Išvyka į Didžiosios Britanijos pelkynus

0 2014-05-30


Lietuvos gamtos fondas

2014 m. gegužės 12–17 d. Lietuvos gamtos fondas surengė mokomąją išvyką į Didžiosios Britanijos telmologinius draustinius. 11 išvykos dalyvių iš valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų sėmėsi patirties iš kone tris dešimtmečius trunkančių šlapynių atkūrimo projektų, mokėsi iš padarytų klaidų.

Ši išvyka – tai Lietuvos gamtos fondo vykdomo projekto „Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno Deltos regioniniame parke“ (LIFE12NAT/LT/000965 LIFEAUKSTUMALA) dalis.

Projekte dalyvaujančių organizacijų: Nemuno Deltos regioninio parko direkcijos, Šilutės miškų urėdijos, Amphi Consult, taip pat prie projekto įgyvendinimo prisidedančios UAB Klasmann-Deilmann, VšĮ Gamtos paveldo fondo bei kitų saugomų teritorijų - Kamanų valstybinio gamtinio rezervato – atstovai bei mokslininkai iš Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyko į Škotiją, ir į Kambrijos grafystę, esančią šiaurės vakarinėje Anglijos dalyje, besiribojančią su Škotija. Ši šalis ir jos vietovės pasirinktos dėl to, kad čia galima stebėti kone tris dešimtmečius trunkančius pelkių atkūrimo darbus, kai pas mus pirmieji tokie darbai pradėti tik prieš dešimtmetį.

Išvykos metu aplankėme 8 telmologinius draustinius: tris „škotiškus“ ir penketą Anglijoje. Išvykos metu mus lydėjo vienas iš pelkių atkūrėjų patriarchų – garbaus amžiaus profesorius Frenkas Mawby (Frank Mawby), Nevyriausybinės organizacijos „Kambrijos laukinės gamtos išsaugojimas“ narys ir buvęs darbuotojas, bei jo kolega Alasdair Brock iš valstybinės institucijos „Natural England“ („Natūrali Anglija“). Pirmąją pelkę Frenkas Mawby Kambrijoje pradėjo atkūrinėti nuo 1986 m. Kambrijos regionas ypatingas tuo, kad čia dėl tektoninio lūžio susiformavęs įvairialypis geologiniu požiūriu regionas, pasižymintis ežerais, apsuptais kalnų, su žemesnėse vietose pūpsančiomis pelkėmis. Žinoma, nei viena jų šiuo metu „nebepūpso“ kaip kad įprasta aukštapelkių duburiams, nes viskas išeksploatuota. Iš viso Kambrijos grafystėje esti virš 40 draustinių.

Pelkių atkūrimas vykdomas įrengiant įvairias vandens užtūras. Lankantis teko matyti pelkių, kuriose išbandyti visi šiandien pelkių tvenkimams naudojami užtūrų tipai: durpių, medinių, plastikinių ir metalinių sprauslenčių. Frenko nuomone, pati efektyviausia priemonė – durpinė užtūra, kurią paprasčiausia įrengti griovyje, panaudojant tą pačią durpę iš griovio. Tačiau ten, kur srovė didesnė, naudojamas ir plastikas, o vietomis pasitelkiamas ir metalas, įrengiamos papildomos atramos. Tačiau dažnai įrengus užtūrą, susikaupęs vanduo prasigraužia per mineralizuotą durpę aplink užtūras ir išteka iš pelkės. Siekiant to išvengti anglai įrengia durpines užtūras pačioje pelkėje skersai užtūroms grioviuose. Didžiojoje Britanijoje dažnos ir nuošliaužos, kuomet pelkė „nučiuožia“ šlaitais, nes lago zona dėl sausinimo būna itin susmukusi.

Antras pagal svarbą pelkių tvarkymo būdas – sumedėjusios augmenijos šalinimas iškertant medžius ir krūmus. Jų kelmai kartais būna susmulkinami kartu su viršutine paklote, ir paskleidžiami. Taip užsėjami kiminai, ir pelkė ima atsinaujinti kaip kad Flanders Moss draustinyje, kuriame gerų rezultatų pasiekta jau po dviejų metų po darbų pabaigos. Kitose vietose mediena susmulkinama ir suverčiama į griovius, kur ant stuobrių įsikuria kiminai. Dalis medienos paliekama ir pelkėje, nes stuobriai aptrūnija, o šakų krūvos yra gera slėptuvė ropliams ir vabzdžiams.

Pelkių atkūrimo projektuose dalyvauja ir miškininkai. kuri dar XX a. pradžioje apsodinta miškais, neaplenkiant ir ne itin „tinkamų augaviečių“: aukštapelkių, užmirkusių plotų. Šioje vietovėje, apimančioje 56 000 ha, pelkynai sudaro keletą procentų, tad stengiamasi juos atkurti iškertant čia taip ir neprigijusį mišką, tvenkiant sausinimo griovius. Šiuo metu Butterburn Flaw yra atvira lankytojams. Pažintiniai takai supažindina ne tik su gamtos vertybėmis, bet ir su taikomomis pelkės atkūrimo priemonėmis.

Didžiosios Britanijos šlapynės kaip ir Lietuvoje anksčiau būdavo naudojamos žemės ūkio tikslais. Čia būdavo ganoma ir šienaujama. Po gero pusšimčio meto šis gamtotvarkos būdas pradėtas taikyti ir vėl, skatinant ganymą. Tam pasitelkiami ekstensyvių vietinių veislių: shetlandų, hailandų veislių galvijai, avys. Šie galvijai yra lengvos kūno masės (iki 500 kg sveria suaugęs gyvulys) ir neišrankūs pašarams, prasimaitina skurdžiomis pelkių viksvomis, nendrėmis, sumedėjusia augmenija. Taip palaikoma atvira plynė ir užauginama ekologiška produkcija. Vietiniai ūkiai užsiima kaimo turizmu, viename iš jų ragavome skanius pietus, paruoštus iš pelkėse užaugintų Shetlandų veislės bulių.

Vienas įspūdingesnių aplankytų objektų – tai Watchtree gamtinis draustinis, kurį 2003 metais įkūrė vietos ūkininkai ir gyventojai. Draustinis įkurtas masiniame gyvulių kapinyne, kuriame palaidoti dėl kempinligės protrūkio 2001 metais paskersti apylinkėse auginti gyvuliai. Dabar net neįtartum esant kapinyną, nes vietovė pagal Frenko Mawby užmanymą sutvarkyta preciziškai. Čia veikia lankytojų centras, sukasi vėjo jėgainės, veši natūralios pievos, tyvuliuoja pakartotinio nuotėkų valymo baseinai užsodinti nendrėmis. Į juos atiteka vanduo iš pirminio valymo įrenginių. Čia gali išvysti ir trijų rūšių tritonų, aptinkamų Anglijoje, paklausyti varlių kurkimo.

Įgyta patirtis ir geros praktikos pavyzdžiai bus panaudoti atkuriant pasaulio pelkėtyros lopšį – Aukštumalės aukštapelkę. Šioje pelkėje pažeistas hidrologinis režimas dėl daugiau nei šimtmetį trunkančių durpių eksploatacijos ir su ja susijusių sausinimo darbų. Projekto metu bus įrengiamos vandens užtūros sulaikant vandenį, atliekami apaugusios mišku pelkės dalies kirtimo darbai.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Mados Revoliucijos diena – už socialiai atsakingą ir aplinkai draugišką mados pramonę

    0 2015-04-23

    2015 m. balandžio 24 d. – Mados Revoliucijos diena, kai mados vartotojai visame pasaulyje mes iššūkį mados gamintojams ir kvies juos teikti skaidrią informaciją apie mados gamybos procesus. Mados Revoliucijos diena yra skirta paminėti antrąsias siuvimo fabriko Dakoje, Bangladeše tragedijos metines, kurios metu žuvo 1133 ir buvo sužeista virš 2500 tuo metu fabrike dirbusių žmonių.