©Nuotr. iš www.anchorsmokehouse.co.uk

V. Mazuronis: ar pavilios Seimą rūkytos žuvies kvapas?

0 2014-10-14


BNS Spaudos centras

Būdamas aplinkos ministru, dar 2013 m., priėmiau sprendimą nuo 2015 m. uždrausti Lietuvos vidaus vandenyse verslinę žūklę. Argumentų kodėl prireikė tokio sprendimo – daugiau negu reikia: mažėjantys žuvų ištekliai, neskaidri žvejų verslininkų veikla, populiarėjanti atsakinga mėgėjiška žvejyba, norai skatinti turizmą ir t.t. Buvo daug pykčių, įvairių judėjimų politiniuose užkaboriuose ir susitaikymų buvo ir rodėsi visi jau buvo susitaikę, laiko prisitaikyti prie pokyčių turėjo pakakti. Tačiau panašu, kad kova dėl Lietuvos gamtos ateities tęsiasi.

Tiesa, teisingumo vardan privalau pabrėžti, kad verslinė žvejyba nebus panaikinti šimtu procentu: ir toliau bus leidžiama vystyti veiklą Kuršių mariose, polderiuose, Nemuno žemupyje. Mokslininkai buvo pateikę išvadas, kad verslinė žvejyba šiose vietose aplinkai pernelyg nepakenks, jeigu tik bus laikomasi darnumo principų. Taip pat bus leidžiama ir specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Tvarkingi ir darnūs žvejybos būdai nesunaikins šių žuvų – tad nebuvo reikalo ir drausti tai, kas Lietuvos gamtai nepakenks. Dėl kitų vandens telkinių tokių išvadų nesulaukiau, tad liko dirbti savo darbą – priimti tokį sprendimą, kuris užtikrintų pirmiausia aplinkos poreikius.

Dabar Seimo Aplinkos apsaugos komitete, likus mažiau nei trims mėnesiams iki šio sprendimo įsigaliojimo, vėl iškeliami tie patys klausimai ir bandomos kelti abejonės. Nejaugi rūkytos žuvies kvapas taip apsuka galvas?

Panašu, kad lobistinės grupės vėl pradeda aktyviai veikti ir būkite tikri – gamtos išsaugojimas jiems tikrai nerūpi. Liūdna, kad kai kurie Seimo nariai pasiduoda tokiam spaudimui, dar bus liūdniau jei ir naujasis aplinkos ministras neatsilaikytų. Tačiau tikiu, kad jam milžiniškos žvejų mėgėjų bendruomenės gretos ir aplinkosauga rūpi labiau nei saujelė verslininkų, kurie net ir turėdami pakankamai laiko prisitaikyti nieko nedarė.

Galimybės užsiimti jiems verslu išlieka, tik noro reikia. Jei neapskaitytų tinklų statyti ir žvejybos žurnalų klastoti nebeleisim, gal pats laikas griebtis kitų verslo idėjų? Draudimo fone atsiveria nuostabios galimybės turizmui plėtoti.

Juolab man labai keista, kad patys žvejai verslininkai pamiršo, kad iki priimant šį sprendimą buvo diskutuota ir su jais. Tuomet išgirdau, kad žvejyba – nėra pelninga veikla ir tai jiems tikrai nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Jei ši situaciją pasikeitė – labai norėčiau tai išgirsti.

Liepos pradžioje Europos Parlamente nusprendėme steigti Vandens aplinkos ir mėgėjiškos žūklės grupę. Žvejų verslininkų interesai ten atstovaujami seniai, o štai mėgėjai savo užtarėjų neturėjo, nors jų gretos keleriopai gausesnės. Nustebau, kad yra ir daugiau europarlamentarų, kurie pritaria mano idėjoms, kad mėgėjiškos žūklės propagavimas ne tik prisideda prie gamtos išsaugojimo, bet ir gali sukurti papildomų darbo vietų kaimiškose vietovėse, skatina turizmo, smulkaus ir vidutinio verslo šiame sektoriuje plėtrą.

Dabar gėlo vandens telkiniai atsigauna, žuvies daugėja ir jei bus pasiduota finansinių interesų spaudimui, vadinasi, kad padarytas darbas ir teigiamos tendencijos bus sužlugdytos. Tai didelis žingsnis atgal. Negalime leisti, kad taip nutiktų.

Susitelkime ir bendromis pastangomis ginkime gamtą.

Valentinas Mazuronis – Europos Parlamento „Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos“ frakcijos narys

 
 

Susiję straipsniai

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...