačioje esančias žuvis. Iš maždaug ketvirtadalio pasaulyje sužvejojamos žuvies ir jūros gėrybių gaminami žuvies miltai ir žuvies aliejus, kurie daugiausia naudojami kaip gyvulių ir tvenkiniuose auginamų žuvų pašarai. Tam, kad išaugintų 1 kg lašišos, žuvininkystės ūkiuose jai sumaitinama apie 5 kg kitų smulkių žuvelių, dėl šios priežasties daug kur yra pereikvoti smulkių žuvų ištekliai. Vilkešeriams taip pat reikia daug baltymingo, iš kitų žuvų pagaminamo pašaro. Nepelnytai nuvertintos tokios skanios žuvys kaip europinė sardinė, Baltijos šprotas, silkė ir strimelė yra sunaudojamos žuvų miltų, žuvų aliejaus ir pašarų kitoms žuvims ar gyvuliams gamybai. Naudodami maistui šias smulkias žuvis, prisidedame prie racionalesnio išteklių vartojimo. Nykstant plėšriųjų žuvų rūšims, smulkių žuvelių populiacijos auga, o tai sutrikdo ekosistemos pusiausvyrą ir, pavyzdžiui, Baltijos jūroje prisideda prie pražūtingo eutrofikacijos proceso spartinimo. Sardinės ir kitos mažos žuvys maitinasi gyvūniniais planktonais, o šie – augaliniais planktonais, kurie yra pačioje mitybos grandinės apačioje. Gyvūninių planktonų mažėjant, augalinių planktonų daugėja, dėl to stipriau pasireiškia vadinamasis vandens žydėjimas ir stiprinama eutrofikacija.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

    0 2015-05-15

    Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimiečiai miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...