©Lino Sribikės nuotr.

Leiskime atsikvėpti pereikvotoms žuvų rūšims

0 2014-01-03


Lietuvos gamtos fondas

Ir ant šventinio, ir ant kasdieninio stalo turėtų būti tik tų rūšių žuvys, kurioms negresia išnykimas. Siūlome Jums vengti ungurių, tuno, doradų, pangasijų, tilapijų, ryklių, jūros velnių ir tropinių krevečių.

Ir ant šventinio, ir ant kasdieninio stalo turėtų būti tik tų rūšių žuvys, kurioms negresia išnykimas. Siūlome Jums vengti ungurių, tuno, doradų, pangasijų, tilapijų, ryklių, jūros velnių ir tropinių krevečių.

Rinkdamiesi žuvį lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – formuojame pasaulines žvejybos tendencijas. Dėl to, kad žuvies ištekliai yra bendri, žvejai nejaučia asmeninės atsakomybės: kiekvienas galvoja, kad yra per menkas ką nors iš esmės pakeisti ir nėra prasmės nustoti žvejoti nykstančias žuvis, nes jas vis vien sugaus kažkas kitas. Žvejybos tendencijas diktuoja produktų paklausa, tad vietoj nykstančių žuvų savo stalui rinkdamiesi tas žuvis, kurių ištekliai gausūs, pamažu skatinsime ir žvejus keisti žvejybos įpročius.

„Žuvies ištekliai yra atsinaujinantys, todėl mes turėtume jiems duoti šansą – leisti kai kurioms žuvų rūšims bent laikinai atsikvėpti, - sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. Tikimės, kad po kelerių metų žalios spalvos rekomendacijomis galėsime žymėti vis daugiau žuvų – kas reikš, kad šių žuvų ištekliai yra visiškai atsikūrę.“

Grėsmė išnykti yra iškilusi ilgaamžiams unguriams, kurie gali sulaukti net iki 100 m. amžiaus. Visi unguriai neršia Sargaso jūroje, o lervutės (dėl permatomo kūno vadinamos stikliniais unguriukais), pasinaudodamos Golfo srove, per 3 metus grįžta į Europą. Kasmet Europos krantus pasiekia vis mažiau stiklinių unguriukų. Europinis ungurys yra įrašytas į IUCN Tarptautinę raudonąją knygą, o jam suteikta kategorija atitinka Lietuvos raudonosios knygos I kategoriją, kuriai priskiriami ties išnykimo riba atsidūrę gyvūnai. Prie ungurių nykimo prisidedami pirkdami ir laisvėje sugautą, ir ūkyje užaugintą ungurį – ūkiuose unguriai auginami iš laisvėje sugautų stiklinių unguriukų.

Sparčiai populiarėjanti dorada, oficialiai vadinama auksaspalviu sparu, yra viena pagrindinių Europos žuvininkystės ūkiuose auginamų žuvų. Žuvies auginimas varžose kenkia vietinėms ekosistemoms, o Šiaurės rytų Atlante ar Viduržemio jūroje sugautų doradų, nes jų žvejybos metu sugaunama daug ne tokios vertingos žuvies, kuri išmetama atgal į vandenį ir žūsta.

Atsakingai rinktis reikia ir tuną. Ramia sąžine valgyti galite tik apie tausojančius žvejybos metodus bylojančiu MSC ženklu pažymėtą gelsvauodegį tuną. Rečiau mėgautis patariama ir dryžuoju tunu. Visiškai atsisakyti reikėtų paprastojo tuno, sugauto Viduržemio jūroje ir jam giminingų rūšių – šios žuvys žvejojamos pernelyg intensyviai, joms gresia išnykimas.

Lietuvos gamtos fondo, bendradarbiaujant su Pasaulio gamtos fondu ir Šiaurės ministrų taryba, išleistame atnaujintame vadove atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui „Ką žinote apie žuvį ant jūsų stalo?“ skatinama domėtis maistui perkamos žuvies kilme. Šis leidinys suteiks informacijos, pagal kokius kriterijus rinktis žuvį, kad šios gėrybės dar ilgai nepristigtų mūsų stalui, o pasaulio vandenynai, jūros, ežerai ir upės knibždėtų gyvybės. Vadovą atsakingam žuvies vartotojui, kuris padės Jums prisidėti prie žuvies bei kitų jūros gėrybių išteklių išsaugojimo, galite atsisiųsti čia.

Už parduodamos žuvies, jūros gėrybių ar jų produktų teisingą ženklinimą yra atsakingas pardavėjas – jis privalo suteikti informaciją apie tai, kur žuvis buvo sugauta. Nuo 2002 m. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reikalavimas ant žuvies ir jūros gėrybių produktų pakuočių nurodyti: a) žuvies rūšį, jos pavadinimą pateikiant ir moksliniu lotynišku terminu, ir įprastu vartotojui žinomu pavadinimu; b) informaciją apie žuvies sugavimo vietą – sugauta ežere, jūroje ar vandenyne, kurioje vandens telkinio vietoje; c) kokiu būdu žuvis auginta: tvenkinyje, kitokioje žuvies veisykloje ar ūkiuose. Deja, daugelis pardavėjų nesilaiko šio reikalavimo. Kviečiame visus domėtis ir prašyti pardavėjų pasakyti bei parodyti įrašus, kur žuvis buvo sugauta.

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Turguose pasirodė dilgėlių

    0 2016-06-02

    Panevėžio turguje populiarėja nauja prekė – dilgėlės. Jas perka žmonės, norintys laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Kas nutiks, jei dvi savaites valgysim tik ekologišką maistą?

    0 2016-05-31

    Kas atsitiktų, jeigu įprastus, tradiciškai auginamus maisto produktus pakeistume ekologiškai užaugintu maistu? Viena Švedijos šeima dalyvavo eksperimente, kurį organizavo Švedijos parduotuvių tinklas Coop ir Švedijos aplinkos tyrimų institutas. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip keičiasi žmogaus organizme pavojingų cheminių junginių koncentracija valgant ekologiškai užaugintą maistą.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Žalinimo reikalavimai neleis išgręžti žemės kaip citrinos

    0 2015-05-16

    Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams už jų vykdomą žemės ūkio veiklą, nukreiptą į aplinkos tausojimą, viešųjų gėrybių kūrimą ir pan. Ši priežastis lėmė, kad po ilgų diskusijų mokslininkai, žemdirbiai, aplinkosaugos ir klimato kaitos specialistai bei s...