Ar žuvys geria vandenį?

0 2015-04-02


Savaitraštis „Šiauliai plius“

O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

Pasirodo, žuvims taip pat reikia vandens, bet ne troškuliui numalšinti, o išlyginti osmosinį slėgį savo ląstelėse.

Viskas dėl slėgio

Osmosinis slėgis susidaro tada, kai skirtingose pusiau laidžios membranos pusėse yra skirtingos koncentracijos, pavyzdžiui, druskos, tirpalo. Veikiamas osmosinio slėgio tirpiklis pro membraną ima sunktis iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.

Dėl skirtingų druskų koncentracijų organizme ir vandenyje skysčiai stengiasi susilyginti. Pavyzdžiui, į vieną indą įpylus gėlo, o į kitą jūros vandens, juos sujungus vamzdeliu, koncentracija po kurio laiko susilygins.

Ne visoms žuvims reikia vandens

Žuvys, gyvenančios gėlame vandenyje, pasižymi didesne druskų koncentracija organizme negu supanti aplinka, t. y. gėlas vanduo, todėl joms vandens gerti nereikia. Netgi atvirkščiai – per odą į ląsteles sunkiasi daugiau vandens negu žuvims reikia, tad perteklinį vandenį iš organizmo joms tenka šalinti.

Jūrinių žuvų, gyvenančių kur kas sūresniame vandenyje, organizmuose druskų koncentracija yra mažesnė nei jas supančios aplinkos, todėl jos yra priverstos gerti jūrinį vandenį.

Tiesa, jos privalo ir pašalinti druskų perteklių iš organizmo. Druskų kiekį žuvys palaiko per žiaunas, bet kiek vandens išgeria šie gyvūnai, nėra tiksliai žinoma.

Kai kurioms žuvims išvis net nereikia stengtis išlaikyti vandens pusiausvyros. Pavyzdžiui, tokių primityvių žuvų kaip miksinų organizmuose druskos koncentracija yra daugmaž tokia pati kaip jūros vandenyje, todėl kai druskos kiekis miksinos organizme padidėja, pro ploną odą į žuvies vidų ima sunktis jūros vanduo.

 
 

Susiję straipsniai

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Atsisiųskite vadovą atsakingam žuvies vartotojui

    0 2015-01-16

    Kviečiame atsisiųsti ir naudotis atnaujintu VADOVU ATSAKINGAM ŽUVIES IR JŪROS GĖRYBIŲ VARTOTOJUI „KĄ ŽINOTE APIE ŽUVĮ ANT JŪSŲ STALO?”
    Skatinti atsakingą žuvies ir jūros gėrybių vartojimą Lietuvos gamtos fondas ėmėsi dar 2010 m., kai išleido pirmąjį vadovą atsakingam vartotojui. Išteklių būklė nuolat kinta, atsižvelgiant į tai būtina atnaujinti ir rekomendacijas vartotojams.

  • Patarimai atsakingam žuvies vartotojui

    0 2014-12-09

    Rinkdamiesi žuvį savo stalui lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – formuojame pasaulines žvejybos tendencijas, todėl labai svarbu žuvį ir kitas jūros gėrybes rinktis atsakingai. Jei norite, kad šios gėrybės dar ilgai nepristigtų mūsų stalui, o pasaulio vandenynai, jūros, ežerai ir upės knibždėtų gyvybės, Lietuvos gamtos fondas pataria renkantis žuvį atsižvelgti į šiuos kriterijus:

  • L. Balsys: „Verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse padės atkurti žuvies išteklius“

    0 2014-10-22

    Trečiadienį Seimo jungtiniame Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje dėl verslinės žūklės ribojimo vyko aršios diskusijos. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys posėdyje palaikė nuo ateinančių metų pradžios įsigaliosiančius teisės aktus, kurie ribos verslinę žvejybą vidaus vandenyse.

  • Tunai grįžta!

    0 2014-10-19

    Atlanto mėlynpelekiai tunai, atsidūrę ties išnykimo riba, pirmą kartą po daugelio dešimtmečių suteikė populiacijos atsikūrimo vilčių. Atlantinių tunų mėgėjai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti: jūrų biologai pranešė, kad grėsmingai sumažėjusi mėlynpelekių tunų populiacija pamažu pradeda atsigauti. Manoma, kad prie tunų grįžimo labai prisidėjo Vakaruose populiarių aktorių, dainininkų ir kitų įžymybių surengta kampanija mėlynpelekiams tunams išsaugoti:...

  • Aplinkos ministerija nekeičia pozicijos dėl verslinės žvejybos

    0 2014-10-18

    Spalio 15 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko posėdis dėl verslinės žūklės. Aplinkos ministerija toliau laikosi pozicijos, kad ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad duotų didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.

  • V. Mazuronis: ar pavilios Seimą rūkytos žuvies kvapas?

    0 2014-10-14

    Būdamas aplinkos ministru, dar 2013 m., priėmiau sprendimą nuo 2015 m. uždrausti Lietuvos vidaus vandenyse verslinę žūklę. Argumentų kodėl prireikė tokio sprendimo – daugiau negu reikia: mažėjantys žuvų ištekliai, neskaidri žvejų verslininkų veikla, populiarėjanti atsakinga mėgėjiška žvejyba, norai skatinti turizmą ir t.t. Buvo daug pykčių, įvairių judėjimų politiniuose užkaboriuose ir susitaikymų buvo ir rodėsi visi jau buvo susitaikę, laiko prisitaikyti ...

  • Beveik pusė suvalgomų žuvų užauginama ūkiuose

    0 2014-05-30

    Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc.
    Pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės.

  • Kviečiame į akciją – lašišų ir šlakių jauniklius paleidžiame į Vilnelę

    0 2014-05-26

    Dėmesio! Š. m. gegužės 27 dieną 12 val. kviečiame vilniečius, žvejus ir ne tik, į Bernardinų sodą, kur į Vilnelės upę Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos specialistai išleis lašišų ir šlakių jauniklius. Šiame renginyje ypač laukiami vaikai, kurie galės ne tik daugiau sužinoti apie šias žuvis, bet ir patys į Vilnelės upę paleisti paaugintus žuvyčių jauniklius.

  • Nuotraukose – ir jau išnykusios žuvys

    0 2014-05-09

    Šiandien Aplinkos ministerijoje atidaroma Lietuvos gamtos fondo fotografijų paroda „Atgal į ateitį“. Ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žuvų išteklių tausojimo svarbą. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 52 proc. žuvų išteklių Žemėje yra visiškai išeikvoti, o dar 28 proc. pereikvoti arba labai sumažėję. Vienintelis būdas juos išsaugoti – sumažinti ar net laikinai sustabdyti kai kurių rūšių žuvų žvejybą.