Pūgžlys
©Tiit Hunt (Wikimedia Commons) nuotr.

Aplinkos ministras: siūlymai iki 25 kartų mažinti žalos dydžius žuvų ištekliams – didelis žingsnis atgal

0 2014-02-12


Ryžtingi Aplinkos ministerijos žingsniai siekiant sutramdyti išsikerojusį nelegalų žvejybos verslą sulaukė rimto pasipriešinimo. Bene didžiausią poveikį kovojant su nelegalia žvejyba turėjo iki 10 kartų padidinti įkainiai už padarytą žalą žuvų ištekliams. Todėl Aplinkos ministerijai nesuprantami Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymai iki 25 kartų sumažinti žalos dydžius.

„Tokius siūlymus laikau atviru pasipriešinimu. Valstybei tai būtų ne tik didžiulė finansinė, bet ir moralinė žala. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų visų metų sunkaus darbo rezultatai faktiškai būtų nubraukti. Žengtume didelį žingsnį atgal“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministerija jau skelbė, kad brakonierių šalyje sumažėjo 3 kartus.

Praėjusių metų vasarą Žuvininkystės įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad aplinkos ministras nebegali nustatyti žalos žuvų ištekliams įkainių. Keisti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką galima tik bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu.

ŽŪM siūlo žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydį skaičiuoti pagal už praėjusių metų tam tikros žuvų rūšies, kuriai padaryta žala, vidutinę metinę pirminio pardavimo kainą. Netiesiogiai siūlomi padarytos žalos žuvų ištekliams dydžiai būtų iki 25 kartų mažesni, nei šiuo metu galiojantys žalos atlyginimo dydžiai.

Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojančius žalų dydžius, už neteisėtai sugautą ungurį reiktų sumokėti 1 000 litų (3 000 litų, jeigu sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate). Pagal ŽŪM siūloma vidutinę pirminio pardavimo kainą, už neteisėtai sugautą ungurį daugiausiai reiktų sumokėti nuo 22 iki 132 litų. Vadinasi, žalos dydis sumažėtų nuo 22 iki 45 kartų.

Šiuo metu galiojančius žalos dydžius galite rasti ČIA.

Toms žuvų rūšims, kurios yra itin retos, saugomos ir kitoms, kurių pirminio pardavimo kainų neįmanoma nustatyti, ŽŪM siūlo taikyti vidutinę kainą – 40 Lt/kg. Kitaip sakant, žalos dydžiai retoms, saugomoms ir gausiai paplitusioms, mažavertėms žuvims netiesiogiai būtų suvienodinti. Neteisėtai sugavus 1 kg aštriašnipių eršketų (itin reti, įrašyti į Raudonąją knygą) ir 1 kg pūgžlių (gausiai paplitę) žalos dydis būtų toks pat, nors ekologiniu ir aplinkosauginiu aspektu šios žuvys negali būti sulyginamos.

Aplinkos ministerijos informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Seimo narys K. Daukšys: „Vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie GMO buvimą maisto produktuose“

    0 2015-05-15

    Balandžio 9 dieną Seimas po pateikimo pritarė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama, kad maisto produktų vartotojai gautų aiškią ir išsamią informaciją apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose bei gaminiuose.
    Įstatymo projektas numato, kad ženklinant maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO, ant kiekvienos maisto produkto pakuotės turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie neaiškų ir neišti...

  • Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – žalia šviesa

    0 2015-05-07

    Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos viešosios elektromobilių įkrovimo plėtros rekomendacijos ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planas.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Siekiama tėvams suteikti galimybę spręsti, ką ugdymo įstaigose valgys jų vaikai

    0 2015-04-02

    Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir vaikų darželiuose įtraukti ir tėvus.

  • Maisto sauga: griežtesni kokybės reikalavimai ar lengvesnis patekimas į rinka?

    0 2015-03-31

    Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su KTU Europos Institutu balandžio 9 d. Kaune organizuoja diskusiją apie maisto saugą. Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematikai. Renginio tikslas – nušviesti ES teisėkūros procesus ir įtraukti į juos suinteresuotas grupes.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...