©freeimages.com

Aplinkos ministerija nekeičia pozicijos dėl verslinės žvejybos

0 2014-10-18


Spalio 15 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko posėdis dėl verslinės žūklės. Aplinkos ministerija toliau laikosi pozicijos, kad ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad duotų didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.

2015 m. sausio 1 d. įsigalios aplinkos ministro įsakymas dėl verslinės žvejybos uždraudimo vidaus vandens telkiniuose. Verslinė žvejyba bus leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Bus leidžiama ir specializuotoji ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.

Tebevykstant diskusijoms ir verslinės žūklės vidaus vandenyse atstovams nenorint sutikti su jau netrukus įsigaliosiančia tvarka, Aplinkos ministerija toliau laikosi pozicijos, kad ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad duotų didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.

„Visi suprantame, kad svarbiausias argumentas šiame priimtame sprendime yra mūsų šalies žuvų ištekliai, kurie, anot mokslininkų, nuolat mažėja ir jų gali beveik nelikti. Pastaraisiais metais buvo deklaruojama, kad sugaunamos žuvies kiekis yra labai mažas. Tai reiškia, kad baigėsi ištekliai arba yra viešinama informacija, kuri neatitinka tikrovės ir kai kurie verslininkai žvejybą vykdė šiek tiek gudraudami. Esant tokiems ištekliams ir tokioms tendencijoms, verslas ir be draudimų būtų ar jau yra nerentabilus. Reikia mokėti ne tik mėginti pakeisti aplinką, bet ir prisitaikyti prie jos“, – įsitikinęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį. Dėl to nepaliaujamai mažėja vertingų žuvų ištekliai. Pavyzdžiui, verslinės žvejybos veikiami Kauno marių žuvų ištekliai nuo 1998 m. nuolat mažėjo (vien per 2008–2009 m. žuvų biomasė sumažėjo 149 t.), todėl šiame vandens telkinyje nuo 2013 m. verslinė žvejyba buvo uždrausta.

Verslinė žvejyba tampa vis mažiau reikšminga visoje Europos Sąjungoje. Iš 28 Europos Sąjungos valstybių ši žvejyba vidaus vandenyse vykdoma 21 šalyje. Kai kuriose iš jų tokia žvejyba yra tik simbolinė. Pavyzdžiui, Čekijoje versline žvejyba užsiima tik 4 žvejai, kurie sugauna 24 t žuvų per metus, Danijoje žvejoja 19 žvejų, kurie sugauna apie 30 t per metus.

Lietuva, net ir nuo 2015 m., kai ežeruose ir upėse bus leidžiama tik specializuota seliavų, stintų, ungurių, nėgių žvejyba ir uždrausta kitų žuvų verslinė žvejyba, tiek pagal žvejų verslininkų skaičių, tiek pagal verslinius sugavimus išliks tarp dešimties labiausiai verslinę žvejybą plėtojančių ES valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios vidaus vandenų plotas nepalyginti didesnis nei Lietuvos, sugaunama tik apie 1,5 karto daugiau žuvų.

Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos apie Bendrosios žuvininkystės politikos reformos gaires pažymėta, kad žvejybos sektoriui skiriama finansinė parama dirbtinai palaiko perteklinius žvejybos pajėgumus. Daugelyje šalių subsidijos ir žuvininkystės sektoriaus valdymo išlaidos jau viršija sužvejotų žuvų vertę. Kitaip tariant, Europos piliečiai už žuvį moka du kartus: vieną kartą – parduotuvėje, o antrą – mokėdami mokesčius.

Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žvejai turi teisę gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.

Viena iš žvejybos reglamentavimo priemonių yra ir visiškas žvejybos uždraudimas, todėl teisinio pagrindo kompensuoti žvejams verslininkams dėl nustatomų verslinės žvejybos draudimų ar ribojimų nėra. Nė viena valstybė nemoka kompensacijų, jei žvejai netenka galimybių žvejoti nustačius žvejybos reglamentavimo priemones.

Aplinkos ministerijos informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

    0 2015-05-15

    Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimiečiai miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.