©Ruslano Kondratjevo nuotr.

Kitoks gyvenimas vilioja ir jaunus

0 2014-07-20

Nijolė Baronienė
Valstietis.lt

Daug sėkmės istorijų rodo, kad gyvenimas kaime gali būti ne prastesnis, o dažnai net geresnis, turiningesnis ir sveikesnis nei mieste. Vis dažniau tai supranta ir jauni žmonės. Kartą per savaitę Druskininkų turguje prekiaujantį Mantą Baršį pažįsta ožkų ir karvių pieno mėgėjai. Tačiau retas kuris žino, kokius ateities planus puoselėja energingas vyras.

Esminiai principai

Su Lina, Mantu ir nė metukų neturinčiu jų sūneliu Medūnu susipažinome viešėdami pas Grybų dvarvietėje įsikūrusius Gražiną ir Tomą Jonušus. Vienas iš bendruomenės, vienijančios nedidelius avių ūkius, įkūrėjas M.Baršys sakė, kad išgyventi iš savo ūkio nėra lengva, tačiau sumaniai tvarkantis lydi sėkmė. Smagu, kai šalia yra bendraminčių, kurie sunkią akimirką gali padėti ar bent palaikyti.

Karvę Birutę melžia pats M. Baršys, nes žmonai būtų per sunku.
©Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Viskoko“ bendruomenė – atsakingai auginančių, gaminančių ir vartojančių ūkininkų komanda. Juk kiekvienas iš mūsų turi prigimtines teises į gamtos teikiamus švarius ir darniai užaugintus produktus, sąžiningą prekybą. „Kiekvienas turime teisę rinktis, kas ir kaip užaugins ar pagamins maistą mūsų stalui. Siekdami sukurti gerąją itin smulkaus ūkininkavimo praktiką, dalijamės patirtimi, mokomės, klystame, tobulėjame. Esame tikri, kad veikdami kartu, kaip bendruomenė, gyvensime skaniau, sveikiau ir kokybiškiau“, – esminius principus dėstė Mantas.

 

Ožkos nužievina medieną

Žalmargę Birutę sutuoktiniai pirko už pusantro tūkstančio litų, viena pirmavedė Zaneno veislės ožka kainavo apie 500 litų. Taigi investicija, norintiesiems sekti jaunos poros pavyzdžiu, nemenka. O kur dar tvartelis, namas ir visa kita. Rodydamas prie ožkų aptvaro nugraužtą eglės kamieną ir šakas, Mantas juokavo, kad taip ruošia medieną statyboms. Ožkos nužievina geriau, nei specialiais įrankiais tai padarytų žmogus. Kai lankėmės sodyboje, iki ožkų melžimo buvo likę dar kelios valandos, tačiau nedideli tešmenys buvo jau pritvinkę. Vyras sakė, kad, atėjus laikui melžti, ožkos pačios skuba į melžimo gardelį, nori kuo greičiau atsikratyti nešulio – ypač vertingo pieno, iš kurio jis su Lina gamina gurmanų vertinamą ilgai brandinamą sūrį. Firminis jo gaminamas ožkos sūris vadinasi „Ožkos bučkis“.

Pirks ir ožį

Pasak jauno ūkininko, laikant ožkas labai svarbu, kad jos būtų šeriamos kuo įvairesniais pašarais. Ten, kur ganosi šie gyvuliukai, turi augti vaistažolės, nuodingi augalai, krūmokšniai. Todėl ieškodami tinkamų ganyklų, kur būtų ne tik pievų, bet ir pamiškių, Baršiai prieš kelerius metus įsigijo kelias dešimtis hektarų žemės Švenčionių rajone. Ūkininkai nusipirko 13 veislinių Zaneno ožkelių. Vėliau, kai ateis metas gyvulius kergti, įsigis ir ožį. Po metų banda bus dvigubai ar net trigubai didesnė, nes ožkos dažnai atveda po du ožiukus. Mantas atkėlė vartelius ir pakvietė į aptvarą, kuriame ožkelės būna per naktį arba ateina pailsėti po stogine, kai ima kamuoti vasaros karštis. Išgirdę šeimininkų balsus, gyvuliukai bėgo pasitikti tikėdamiesi gardesnio kąsnelio. Nebijojo ir svetimų žmonių. „Penkiolika ožkų pamelžiu per pusvalandį. Karvę melžiu tik aš, nes reikia jėgos, o ožkas melžti labai lengva. Kai jų turėsime kelissyk daugiau, pirksime melžimo aparatą“, – sakė Mantas.

Turi viską, ko reikia

Jauna pora gyvena name, kurį patys pastatė iš šiaudų ir molio. Praėjusią žiemą jie įsitikino, kad tokio namo šiluminė varža gera.

Vietos name nedaug, tačiau, sutuoktiniams jos į valias. Vandenį Baršiai šildo saulės baterijomis. Lina tikino, kad nėra ko stebėtis jų namu, nes Lietuvoje ekologiškų namų statybos šalininkų kasmet daugėja. Mantas sakė, jog tikimybė, kad jų šeima atsisakytų gyvenimo kaime ir grįžtų į miestą, yra tik 10 proc. iš 100. Vyras džiaugėsi, kad turi viską, ko reikia, gyvena autonomiškai. Molinio namo statyba, anot jo, pigi, tačiau atima daug laiko. „Savikaina minimali, bet reikia paplušėti. Sienų storis – 35 cm. Stogas apšiltintas spaliais. Šią žiemą įsitikinome, kad tokiame name nebaisūs jokie šalčiai“, – linksmai pasakojo Mantas.

Neskaičiuoja, kiek kainuoja

Toliau apie molinio namo statybos ypatumus kalbėjomės iš Linos ir Manto kiemo paskui Gedimino Umbraso žiguliuką nukakę bemaž dešimt kilometrų į kitą civilizacijos nepaliestą gamtos kampelį Švenčionių rajone. Ten du jauni vyrai sumanė pasistatyti po šiaudinį namą. Dviese – smagiau, juolab jei požiūris į gyvenimą ir jo vertybes toks pat arba labai panašus.

Gediminas ir jo bičiulis Viktoras Bernatovičius gimė ir augo kaime, tad gyventi taip pat svajojo tik kaime. Gediminas mokėsi kalvystės, kad viską, ką sumano, galėtų padaryti pats. Jis papasakojo, kad statybos iš lengvo plaušmolio, kai dedama daug šiaudų ir šiek tiek molio, buvo pradėtos Vokietijoje XVI a. „Šiaudai sudrėkinami vandenyje su moliu, šiek tiek nuvarvinami, vėliau presuojami. Kiek kainuoja vienas kvadratinis sienos metras, neskaičiavome. Aišku, kad visam namui užteks apie 30 ritinių šiaudų. Vienas ritinys kainuoja 25 litus. Abiem namams statyti pirkome 8 tonas molio už 240 litus, nes nenorėjome savo žemėje rausti duobių, – pasakojo vaikinas. – Namo apdailai gali naudoti ką nori, tačiau siena turi būti tik iš šiaudų.“

Suka lizdelį

Abu draugai turi nusipirkę bemaž 5 ha žemės ir miško. Tiek, pasak jų, užtenka į valias. Kol kas vyrai miega kiekvienas po savo namo stogu, tačiau palapinėse, nes sienos kyla lėtai. „Padedam vienas kitam, atvažiuoja draugai, vienos talkos metu sodinome liepų alėją, kitos – dirbome prie namo, tinkavome sienas. Niekur neskubame, kada pasistatysime, tada bus gerai“, – ramiai pasakojo Gediminas. Kol kas abu – be poros, tačiau, juokauja, esą tuomet, kai susuks lizdelį, atsiras ir merginos, kurioms bus miela gyventi su budistinės pasaulėžiūros žmonėmis. Apie žalingus, dažniausiai vyrams būdingus įpročius nėra ko net kalbėti, abu vaikinai – sveikos gyvensenos šalininkai. Didžiausiai jų siekis – gyventi darnoje su savimi ir gamta, gyvuoju ir negyvuoju pasauliais. Kiekvienas Gedimino ir Viktoro rytas prasideda meditacija prie netoliese tekančio Sarios upelio. Nedidelis akmenų „dzen“ sodelis išduoda, kuo vaikinai domisi. Iki pečių siekiančios žolės jie specialiai nešienauja, kad būtų kur „ganytis“ vabaliukams ir kitiems gyviams.

Atgimstantis kaimas

Namas, kuriame Gediminas įsikurs dar šiais metais, bus 45 kvadratinių metrų. Jo manymu, tiek užtenka šeimai. „Svetainė – 12 kvadratinių metrų, rytuose – nedidelė virtuvė, miegamasis, vaikų kampas – viskas, ko reikia šeimai. Tikiuosi, kad vėliau ar anksčiau ji bus“, – šypsojosi vaikinas. Dalį medienos jis pirko, dalį atsivežė iš senelio miško. Stebina tai, kad kaime gimę ir augę jauni vyrai kuriasi pamiškėje. Miestas su visais jo teikiamais malonumais jų nevilioja. Paklausti, kodėl renkasi nuošalę, tikino, kad nesijaučia nei atsiskyrėliai, nei keistuoliai. Jie džiaugėsi, kad vėl atgimsta Antasarės kaimas. Tarpukariu jame buvo net mokykla, o dabar iš senųjų sodybų liko tik mišku apžėlę pamatai. „Ilgainiui čia bus ekologinė bendruomenė. Šalia mūsų įsigijusieji žemės taip pat nori gyventi tausodami gamtą, ištrūkti iš uždaro vartojimo rato. Tačiau nemanykite, kad esame kraštutinumų žmonės. Neketiname sulaukėti. Čia pat Švenčionėliai, Švenčionys, Pabradė. Ten galima ir darbo paieškoti, ir nuvažiuoti papramogauti“, – sakė Gediminas.

Ypatingas stogas

Gedimino namo stogas – ypatingas. Apvalaus medžio gegnių konstrukcija – save laikanti. Taip Japonijoje statomos šventyklos. Tokie stogai populiarūs tarp besiburiančiųjų į ekologines bendruomenes. Stogo viršuje bus stoglangis, pro kurį sklis natūrali šviesa. Ant specialios stogo dangos vaikinai dės žemę ir apželdins vietiniais sausrai pakančiais augalais. Vėliau Gediminas pjaus kaminą, statys duonkepę krosnį. Paklaustas, kaip namas bus ventiliuojamas, Gediminas sakė, kad per šiaudines sienas ventiliacija vyksta nuolat, specialios vėdinimo įrangos nereikia. Pasistatę namus vyrai įsirengs saulės akumuliatorius, kurių gaminamos energijos užteks visoms reikmėms. Svarbiausia, pasak jų, būti kuo mažiau priklausomiems nuo elektros ir kitų išteklių tiekėjų. Netoli statomų namų vyrai įsirengė gamtinės žemdirbystės lysves. Jose auga bulvės, kitos daržovės. Netoliese – įspūdingi Gedimino daryti kelminiai aviliai.

Viename jų jau gyvena bitės. Kopinėti medaus vyrai neketina, sako laikantys bites tik tam, kad galėtų klausytis jų dūzgimo pievoje. Kol vaikščiojome po ją, Gediminas su Viktoru rodė neseniai pasodintus platanus, riešutmedžius, magnolijas, tulpmedį. Kai jie užaugs, bus ką parodyti, kuo pasidžiaugti.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai

    0 2015-04-23

    Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.