Downshiftingas – kas tai yra ir kodėl aktualus daug dirbantiems?

0 2014-11-14

Dominykas Kabašinskas
Laikas.lt

Ką šiame rašinyje apžvelgiame, angliškai vadinasi „downshifting“, tai, tam tikra prasme, ir yra sąmoningas asmens pasirinkimas gyvenime įjungti „žemesnę pavarą“. Neretai jis tampa pereinamuoju etapu, vėliau vedančiu prie radikalesnių gyvensenos pokyčių, kuriuos trumpai panagrinėsime straipsnio pabaigoje.

Galima manyti, kad poreikis iš naujo rasti balansą tarp darbo ir laiko po jo kyla dėl šiems laikams aktualios ir gana kurioziškos problematikos – viena vertus mes mažiau dirbame nei kad dirbdavo mūsų tėvai, modernizacija leidžia mažiau laiko praleisti besirūpinant namais, šeimos augina mažiau vaikų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra pailgėjusi. Kita vertus, esame labiau užimti nei bet kada anksčiau. Kodėl? Šiandien santykinai didelę laiko dalį po darbo praleidžiame žiūrėdami televiziją, skaitydami internete, o likusį „laisvą“ laiką skiriame vadinamosioms „laisvalaikio pareigoms“, kurios užima tą laiką, kurį anksčiau skirdavome religinėms tradicijoms, bendruomenės veiklai.

Laisvalaikis nebėra laisvas laikas, o jis skiriamas toms pareigoms įgyvendinti: palaikyti fizinę formą, susitikti su žmonėmis, su kuriais jaučiame pareigą palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti renginiuose, pildyti kitų mums keliamus lūkesčius. Ir toks gyvenimo būdas, kuriame darbas užima didžiąją laiko dalį, o laiką po jo dar atima pareigų vykdymas, patinka ne visiems. Mūsų subjektyvaus ryšio su mūsų gyvenimu, šeima, maistu, mus supančia aplinka aspektas yra vienas pamatinių downshiftingo aspektų, kitas – pabrėžiama balanso svarba. Balanso tarp darbinės veiklos, asmeninio gyvenimo, dvasiniam ugdymui skiriamo laiko, šeimos, fizinės gerovės ir socialinių gyvenimo aspektų. Downshifteriai siekia gyvenimo, kuriame būtų daugiau aistros, prasmės, tikslo, visavertiškumo ir to atnešamos laimės. Tokio gyvenimo, į kurį atsigręžus netektų gailėtis.

Kokie asmenys ryžtasi pokyčiui?

Nors viduje kirbantį jausmą, kad su jų gyvenimais kažkas yra negerai, matyt, turi daugelis daugiau nei vidutiniškai dirbančių, pastebima, kad downshifingo pokyčio kelią pasirinkę paprastai gali būti priskirti vienam iš dviejų asmenų tipų. Pirmai grupei būtų galima priskirti tuos asmenis, kurie iki įgyvendindami pokytį jau kurį laiką būna kėlę klausimus apie gyvenimo prasmę – sau privačiai, arba garsiai atsiverdami artimiesiems. Antrąją grupę sudaro asmenys, gyvenime patyrę ryškesnį sukrėtimą. Demografinių požymių, kurie leistų spręsti, kad asmuo yra linkęs jungti savo gyvenime žemesnę pavarą neišskiriama, tai ir jauni, ir gyvenimo patirties sukaupę asmenys, kurie gali dirbti tiek vadovaujantį, tiek samdomą darbą. Tačiau juos vienija suvokimas, kad besaikis vaikymasis pinigų ir materialių daiktų kainuoja per brangiai jiems patiems ar jų šeimoms. Jie taip pat prisiima atsakomybę už situaciją ir vietoje to, kad skųstųsi esama situacija ir kaltintų valdžią, santvarką ar darbdavius ir pokyčio tikėtųsi iš jų, jie patys imasi veiksmų. Paprastai tariant, jie darbe jungia žemesnę pavarą, kad kitose – jų sprendimu vertingesnėse srityse – galėtų įjungti aukštesnę. Pažvelgus su humoru, tai puikiai iliustruoja žymios amerikiečių aktorės ir rašytojo Lily Tomlin citata: „Žiurkių lenktynių trūkumas yra tas, kad net jei tu jas laimi, vis tiek lieki žiurke“.

Ar tai reiškia, kad turiu nedirbti?

Ne, pasirinkimas gyvenime įjungti „žemesnę pavarą“ nereiškia būtinybės išeiti iš darbo. Tačiau pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad užimtumas darbe atlaisvintų vietą vertingoms veikloms po darbo. Tai gali būti pasiekiama atliekant tiek radikalesnius, tiek lengviau įgyvendinamus pokyčius dėl užimtumo darbe. Pavyzdžiui, jei darbo specifika leidžia, rinktis darbe dirbti mažiau darbo valandų, arba rinktis mažiau atsakomybių reikalaujančią pareigybę esamoje darbovietėje. Radikalesnės išeitys yra keisti darbą į tą, kuris teiktų daugiau pasitenkinimo ar imtis laisvai samdomo darbo, kurį galėtumėte dirbti neišeidami iš namų. Pabrėžiama, kad darbui skiriamo laiko sumažinimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis pradedant šį gyvenimo pokytį.

Downshifteriai pastebi, kad pasiryžimas imtis pokyčių nusistovėjusiame darbo ritme, nebūtinai jo atsisakyme, atradimas kitų vertybių, padeda jiems užčiuopti tai, kas be kita ko išlaisvina jų aistrą ne tik gyvenimui, o taip pat ir darbui. O tai savaime, net to tikslingai nesiekiant, augina produktyvumą, tad ir uždirbamus pinigus.

Downshiftingas ir pinigai

Šiuolaikinė vartotojiška kultūra, kurioje mes gyvename, visais kanalais į mus besibraunanti reklama, sukuria užburtą ratą, kuomet norėdami įgyti daugiau ar brangesnių daiktų, mes turime be paliovos dirbti, kad uždirbtume pakankamai pinigų gyventi su tokiais poreikiais. Downshiftingas šį vartojimo ratą apsuka į priešingą pusę ir teigia, kad gyvenant paprasčiau mums reikia mažiau pinigų, todėl galime mažiau dirbti, o atlaisvintą laiką skirti vertingesnėms veikloms. Tad downshiftinant ir tokiu būdu mažinant vartojimą mažesni piniginiai poreikiai tampa natūralia pasekme.

Būtina kraustytis iš miesto?

Jungiant gyvenime žemesnę pavarą nėra būtina keisti gyvenamąją vietą, bent jau tai nėra šio pokyčio tikslas. Tačiau tokie svarstymai gali iškilti, jei gyvenamoji vieta yra pasirinkta dėl per didelės vartotojiškos kultūros įtakos (pvz. madinga, prestižinė vieta), ji nėra būtina savo plotu ar vietos prasme, o yra susijusi su įsipareigojimais bankui, kas skatintų skirti nepageidaujamą laiką darbui tam, kad patenkintume paskolos mokėjimo poreikius, ir kitais panašiais atvejais. Tad nemažai downshifterių renkasi gyvenimą kaime (angl. treechange) ar prie jūros (angl. seachange).

Nuo ko pradėti?

Pageidaujantieji palaikyti šią iniciatyvą, tapti draugiškesni aplinkai darbdaviai gali vadovautis gana paprastais patarimais: rūšiuoti atliekas, darbuotojams tiekti šviežią ir ekologišką maistą, paaukoti nereikalingus baldus ir įrangą labdaros organizacijoms ar tokį poreikį turintiems darbuotojams, dalyvauti labdaros iniciatyvose, rūpintis automobilių parko ekologija ir užtikrinti, kad darbuotojai, vykdami į darbą, vengtų privataus transporto, o vykdami į komandiruotes ekonomiškai ir ekologiškai keliautų, įrengti poilsio ar sporto patalpas darbuotojams, panaudoti bendrovės galią gauti nuolaidas žaliųjų produktų parduotuvėse ir gauta nauda dalintis su darbuotojais. Papildomai mokymo įstaigos ir darželiai gali pasirūpinti ekologiško daržo įrengimu kieme, suburti auklėtinius, kad šie sugeneruotų nuostabių ir nemokamų minčių, kurias jums galėtų padėti įgyvendinti tėvai. O kiekvienam individui, kuris norėtų žengti pirmuosius žingsnius savo gyvenime jungiant žemesnę pavarą, pateikiamas toks patarimų sąrašas pasvarstymui:

– Skirti pusdienį darbo savaitėje ir praleisti jį su mylimu žmogumi.

– Maisto gaminimui naudoti tik ekologiškus produktus, nenaudoti pusfabrikačių.

– Atsisakyti kreditinės mokėjimo kortelės, kuri suteikia galimybę išleisti daugiau pinigų, nei joje yra nuosavų lėšų.

– Atiduoti labdarai nenešiojamus rūbus, nenaudojamus žaislus ir t. t.

– Artėjant progai pasveikint artimuosius, pagaminti ir užrašyti atviruką pačiam.

– Per savaitę atsisakyti bent 3 nebūtinų apsipirkimų.

– Rasti vietą, kur būtų galima augintis natūralias daržoves. Teikiama aibė patarimų, kaip tai galima atlikti mažame plote.

– Reikiamoms pirkti prekėms ar paslaugoms rinkis smulkius tiekėjus, kuriems tai būtų šeimos verslas.

– Daugiau gyvo bendravimo – išjungti televizorių ir radiją, žaisti stalo žaidimus ir kalbėtis.

– Skirti valandą laiko savaitėje savanoriškai veiklai gyvūnų prieglaudoje, slaugos ligoninėje ar kitai panašiai veiklai.

Downshiftingas apibrėžiamas kaip sąmoningas ir ilgalaikis asmens pasirinkimas savanoriškai gyventi paprastesnį gyvenimą, mažiau dirbti tam, kad laiką galima būtų skirti vertingesniems dalykams gyvenime.

Kuo skiriasi nuo kitų panašių gyvensenos krypčių?

„Žemesnės pavaros“ gyvensena daugeliui pasirodys paprasčiau pasiekiama, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, mama, kuri pradeda dirbti pusę etato vietoje viso tam, kad likusį laiką galėtų praleisti su vaikais, jau žeminasi pavarą savo gyvenime. Lygiai taip, kaip ir į savarankišką gyvenimą išleidę vaikus tėvai nutaria persikelti į pigesnį būstą ir vietoje mokėtos paskolos įmokų ima gyventi iš vieno iš sutuoktinių algos, kitam nebetenkant būtinybės dirbti. Randama nemažai skirtingų pavadinimų iniciatyvų, kurios iš esmės kalba apie tai, kaip supaprastinti gyvenimą. Lyginant su kitais panašaus pobūdžio judėjimais, „žemesnės pavaros“ gyvensenoje pokyčiai nėra tokie radikalūs, joje žmonės pakeičia savo gyvenimą tiek, kad galėtų valdyti turimą laiką ir jo praleidimo būdus. Vėliau suvokus, kad geriausi dalykai gyvenime yra tie, kurie nieko nekainuoja, ji tampa tik tarpiniu pokyčiu, toliau vedančiu prie visiško savanoriško paprastumo (angl. voluntary simplicity) gyvensenos. Joje operuojama vienintele valiuta – laiku, o darbas ir pirkiniai yra atidžiai persvarstomi teikiamo pasitenkinimo aspektu ir vartojami tik tiek, kiek yra būtina jų tiesioginei paskirčiai. Tai taip pat yra sąmoningai atliekamas pokytis, kuriam motyvais gali tapti dvasiniai, politiniai faktoriai, ryšys su šeima.

Žemesnės pavaros gyvenimo kelias gali būti lyginamas su „susimažinimo gyvensena“ (angl. downsizing) – nors ir čia yra skiriamas dėmesys ekologijai, kaštų mažinimo krypčiai, visgi reikšmingiausias motyvatorius susimažinant yra laisvo laiko kiekio padidinimas, o fizinė gyvenamoji vieta, politinė aplinka, ryšys su materialiais daiktais nėra tokie svarbūs aspektai.

Tai yra kitaip, nei, pavyzdžiui, anti-vartojimo pasaulėžiūra, kurioje jau yra kvestionuojamos moralinės, politinės ir socialinės vartojimo ir materializmo normos. Arba žaliasis gyvenimo kelias, kuriame svarbus politikos aspektas ir yra siekiama, kad individo įtaka Žemės ekosistemai būtų kuo mažesnė. Ši gyvensena neretai tampa itin brangus pasirinkimas, kadangi pasirinkus gyventi žaliai siūloma nevartoti elektros energijos iš bendrojo skirstymo tinklo ir kliautis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, o tokių šeimų gyvenamieji namai tariamai turėtų būti subalansuoti energijos naudojimo efektyvumui, sunaudotų medžiagų perdirbimui.

Įdomus yra „lėtasis judėjimas“ (angl. slow movement) – jo pasekėjai nesiekia radikalesnių permainų kitose gyvenimo srityse, tačiau sąmoningai sulėtina gyvenimo tempą tam tikrose lėtojo judėjimo srityse, pvz. lėtai keliaujant (angl. slow travel) neskubant mėgaujamasi kelionėmis, lėtai valgant (angl. slow food) – maistu ir t. t.

Tarptautinė downshiftingo savaitė

Įgyvendinus downshiftingo entuziastės Tracey West iniciatyvą, JAV (paskutinė birželio savaitė) ir Jungtinėje karalystėje (paskutinė balandžio savaitė) specialios downshiftingo savaitės metu vykstančiais renginiais kuo platesniam žmonių ratui siekiama atskleisti, kad didelę įtaką individo gyvenimo kokybei gali turėti net ir smulkūs pokyčiai, norima, kad pageidaujantieji sužinotų nuo ko pradėti žemesnės pavaros gyvenimo pokytį. Parodoma atskiriems individams, vaikams, mokykloms ir darbdaviams, kad dalyviai gali gyventi paprastesnius gyvenimus, kuriuose jie jaustųsi laimingesni, kartu išlikdami draugiškesni ir juos supančiai aplinkai, kad tai turi teigiamą įtaką jų psichinei ir fizinei sveikatos būklei, santykiams su kolegomis, šeima ir draugais.

Stebint kaip sėkmingai Lietuvos įmonėse prigijo ekologijos idėjos, belieka palinkėti, kad kita bendrovių vidinės kultūros raidos banga būtų „žemesnės pavaros“ vertybių sklaida, o apie downshiftingo savaitę vertėtų pasvarstyti rimčiau ir platesniame kontekste.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.