©„National Georraphic“ nuotr.

Ar mūsų jūroje yra delfinų?

0 2014-10-04

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“

Jei pagalvojate apie delfiną, turbūt iš karto įsivaizduojate delfinariumo gyventoją, šokinėjantį per lankus ir mojuojantį uodega pasirodymų žiūrovams. Koks mielas ir protingas gyvūnas! Vieni gėrisi, pamatę jį akvariume, kiti pyksta, kad šie gyvūnai laikomi nelaisvėje ir naudojami pramogai. Asociacija „Už gyvūnų teises“ internete surinko visą piešinių galeriją tema „Kaip delfinai ir banginiai gyvena laisvėje“. Delfinariumuose laikomi delfinai afalinos matomi, todėl gerai žinomi, tačiau ir mūsų jūroje yra jų giminaičių. Ar jiems gera laisvėje mūsų kaimynystėje?

Asociacija „Už gyvūnų teises“ internete surinko visą piešinių galeriją tema „Kaip delfinai ir banginiai gyvena laisvėje“.

Banginis, pavadintas kiaule

Žinduolių pasaulyje yra didelis banginių būrys. Šis būrys skirstomas šeimomis, ir šalia įvairių banginių ir delfinų šeimų jame yra ir gyvūnų ne tokiu romantišku pavadinimu – jūrų kiaulės. Tai senas pavadinimas – įvairiose kalbose šių jūros žinduolių vardas susietas su paršeliu, gal dėl panašaus jų kūnų apvalumo. Paprastoji jūrų kiaulė ir yra mūsų Baltijos jūros delfinas arba banginukas. Savo išvaizda ji panaši į delfiną, tik neturi jiems būdingo „snapo“, taip pat ji vadinama mažuoju banginiu. Jūrų kiaulė yra viena iš smulkiausių jūrų žinduolių, ji mažesnė už Klaipėdos delfinariumo afaliną – vidutiniškai užauga 160 cm ilgio, o afalina vidutiniškai yra 2,5 m ilgio.

Jūrų kiaulės gyvena nedideliais būreliais šiaurės pusrutulio vandenynų ir jūrų pakraščiuose, labiausiai mėgsta vėsius vandenis. Skiriami keli nesusisiekiantys jūrų kiaulių porūšiai ir skirtingų teritorijų subpopuliacijos. Deja, Baltijos jūroje jūrų kiaulių subpopuliacija yra sparčiai nykstanti, jų nykimui stabdyti reikalinga šių gyvūnų ir jų buveinių apsauga.

Paprastosios jūrų kiaulės
©„National Georraphic“ nuotr.

Prigeria žvejų tinkluose

Pagrindinė jūrų kiaulių nykimo priežastis – intensyvi žmonių veikla Baltijos jūros vandenyse. Didžiausia grėsmė jūrų kiaulėms yra žvejų tinklai, į kuriuos įsipainioję gyvūnai prigeria, nes negali pakilti į vandens paviršių įkvėpti oro. Kadangi jūrų kiaulės žuvis gaudo netoli jūros dugno, joms grėsmingiausi yra dugniniai statomi tinklai. Manoma, kad kasmet Baltijos jūroje žvejų tinkluose žūva bent po septynias jūrų kiaules. Šis skaičius yra didelis vertinant ir taip mažą šių gyvūnų populiaciją.

Kita didelė problema yra Baltijos jūros užterštumas toksinėmis medžiagomis. Tai daro neigiamą įtaką jūrų žinduolių vaisingumui ir jų imuninei sistemai – gyvūnai dažniau serga ir sunkiau susilaukia palikuonių. Jūrų kiaulėms yra žalingas ir laivų bei įvairių įrenginių jūrose keliamas triukšmas. Jis ne šiaip vargina gyvūnus, bet sutrikdo jų orientaciją, mat jūrų kiaulės plaukdamos ir medžiodamos vadovaujasi echolokacija, kaip šikšnosparniai, todėl yra itin jautrios triukšmui.

Paskutinius dešimtmečius prie Lietuvos ir kaimyninių šalių krantų jūrų kiaulės pastebimos retai, nors dar tarpukariu nuo Palangos tilto jas buvo galima stebėti nardančias jūroje. Abu paskutinius kartus, kai Lietuvoje tiesiogiai susidurta su jūros kiaulėmis – 2001-ais ir 2003-čiais metais, jos buvo rastos žuvusios žvejų tinkluose.

Suregistruoti jūrų kiaulių balsai

Tačiau neturėtume labai nusiminti – šiuo metu vykdomo tarptautinio projekto SAMBAH metu visose Baltijos jūros priekrantėse buvo išdėstyti statinio akustinio monitoringo prietaisai, kuriais dvejus metus po vandeniu registruoti jūrų kiaulių skleidžiami garsai, padedantys joms orientuotis plaukiant. Šiuo metu yra paskelbtas žemėlapis, kuriame matyti visų 304-ių monitoringo stočių vietos ir parodyta, ar jose per dvejus metus bent kartą užfiksuotas jūros kiaulės balsas. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje jūrų kiaulės užfiksuotos tik Latvijos vandenų ruože netoli Lietuvos, ties Lietuvos pakrante ir Lenkijos vandenyse. Daugiausia jūrų kiaulių gyvena vakarinėje Baltijos jūros dalyje.

SAMBAH projekto akustiniais radarais užfiksuotos jūrų kiaulių 2011–2013 metais aplankytos vietos (šaltinis: www.sambah.org)

Taigi, galime džiaugtis, kad Baltijos jūros banginukas, jei ne gyvena, tai bent užsuka į Lietuvos priekrantės vandenis. SAMBAH projekto duomenys bus toliau analizuojami, siekiant atskleisti, kaip intensyviai gyvūnai lankėsi stebėjimų vietose, kokia buvo jų sezoninė migracija ir pan. Visa ši informacija, pasak projekto vykdytojų, turi būti labai naudinga šalims rengiant jūrų kiaulių apsaugos savo teritoriniuose vandenyse planus.

Apsaugos plane – tik švietėjiška veikla

Lietuvoje jūrų kiaulės apsaugos planas Aplinkos ministerijoje jau yra parengtas vykdant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Deja, šiame plane konstatuojama, kad nėra duomenų nei apie jūrų kiaulių buveines Lietuvos vandenyse, nei apie jų skaičių, todėl tarp numatomų priemonių yra tik visuomenės švietimas, informuojant apie šį gyvūną, bei žvejų apklausos, siekiant išsiaiškinti, ar jūrų kiaulės nuolat gyvena Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Įgyvendinant plano uždavinius yra sukurtas filmas apie jūrų kiaulę „Baltijos slapukė“, kurį galite pamatyti internete.

Jūrų kiaulės apsaugos plane taip pat pabrėžiama, kad gavus duomenų, kad mūsų vandenyse nuolat gyvena šie žinduoliai, turėtų būti parengtas naujas rūšies apsaugos veiksmų planas, numatantis tiesioginius jos apsaugos būdus. Nors šiame plane nenumatytas išsamesnių mokslinių tyrimų vykdymas, galima tikėtis, kad SAMBAH projekto duomenys padės mums išsiaiškinti, ar jūrų kiaules turėtume laikyti savo pakrantės gyventojomis ir imtis jų apsaugos. Tačiau ir išsiaiškinus, kad jūrų kiaulės tik užsuka prie mūsų krantų, derėtų rūpintis, kad pakrantėje būtų tinkamų joms buveinių, kur šie gyvūnai galėtų įsikurti, bei sudaryti sąlygas jų migravimui.

Reikalingas mūsų supratingumas ir pastangos, kad jūros vanduo būtų švaresnis, jūrų eismas ne toks triukšmingas, o žvejyba – tausojanti žuvų išteklius, paliekanti maisto ir jūros žinduoliams bei naudojanti mažiau jiems pavojingą įrangą. Tik pagalvokite, kaip būtų šaunu, jei plūduriuojant laivelyje Baltijos bangose, nardydamos vandens paviršiuje ir pūsdamos orą, pas jus atplauktų būrelis jūrų kiaulių.

 
 

Susiję straipsniai

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • Geofizika ir bitės

    0 2015-04-02

    Dešimtis, o galbūt net šimtus milijonų metų bitės vystėsi žemės biosferos viduje. Nekart jų genotipe įvykdavo mutacijų: naudingos, nenaudingos, kenksmingos... Bitės savyje išgyvendavo tam tikras globalines jėgas. Viena jų, bitininkams mažai žinoma, – gravitacijos jėga. Su ja glaudžiai susijęs žemės paviršiaus reljefo formavimasis, kuris veikia bičių elgesį.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

    0 2015-04-02

    Vasario 19-oji
    Ir vėl ūdra išvartė Krūčiaus pylimo akmenis, nurideno juos į farvaterį. Tas guvus žvėrelis man šiek tiek kenkia. Rudenį sutvirtinau pylimą dideliais akmenimis, kad upelis tekėtų nauja vaga, kad šitokiu būdu aukštame šlaite išsaugotume tulžių urvus, o ūdra, ieškodama moliuskų, vis išvarto tuos nemažus riedulius.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...

  • Žuvinte – apie 17 tūkstančių žąsų

    0 2015-03-30

    Šis pavasaris ypatingas ne tik savo netikėta šiluma. Žuvinto apylinkėse susirinko daugybė migruojančių žąsų – tiek, kiek iki šiol dar nebuvo registruota. Tarp jų – ir labai retos rūšys.

  • Pilkasis garnys – 2015 metų paukštis

    0 2015-03-24

    Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, šiemet ir vėl skelbia „Metų paukštį“, kuriuo pasirinko pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies popul...

  • Akcija „Saugokime po ratais žūstančias varles“!

    0 2015-03-16

    Kovo 18 d., trečiadienį, 14.00 val. Pūčkorių g., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija organizuoja varliagyvių gelbėjimo akciją-talką. Akcijoje dalyvaujantys savanoriai tvirtins laikinąsias varliagyvių apsaugos priemones – tvoreles.

  • Jonas Byla. Kodėl negalima lesinti laukinių paukščių

    0 2015-03-16

    Šį pavasarį, anksti parskridus gandrams, biologijos ekspertas Gintaras Riauba per televizijos laidą perspėjo gyventojus, kad „nerekomenduojama“ lesinti gandrų, tačiau „reikia“ (?) priglausti (?) ir globoti sužeistus gandrus.