Beveik pusė suvalgomų žuvų užauginama ūkiuose

0 2014-05-30


veidas.lt

Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc.
Pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės.

„Kaip užsiauginti geresnės žuvies?“ – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.

Pramoninio masto žuvų ūkiai dygsta visur. Akvakultūra nuo 1980 m. išaugo net 14 kartų. Jos pasaulinė produkcija – nuo sidabrašonių lašišų iki tikriausiai tik kinų virėjų temėgstamų jūrų agurkų – 2012 m. pasiekė daugiau nei 70 mln. tonų. Ji pirmą kartą akivaizdžiai viršijo jautienos gamybą ir prilygo beveik pusei Žemėje suvartojamos žuvies ir moliuskų kiekio.

Nerimą kelia tai, kad vandenyne bus sukurta dar viena pramonės šaka, galinti turėti neigiamų pasekmių. Nors akvakultūra yra vystoma nuo seniausių laikų, bėdų kyla ne dėl jos pačios, o dėl itin sparčios jos plėtros.

„Melsvoji revoliucija“, dėl kurios maisto prekių parduotuvių šaldikliuose atsidūrė pigios vakuume įpakuotos lašišos, krevetės ir tilapijos, atnešė ir daugybę su žemės ūkiu siejamų bėdų: natūralių arealų sunaikinimą, vandens užterštumą, baimę dėl maisto saugos. XX a. devintajame dešimtmetyje didžiuliai atogrąžų mangrovių sąžalynų plotai buvo sulyginti su žeme ir jų vietoje įkurti ūkiai, dabar tiekiantys nemenką pasaulinės krevečių produkcijos dalį. Akvakultūrinis užterštumas – dvokus azoto, fosforo ir negyvos žuvies kokteilis – šiuo metu kelia itin didelį pavojų Azijai, kur įsikūrę 90 proc. žuvų ūkių. Norėdami išlaikyti gyvas žuvis ankštose patalpose, kai kurie Azijos augintojai griebiasi JAV, Japonijoje ir Europoje uždraustų naudoti antibiotikų ir pesticidų,“ – problemos vardinamos „National Geographic Lietuva“ publikuojamame straipsnyje.

Viena pusė žuvų augintojų įsitikinusi, jog, norint išvengti bėdų, žuvis reikia auginti rezervuaruose sausumoje, o ne ežere ar jūroje esančiuose garduose. Tačiau valdyti tokį fabrikėlį kainuoja nepigiai: reikia vandens valymo sistemos, galingumu prilygstančios nedidelio miestelio sistemai, be to, jai varyti reikalinga elektra. Yra ir kitas būdas, kurio laikosi antrieji, – žuvis auginti toli nuo kranto esančiuose garduose.

„Priežiūros ir eksploatacijos išlaidos toli nuo kranto – didelės. Daugelis lašišų auginamos saugiuose užutėkiuose šalia kranto, o bangos virš B. O‘Hanlono gardų gali siekti daugiau nei 6 metrus. Bet šis srūvantis vanduo ir yra visų svarbiausias: tokia nuolatinė kaita padeda išvengti ligų ir taršos. Jo garduose žuvys laikomos ne taip tankiai, kaip įprastame lašišų ūkyje, be to, giliai į vandenį įleistus gardus nuolat skalauja srovės ir bangos. Kol kas B. O‘Hanlonui ešerių neteko gydyti antibiotikais, o Majamio universiteto tyrėjai nerado aplink jo gardus jokių žuvų atmatų pėdsakų“, – pasakojama apie netoli Panamos krantų įkurtą didžiausią pasaulyje atvirame vandenyne esantį žuvų ūkį.

Tačiau kyla dar viena problema – nesvarbu, kur ir kokiu būdu žuvys yra auginamos, jas reikia maitinti. Nors, palyginti su sausumos gyvūnais, jas šerti reikia gerokai mažiau, tačiau jos suvartoja gana didelę žmonėms skirto maisto dalį.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

    0 2015-05-15

    Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimiečiai miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...