Lietuvos miškų šernai nėra radioaktyvūs

0 2014-09-06


Pasirodžius žiniasklaidoje informacijai apie radioaktyviomis medžiagomis užterštą šernų skerdieną Vokietijoje, kurios pagrindinė priežastis - atitinkamų teritorijų užterštumas radionuklidais, Radiacinės saugos centras skuba nuraminti Lietuvos gyventojus, kad mūsų šalies teritorijoje sumedžiojamų laukinių gyvūnų mėsą radiacinės saugos požiūriu drąsiai galima naudoti maistui.

Mūsų šalies teritorijoje taip pat pasklido radioaktyviosios medžiagos su atmosferos frontais atneštos po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Tačiau Lietuvos teritorija buvo žymiai mažiau užteršta dėl šio įvykio nei dalis Skandinavijos, Vokietijos ir Lenkijos, kur radioaktyviosios medžiagos iš avarijos vietos iškrito su lietumi. Todėl išvardytų šalių teritorijose laukinių gyvūnų organizmuose gali būti susikaupę žymiai daugiau radioaktyviųjų medžiagų, nei Lietuvos miškuose sumedžiojamų gyvūnų mėsoje.

Lietuvoje žvėrienoje esančių radionuklidų kiekių stebėsena vykdoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų. Radiacinės saugos centras, kaip įgaliotoji institucija visuomenės sveikatos saugai nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, analizuoja minėtos tarnybos gautus žvėrienos radiologinių tyrimų rezultatus, vertina gyventojų gaunamą apšvitą bei poveikį sveikatai.

Ilgametė stebėsena rodo, kad šalies miškuose sumedžiojamų laukinių gyvūnų skerdienoje radionuklidų kiekiai nėra dideli, leistinasis lygis nėra viršijamas. Šiais metais taip pat nėra nustatytas didesnis nei ankstesniais metais radionuklidų kiekis nė miško grybuose, nė laukinių gyvūnų skerdienoje.

Iškilus neaiškumui ar suabejojus dėl galimai užterštos radionuklidais laukinių gyvūnų mėsos, siūlome kreiptis į Radiacinės saugos centrą Vilniuje, Kalvarijų 153, telefonu 8 5 236 19 36 arba el. paštu rsc@rsc.lt, kur bus suteikta informacija ir radiologiškai ištirta žvėriena. Gyventojams žvėrienos užterštumas tikrinamas nemokamai.

Radiacinės saugos centro informacija

 

Ekonaujienos.lt straipsnius galima perspausdinti įdedant aktyvią nuorodą.

Susiję straipsniai

  • Ekologinė grėsmė: JAV bitininkai per metus neteko beveik pusės bičių

    0 2015-05-16

    JAV bitininkai per praėjusius metus prarado 42,1 proc. turėtų bičių.
    Tai pirmas atvejis, kai vasarą bičių žuvo daugiau, nei žiemą – 27,4 proc. Pernai vasarą bitininkai prarado 19,8 proc. bičių.

  • Ūkininkai nenori pyktis su bitėmis

    0 2015-04-24

    Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės naudotojų ir bičių laikytojų pareigos numatytos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse. Jomis siekiama suderinti visų žemės ...

  • Geofizika ir bitės

    0 2015-04-02

    Dešimtis, o galbūt net šimtus milijonų metų bitės vystėsi žemės biosferos viduje. Nekart jų genotipe įvykdavo mutacijų: naudingos, nenaudingos, kenksmingos... Bitės savyje išgyvendavo tam tikras globalines jėgas. Viena jų, bitininkams mažai žinoma, – gravitacijos jėga. Su ja glaudžiai susijęs žemės paviršiaus reljefo formavimasis, kuris veikia bičių elgesį.

  • Ar žuvys geria vandenį?

    0 2015-04-02

    O kam joms gerti, jei ir taip visą savo laiką praleidžia vandenyje? Taip pagalvotų daugelis, išgirdęs kvailokai skambantį klausimą.

  • Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

    0 2015-04-02

    Vasario 19-oji
    Ir vėl ūdra išvartė Krūčiaus pylimo akmenis, nurideno juos į farvaterį. Tas guvus žvėrelis man šiek tiek kenkia. Rudenį sutvirtinau pylimą dideliais akmenimis, kad upelis tekėtų nauja vaga, kad šitokiu būdu aukštame šlaite išsaugotume tulžių urvus, o ūdra, ieškodama moliuskų, vis išvarto tuos nemažus riedulius.

  • Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

    0 2015-03-31

    Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tiks...

  • Žuvinte – apie 17 tūkstančių žąsų

    0 2015-03-30

    Šis pavasaris ypatingas ne tik savo netikėta šiluma. Žuvinto apylinkėse susirinko daugybė migruojančių žąsų – tiek, kiek iki šiol dar nebuvo registruota. Tarp jų – ir labai retos rūšys.

  • Pilkasis garnys – 2015 metų paukštis

    0 2015-03-24

    Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, šiemet ir vėl skelbia „Metų paukštį“, kuriuo pasirinko pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies popul...

  • Akcija „Saugokime po ratais žūstančias varles“!

    0 2015-03-16

    Kovo 18 d., trečiadienį, 14.00 val. Pūčkorių g., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija organizuoja varliagyvių gelbėjimo akciją-talką. Akcijoje dalyvaujantys savanoriai tvirtins laikinąsias varliagyvių apsaugos priemones – tvoreles.

  • Jonas Byla. Kodėl negalima lesinti laukinių paukščių

    0 2015-03-16

    Šį pavasarį, anksti parskridus gandrams, biologijos ekspertas Gintaras Riauba per televizijos laidą perspėjo gyventojus, kad „nerekomenduojama“ lesinti gandrų, tačiau „reikia“ (?) priglausti (?) ir globoti sužeistus gandrus.