©Mariaus Čepulio nuotr. www.naturephoto.lt

Pilkasis garnys – 2015 metų paukštis

0 2015-03-24


Lietuvos ornitologų draugija

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, šiemet ir vėl skelbia „Metų paukštį“, kuriuo pasirinko pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.

Dažniausiai tam pasirenkama reta ar nykstanti rūšis. Tačiau gali būti ir santykinai gausūs bei paplitę paukščiai, kurių dabartinė būklė nepalanki, todėl rūšies populiacija nyksta, kas reikalauja papildomų jos apsaugos pastangų. Be to, pirmenybė teikiama paukščiams, apie kurių paplitimą ir gausą tuo metu trūksta aktualių duomenų, leidžiančių spręsti apie realią jų būklę šalyje. Todėl, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Be to, akcijos metu visuomenė supažindinama su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis. Pilkojo garnio perinčios populiacijos gausos mažėjimas žinomose veisimosi vietose, o taip pat neaiški būklė didesnėje šalies dalyje ir nulėmė šios rūšies pasirinkimą „Metų paukščio“ akcijai.

Papildomą nerimą kelia vis dar pasitaikantys pilkųjų garnių šaudymo bei jų lizdų naikinimo atvejai, kas siejama su gamtosauginės teisės aktų pažeidimais. Todėl tokių faktų išaiškinimas, kuris galimas tik su visuomenės pagalba, labai svarbus rūpinantis pilkojo garnio apsauga. Būtent visuomenės pagalbos išaiškinant pilkųjų garnių ar jų lizdų naikinimo atvejus tikisi LOD.

Pasirinkdama „Metu paukščiu“ pilkąjį garnį, LOD numatė šias svarbiausias veiklas:

- Perinčių pilkųjų garnių kolonijų inventorizacija visos šalies mastu;

- Visuomeninė stebėsena, ar pilkieji garniai ir jų lizdai nėra neteisėtai naikinami Lietuvoje;

- Visuomenės švietimas ir informavimas apie pilkųjų garnių perinčios populiacijos tikrąją būklę, jos globos poreikius ir svarbą, taip pat žmogaus rūšiai daromą žalą bei teisines to pasekmes.

Trumpai apie „Metų paukštį“

Pilkojo garnio gyvenimas siejamas su vandens telkiniais ir tik retais atvejais maitinasi šlapiose pievose. Mitybai pasirenka vandens fauna turtingus, dažniausiai seklius telkinius. Tačiau jų įvairovė didelė: nuo melioracijos griovių ir karjerų ar kūdrų, iki natūralių įvairių vandenų. Svarbiausia yra smulkios faunos, tarp jų vandens bestuburių gausa. Tai santykinai baikštus ir gudrus paukštis, nutupiantis vietose su gera apžvalga, kad iš tolo pastebėtų pavojų. Tačiau, kur nėra persekiojamas, nevengia žmogaus kaimynystės. Tačiau perėjimui dažniausiai pasirenka aukštų medžių miškelius, dažniausiai, arti vandens pakrantės, nors gali būti ir kelių kilometrų atstumu nuo jų. Lizdai medžių viršūnėse. Pirmenybę teikia spygliuočių rūšims, ypač pušims. Išimtiniais atvejais pavienės poros peri nendrynuose, nors jie Pabaltijo regione ypač reti. Viename medyje gali būti po kelis lizdus, o gausiausios kolonijos Lietuvoje siekia kelis šimtus porų. Tačiau neretai aptinkamos ir keliolikos porų atskiros kolonijos. „Lietuvos faunos“ (1990) duomenimis, šalyje žinoma maždaug 30 kolonijų, nors dabartinė situacija visiškai neaiški, nes po minėto leidinio pasirodymo pilkieji garniai dar buvo masiškai naikinami (tarp jų ir lizdai) kaip žuvininkų konkurentai.

Perėti pradeda jau kovo pabaigoje, tačiau paskutiniai jaunikliai lizdus palieka birželio pabaigoje – liepos pradžioje.

Pilkasis garnys (Ardea cinerea)
©Mariaus Čepulio nuotr. www.naturephoto.lt

Pilkųjų garnių būklė Europos šalyse

Pilkasis garnys neblogai prisitaikė sugyventi su žmogumi, nevengia net perėti jo kaimynystėje. Todėl daugelyje Vakarų Europos šalių, kur paukštis jau seniai nėra persekiojamas, o gamtosauginės etikos taisyklės seniai tapo visuomenės normomis, pilkųjų garnių gausa auga. Tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kur dar neseniai ši rūšis buvo persekiojama dėl galimos konkurencijos su žmogaus interesais, iki 2000 metų perinčios populiacijos būklė dažniausiai yra nepalanki, o jų gausa arba išsilaiko ankstesnio dešimtmečio lygmenyje, arba rūšis nyksta. Būtent tokios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Tai galima paaiškinti tik kaip rūšies naikinimo (dar praktikuoto paskutiniajame 20 amžiaus dešimtmetyje) pasekmę. Kitaip pilkųjų garnių neturėtų mažėti, nes mitybinių buveinių nesumažėjo, o Europinės populiacijos gausa auga (matyt, dėl rūšies prisitaikymo gyventi žmogaus kaimynystėje).

Kokia situacija Lietuvoje?

Turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu, paskutiniais metais Lietuvoje perėjo 2000–4000 porų. Tačiau jau įvertinimo ribos nurodo, jog trūksta tikslesnės informacijos apie perinčios populiacijos gausą, jau nekalbant apie kolonijų paplitimą. Ekspertiniu vertinimu, per paskutinius dešimt metų, perinčių pilkųjų garnių gausa sumažėjo mažiausiai 20 procentų.

Norint išsiaiškinti tikslesnes dabartines tendencijas, iškilo būtinybė atlikti pilną šalies kolonijų inventorizaciją. Rūšiai būdinga kuomet išnaikinus vienas kolonijas, paukščiai neretai perėti persikelia į kitas vietas. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2015 metais organizuoja pilkųjų garnių kolonijų inventorizaciją, kurios duomenys parodys dabartinę rūšies būklę, o ateityje leis stebėti jos pokyčius. Apie planuojamą inventorizaciją bus parašyta artimiausiu metu, paskelbiant jos vykdymo metodiką bei parengus specialias formas apskaitų duomenims suvesti, kad kiekvienas šalies pilietis galėtų pateikti savo stebėjimų duomenis iš bet kurio šalies kampelio. Šiuo metu galima pranešti, kad stebėjimus bus kviečiama vykdyti gegužės – birželio mėnesiais.

Garnių apskaitų metodikos LOD portale bus paskelbtos kovo pabaigoje, tačiau jos bus svarstomos jau metinio LOD narių susirinkimo metu.

Trumpai apžvelgiant, planuojama pilkųjų garnių kolonijų inventorizacija visos šalies mastu, remiantis atskirų koordinatorių iniciatyva, kurie bus pasirinkti savivaldybių pagrindu. Tačiau LOD sekretoriatas lauks bet kokios informacijos iš visų šalies piliečių apie atskiras kolonijas arba pavienes poras. Tai nepaprastai reikalinga informacija siekiant šalies populiacijos inventorizacijos tikslumo!

Pilkieji garniai – žuvininkų priešai?

Sovietmečiu pilkieji garniai buvo traktuojami kaip darantys žalą žuvų ištekliams, todėl paukščiai buvo šaudomi žuvininkystės tvenkiniuose, naikinamos netoliese esančios jų kolonijos. Toks požiūris buvo gajus ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o nelegalaus garnių šaudymo atvejai žuvininkystės ūkiuose buvo fiksuoti jau ir šiame amžiuje (net nepaisant, jog tai draudė medžioklės įstatymas). Šiuo metu tikėkimės, jog pilkųjų garnių persekiojimo laikai baigėsi. Nors Lietuvos ornitologų draugiją dar pasiekia gandai, jog kai kuriuose žuvininkystės ūkiuose pilkieji garniai dar nušaunami.

Šiais metais planuojama „Metų paukščio“ akcija turėtų parodyti, kokia gi yra tikroji situacija su pilkųjų garnių persekiojimu. Jei jūs tapsite pilkųjų garnių šaudymo ar jų lizdų naikinimo atvejų liudininku arba apie tai praneš jūsų pažįstami, prašome pranešti Lietuvos ornitologų draugijai apie tai. LOD nedelsiant apie tai informuos aplinkosaugos institucijas, taip pat viešins tokius atvejus. Pranešimų laukia LOD sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantis sekretoriato darbuotojas Marius Karlonas: marius.karlonas@birdlife.lt.

TIKIMĖS AKTYVAUS LOD NARIŲ IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO!

 
 

Susiję straipsniai

  • Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

    0 2017-04-21

    Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

  • Skirtingas kartas vienija žemė

    0 2016-06-02

    Šį pavasarį Lietuvoje startavo socialinio verslo projektas „CoolŪkis“. Jo sumanytojai siekia suartinti kaimo ir miesto žmones. Projekto rengėjai orientuojasi į senjorų socialinę atskirtį, sveiką gyvenseną ir ekologinę daržininkystę.

  • Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje

    0 2016-05-31

    Kviečiame į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

  • Ekologiškų daržovių karaliai: interviu su ekoūkininke Daiva Giedrikiene

    0 2015-05-17

    Daivos Giedrikienės paprasta ūkininke nepavadinsi ne tik dėl to, kad su vyru Arūnu ir vaikais ji ūkininkauja pagal ekologinės žemdirbystės principus, bet ir dėl to, kad jų asortimente gausu Lietuvoje retai auginamų daržovių. Kiaulių ir karvių jų ūkyje nėra. Jie - ekologiškų daržovių karaliai, šviesūs, švarūs ir visada šiltai besišypsantys. Ekologinę daržininkystę 2001 m. pradėjo nedideliuose ploteliuose. Šiandien jie turi didelį būrį ištikimų klientų Vil...

  • Senųjų veislių renesansas

    0 2015-05-17

    Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

  • Tikrinant darželių ir mokyklų valgyklas, galės dalyvauti tėvų atstovai

    0 2015-05-16

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet daugelio vaikų darželių ir mokyklų valgyklose randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų. 50 proc. patikrinimų nustatoma su pažeidimais. Taip pat jau ne vienerius metus maisto kokybe, neskaniu maistu skundžiasi vaikai ir jų tėvai. Tad VMVT nusprendė imtis konkrečių priemonių, kad situacija keistųsi, ir sudarė galimybes tėvų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose.

  • Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto atliekų

    0 2015-05-15

    Per Seime vykusį Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą buvo aptarti ir aktualūs maisto atliekų, jų tvarkymo ir prevencijos klausimai.
    Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų, o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto, kurio dalis dar tinkama vartoti. Šios atliekos nėra atskirai surenkamos ir tvarkomos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir keliauja į sąvartynus. Maisto atliekos Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį vi...

  • Savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas

    0 2015-05-15

    Nuo gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

  • ES laisvosios prekybos sutartis su JAV kelia grėsmę maisto kokybei ir demokratijai

    0 2015-04-23

    ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises ir net kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

  • Mados Revoliucijos diena – už socialiai atsakingą ir aplinkai draugišką mados pramonę

    0 2015-04-23

    2015 m. balandžio 24 d. – Mados Revoliucijos diena, kai mados vartotojai visame pasaulyje mes iššūkį mados gamintojams ir kvies juos teikti skaidrią informaciją apie mados gamybos procesus. Mados Revoliucijos diena yra skirta paminėti antrąsias siuvimo fabriko Dakoje, Bangladeše tragedijos metines, kurios metu žuvo 1133 ir buvo sužeista virš 2500 tuo metu fabrike dirbusių žmonių.