©Renat Buga

Bishnoi gentis paaukoja savo gyvybes, kad išsaugotų medžius

0 2015-03-31

Renat Buga

Viskas prasidėjo dar prieš 300 metų, kai marahadžia (karalius) iš Jodhpuro – antikinio miesto rytinėje Indijos dalyje – norėjo pastatyti savo naujus rūmus. Jis pasiuntė karius į mišką surinkti medieną šalia esančiame regione Khejarli kaime, kuriame Bishnoi gyventojai padėjo puoselėti gausybę khejri (Prosopis cineraria) medžių. Kai karaliaus vyrai pradėjo kenkti medžiams ir juos naikinti, Bishnoi tauta ėmė protestuoti iš sielvarto, tačiau jie buvo ignoruojami karių, kurie tik vykdė karaliaus įsakymą.

Kai Amrita Devi, kaimo moteris, išgirdo apie neišvengiamą pavojų, ji nubėgo į tragedijos vietą kur augo medžiai ir pabandė užkirsti kelią kariams. Tačiau kai moters geranoriški motyvai nepasiteisino, ji apkabino medį, siekdama jį išgelbėti nuo kirtimo, ir sušuko: „Jei medį išsaugotų kurio nors galva, tai yra verta paaukoti ją dėl to.“ Tuomet jai už tokius žodžius negailestingai buvo nukirsta galva.

Nors kariai įspėjo, kad kiekvienas, ketinantis užkirsti kelią, patirs tokį patį likimą kaip Amrita, jos trys dukterys pasekė motinos pavyzdžiu ir taip pat buvo šaltakraujiškai nužudytos.

Siaubinga žinutė apie mirtį skriejo kaip ugnis per apylinkes, todėl žmonės iš 83 skirtingų aplinkinių kaimų atskubėję puolė ekstremaliai sekti pavyzdžiu ir aukotis – leido savo gyvybėms žūti dėl medžių. Kiekvienas kaimo gyventojas apkabino po medį, atsisakydami jį paleisti, kaip bebūtų, jiems visiems kariai nukirto galvas. Ši savanoriška kančia tęsėsi iki tol, kol buvo išžudyti net 363 kaimo gyventojai.

Išgirdęs apie tragediją, karalius atskubėjo į kaimą ir puolė atsiprašinėti vietinių gyventojų, įsakydamas kariams kuo skubiau nutraukti kirtimus. Netrukus marahadžia išleido karališkąjį dekretą, kuriuo paskelbė Bishnoi valstybę saugoma teritorija ir uždraudė galimą žalą gamtai ir gyvūnams visame regione. Šis priimtas įstatymas vis dar egzistuoja regione iki šiandienos.

Per šimtmečius buvo daug atvejų, kai miškai arba gyvūnai atsidurdavo pavojuje ir Bishnoi žmonės aukojo savo gyvybes, siekdami apsaugoti juos supančią gamtą. Neseniai nutiko atvejis, kai čigonai klajojo Bishnoi žemėse. Tarp jų buvęs medžiotojas, pamatęs vaikštinėjančią antilopę, norėjo ją nužudyti, tačiau jo užmojams buvo užkirstas kelias. Tuo metu pasirodė vienas kaimo gyventojas iš Bishnoi ir iššoko priešais antilopę, suteikdamas jai šansą pasprukti. Kilnus žmogus mirė iš karto.


©Renat Buga

Tykus kaimas Khejarli vis dar egzistuoja ir įsikūręs apie 30 km į pietus nuo Jodhpuro. Šakniuotas kelias vingiuoja iki vietos, kuri susideda iš išbarstytų pavienių namelių ir tvenkinių. Mažytė struktūra – jie ją vadina šventykla – primena žuvusias 363 aukas. Tie, kurie ištveria ilgas keliones Indijoje, gali iki ten nuvykti ir tai pamatyti.

Indijos gazelės ir juodas elnias klaidžioja aplink šio masinio pasiaukojimo šventovę, reiškiančią, kad gyvūnai ir augalai yra saugūs šiame regione. Dėl Bishnoi, gyvenančių čia!

Žodis bish-noi reiškia 29. Šios genties religija susideda iš 29 taisyklių, kurios pabrėžia dorybių, savidrausmės ir nusiteikimo prieš prievartą svarbą. Aštuoni iš 29 įsakymų ragina bendruomenę saugoti ir išlaikyti gamtą bei puoselėti jos grožį.

Gyvenant mūsų modernioje šiuolaikinėje visuomenėje yra neįtikėtina rasti tokių moterų kaip Bishnoi, kurios maitina savo krūtų pienu juodųjų elnių vaikučius ir lygiai taip pat rūpinasi kaip savais vaikais.

Bishnoi tautos gyvenimo būdas išliko beveik nepakitęs ištisus šimtus metų. Žmonės gyvena tomis pačiomis sąlygomis ir naudoja tuos pačius įrankius kaip prieš daugelį dešimtmečių.

©Renat Buga
Vyrų profesija yra žemdirbystė. Moterys rūpinasi namais ir gamina maistą. Moterys gyvena atskiruose namo kambariuose ir grįžta miegoti toje pačioje lovoje su savo vyrais tik tada, kai ketina pastoti. Visą kitą laiką jos miega savo nuosavame name ant plikų grindų. Jos taip miega tol, kol jų nugaros išsitiesia po sunkių kasdienių namų ruošos darbų.

©Renat Buga

Manoma, kad gyventojų populiacija yra maždaug šeši milijonai. Bishnoi tauta paplitusi Harjanoje, Punjabyje, Uttar Pradesh, Gudžaratyje, Madhya Pradesh, Delyje ir Mumbajuje. Tačiau jie koncentruojasi labiau Radžastano, o ypač Jodhpuro ir gretimose Nagauro rajonuose. Gal planuojant keliones į Indiją pasiryžtumėte apsilankyti pas Bishoi žmones?

Renat Buga specialiai iš Indijos

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.